Pavadinimas „Trakai“ kalbos istoriko požiūriu

Autorius: Data: 2011-04-26, 14:33 Spausdinti

Pavadinimas „Trakai“ kalbos istoriko požiūriu

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius

Mokslininkai neabejotinai įrodė baltų kilmės hidronimijos (upių ir ežerų pavadinimų) išplitimą dideliuose plotuose į rytus, pietus ir vakarus nuo Lietuvos ir Latvijos, Rytų Europos miškų zonoje. Lietuviai gyveno tų plotų viduryje, kitų baltų genčių apsuptyje. Su lenkais jie tada nesisiekė, skyrė vakarų baltai jotvingiai.

Tiesioginis kontaktas tarp lietuvių ir lenkų atsirado vėliau, kai kryžiuočiai pavergė jotvingius ir juos išnaikino. Lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė, kitaip sakant, išmoktinė. Jos išplitimą nulėmė tragiški Lietuvos įvykiai XIV a. antrojoje pusėje. Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Jogailos vainikavimas Lenkijos karaliumi davė impulsą Lietuvos polonizacijai, kuri tolydžiai vis stiprėjo. Dėl to dar ir dabar lenkų kalba sudaro tam tikras salas lietuvių kalbos plote, kurios nesiekia Lenkų teritorijos.

Girios seniesiems lietuviams labai daug reiškė. Jos gynė nuo priešų, lietuviai jose įsitvirtino, klampynėse ir pelkėse įsitaisė slaptus praėjimus, vadinamas kūlgrindas. Girios padėjo sulaikyti totorių (mongolų) invaziją į Europą, nes šie buvo pratę kovoti stepėse. Lietuviai giriose jiems buvo neįveikiami.

Girios lietuvius maitino. Ne veltui sakoma, kad į girią lietuvis išvyksta raitas, o grįžta – važiuotas. Iškirtus miškuose skynimus ar išdeginus tam tikrus plotus, juose žmonės galėdavo įsikurti. Tokias vietas vadino trakais. Lietuvoje išliko daugybė gyvenviečių pavadinimų, padarytų iš šio žodžio: Trakai – net 24 gyvenvietės, bemaž visuose rajonuose, Trakiai – 2 gyvenvietės, Trakas (Traka) – 8, Trakeliai – 6, Trakinė (Trakinės, Trakiniai) – 9, Trakėnai – 2, Trakininkai – 5, Trakiškiai (Trakiškė, Trakiškis) – 8, Trakučiai – 2, Traksėdis (Traksėdžiai) – 4, Trakogalis, Traklaukis, Trakupiai – po 1 gyvenvietę, Patrakė (Patrakiai) – 8, Patrakinė, Patrakiemis – po 1. Iš viso net 83 gyvenvietės! O kur dar negyvenamų vietų pavadinimai, kurių priskaičiuotume mažiausiai antra tiek. Plg. upių ir upelių pavadinimus: Trakai – 1, Trakelis – 3, Trakravis – 1, Trako ravas – 1, Trakupis (Trakupys) – 4, Trako upelis – 1. Tokios kilmės pavadinimus išlaikė ir dabartiniai slavakalbiai gyventojai Gudijoje, pvz., Trakeli – kelios gyvenvietės Astravo, Varanavo ir kituose rajonuose, Trokeniki – Astravo r., Trakiški – Breslaujos r. ir kt.

Ne visi minėti pavadinimai yra vienodos kilmės, nes jų daliai galėjo duoti pradžią būdvardis trakas – pašėlęs, padūkęs, plg. patrakęs, ypač tie pavadinimai, kurie kilo iš asmenvardžių, tokių kaip Trakys, Trakelis, Trakiškis, Trakenis ir kt. Tačiau visų jų lietuviška kilmė nekelia nė mažiausių abejonių.

