Pavardės „Liubartas“ ir „Liubertas“
Autorius: Voruta Data: 2012-08-21 , 16:09 Spausdinti

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius
Pranciška Regina Liubertaitė straipsnyje „Vienos pavardės variantai prieštarauja originaliai pavardžių rašybai“ (http://www.voruta.lt/vienos-pavardes-variantai-priestarauja-originaliai-pavardziu-rasybai/, Voruta, 2012 m. liepos 21 d.) teisingai nustatė, kad pavardė Liubartas yra pirmykštė, o jos variantas Liubertas (autorės pavardė) yra antrinės kilmės perdirbinys.
Iš tikrųjų asmenvardis Liubartas yra iš labai senų laikų paveldėtas lietuviškas dvikamienis asmenvardis. Juo vadinosi didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino sūnus, Haličo ir Voluinės kunigaikštis, per krikštą gavęs Dimitro vardą. Šio asmenvardžio pirmasis dėmuo Liu turimas dar dvikamieniuose asmenvardžiuose Liudaras, Liugailas, Liumantas, Liuteras ir kt. Jis siejamas su liauti „nustoti, baigti“ (kitas balsių kaitos laipsnis).
Antrąjį dėmenį bartas turi dar dvikamieniai asmenvardžiai Eibartas, Kybartas, Milbartas, Žybartas… ir (eina I komponentu) Bartlingas, Bartminas… Bet šio dėmens varianto bertas (su e vietoj a, kaip autorės pavardėje) lietuvių dvikamieniuose asmenvardžiuose nėra, o tai aiškiausiai rodo aptariamos pavardės antrinę kilmę.
Jos atsiradimo šalia Liubartas priežastys nėra pakankamai aiškios. Vienas iš galimumų – baigmens bertas įsivedimas iš svetimos kilmės vardų (ypač krikštavardžių), turinčių tokį baigmenį. Plg. krikštavardį Albertas. Dėl Algirdas ir kitų dvikamienių asmenvardžių su dėmeniu Al šio krikštavardžio baigmuo bertas galėjo būti suvoktas kaip dvikamienių asmenvardžių dėmuo. Iš čia ir galėjo atsirasti pavardės variantas Liubertas šalia senosios formos Liubartas. Dar plg. Algiment (iš Algimentas) su ment vietoj mantas – plačiai Suvalkų ir Augustavo krašte lenkakalbių gyventojų vartojama lietuviškos kilmės perdirbta krikštavardžio forma.
Tačiau straipsnio autorė savo pavardės atsiradimą nepagrįstai panaudoja kovai su jos nemėgstama užsienio pavardžių originaliąja rašyba, nors iš tikrųjų tai du skirtingi, tarpusavyje nesusiję kalbos reiškiniai. Straipsnio autorė, pati to nesuvokdama, į vieną suplakė praeityje vykusį pavardžių perdirbinėjimą (jų iškraipymą dėl slavinimo ir pan.) su dabartine užsieniečių pavardžių originaliąja rašyba.
Tai neleistinas savavališkas kalbos faktų pritempimas, rodantis, kur gali nuvesti aklas ieškojimas pateisinimo įsikaltai į galvą „teorijai“ ir nenoras girdėti kitos pusės argumentų.
Voruta. – 2012, rug. 1, nr. 18 (756), p. 5.
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Lietuva
-
Vida Endriukaitytė: „Apie sinagogą, kuri stovėjo Šakiuose tarpukariu, sužinojome iš skundo – prašymo“
-
Į karinę mokymo operaciją Ukrainoje išvyko nauja Lietuvos karių pamaina
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Živilė Gurauskienė. Prisimenant Joną Dainauską
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
-
Ant Mindaugo kalvos – pirmieji Lietuvos valdovai
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-19, 09:52
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
~ Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-13, 21:16
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Sausio 13-oji
2021-01-13, 17:22
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
~ Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-12, 11:05
-
Napaleonas Kitkauskas: "Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą"
~ Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-07, 16:48