Su kalbos mokslu nesusipažinę žmonėsbuvo pradėję aiškinti, kad Trakų kilmės esanti pavardė Trakymas, bet tai nesąmonė, nes Trakymas kilo iš gudų Trachim, o šis – iš krikštavardžio Trofim. Su Trakais tokie „kalbininkai“ buvo pradėję giminiuoti net senovės Balkanų gentį trakai, bet tai dar didesnė nesąmonė, nes tos genties pavadinimas kilo iš visai kitokio paleobalkanų kalbos žodžio, bet ilgainiui pakitusio ir sutapusio su lietuvišku žodžiu.

Slavai, perimdami lietuviškus gyvenviečių ir asmenų pavadinimus, balsį a keitė savuoju o (abu iš seno buvo trumpi balsiai), todėl iš Trakai pasidarė Troki. Neturėdami dvibalsių jie lietuvių au pavertė garsų junginiu ov, pvz., iš Kaunas padarė Kovno. Kai kuriuos pavadinimus dar labiau iškraipė. Pavyzdžiui, lenkai, sunkiai ištardami Šalčininkų miesto pavadinimą, kuris vietos lietuvių tarmėje skambėjo Šalčnykai, su net trijų priebalsių samplaika lčn, joje įspraudė balsį e ir ėmė tarti Šolečniki (taip yra senuose lenkų šaltiniuose), vėliau pagal šienas: siano santykį pavertė Solečniki ir žodžio pradžią Sul ėmė sieti su lenkų žodžiu sol (druska). Sako, dėl to net buvo pradėję Šalčininkų apylinkėse ieškoti druskos, kurios ten, žinoma, nėra ir niekuomet nebuvo. Analogiškai pavadinime Medininkai (iš medininkas – miško gyventojas, miškininkas), vietos lietuvių tarme Mednykai, lenkai „įžiūrėjo“ savo žodį miedź (varis), nors šio metalo mūsų krašte nėra ir niekuomet nebuvo. Lietuviškuose pavadinimuose lenkakalbiai žmonės vis ieško lenkiškos kilmės žodžių, visai užsimerkia matydami akivaizdžią tų pavadinimų lietuvišką kilmę, pvz., pavadinime Vilnius, kilusiame iš upėvardžio Vilnia (dab. Vilnelė), nemato akivaizdžios sąsajos su lietuvišku žodžiu vilnis (tarmiškai vilnia), reiškiančio banga, plg. upelės sraunią, banguotą tėkmę per akmenis.

Sulenkintas Trakų miesto pavadinimas Troki (ir iš jo padaryta pavardė Trockis) lenkų kalbos vardyne yra vienišas, neturintis giminiškų atitikmenų. Tačiau lenkakalbiai Vilnijos gyventojai prie jo, iš esmės verstinio pavadinimo, yra pripratę. Tačiau oficiali tokio pavadinimo vartosena Vilnijos lenkakalbiams gyventojams nedaro garbės, bet rodo jų neišprusimą ir prastą savo gimtojo krašto istorijos žinojimą, netgi nepagarbą tam kraštui, jo išdavystę.

Perskaitęs Trakų informacijos centro leidinio Kviečia Trakai pavadinimo vertimą į kitas kalbas, susimąstai: angliškas vertimas Trakai invites, vokiškas – Willkommen in Trakai, rusiškas – Тракай приглашает negali niekam kliūti. Atkreiptinas dėmesys į rusišką vertimą. Juk rusams pavadinimo Troki (Троки) vartosena turi labai senas tradicijas, senesnes negu lenkams, tačiau pokario metais jie pasielgė korektiškai ir tos vartosenos atsisakė. Lenkai, savo gėdai, to nesugebėjo padaryti. Dar daugiau, jie iškreiptą senąjį lietuvišką miesto pavadinimą, savotišką jo „vertinį“, Troki ne tik oficialiai tebevartoja – leidinyje rašoma Witamy w Trokach, bet dar tokią vartoseną supolitino, siekdami nešvarių tikslų ir užmiršdami tai, kad be vardyną reguliuojančių įstatymų yra dar moralės nuostatos, reikalaujančios rodyti bent elementarią pagarbą tautai, kurios žemėje gyvenama.

Voruta. – 2011, bal. 23, nr. 8 (722), p. 1, 4.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra