Paulius Širvys Merkinėje ir Varėnoje

Autorius: Data: 2020-09-12 , 09:23 Spausdinti

Paulius Širvys Merkinėje ir Varėnoje

Paulius Širvys Varėnoje 1966 m. Kraštotyrininkės Aldonos Žilinskienės nuotr.

Parengė Laimutė Cibulskienė, Varėnos viešosios bibliotekos bibliografė, www.voruta.lt

Paulius Širvys (1920–1979) – Lietuvos poetas, virtęs savotiška legenda. Nuo jaunystės rašė lyrinius eilėraščius: karas, tėviškė, meilė – svarbiausios poezijos temos. Jo kūrybai būdingas tyro, stipraus jausmo poetizavimas, graudžių ir humoristinių intonacijų jungimas, tautosakiniai motyvai, liaudies dainų poetika. Eilėraščius skelbti pradėjo nuo 1947 metų.

Atrodytų, jog apie P. Širvį sužinoti ką nors naujo nebeįmanoma. Juk  jo gyvenimas ir kūryba literatūros specialistų išlukštenti iki smulkmenų, apie jį prirašyta knygų, straipsnių, sudėlioti ir amžininkų, kolegų prisiminimai. Mus, varėniškius, manau, labiausiai domina, kaip Paulius Širvys yra susijęs su Varėnos kraštu. Taigi, minint poeto 100-ąsias gimimo metines, noriu priminti apie Pauliaus Širvio darbą Merkinėje ir jo apsilankymus Varėnoje.

Paulius Širvys 1952–1953 m. – Merkinės MTS politinio skyriaus laikraščio redaktorius. Kaip nurodo rašytojas Romas Sadauskas „tas laikraštėlis – viso du puslapiai, vienoje pusėje paprastai tilpdavo traktorininkų pasisakymai, o kitą dažniausiai užpildydavo jo, redaktoriaus, poezija. Laikraštukas išeidavo kartą per savaitę, jis buvo spausdinamas Druskininkų spaustuvėje tokia senoviška mašina, ir redaktoriui, neturinčiam jokių etatinių pagalbininkų, pačiam tekdavo ne tik parengti kiekvieną numerį, – taip pat gabenti rankraščius iš Merkinės į Druskininkus, pačiam sukti rankinę spausdinimo mašiną ir atgal boginti visą tiražą. Maršrutiniai autobusai gal nekursavo, kad redaktorius savo laikraštį vežiodavo dviračiu arba pakeleivingu sunkvežimiu. Kaip ir dabar matau jį žvarboką pavasario dieną atsirandantį karštai prikūrentoj redakcijoj. Jis numeta savo popierius ir abiem rankom kaip išgali apsikabina krosnį; jo kelnės apkibusios pernykščiais dagiais, o viena klešnė paraitota, kad neįsisuktų į dviračio grandinę“[1]. 1953 metų pabaigoje buvo panaikintos Mašinų – traktorių stotys ir P. Širvys paliko Merkinę.

Namas Merkinėje, kuriame gyveno poetas Paulius Širvys. Kraštotyrininkės Aldonos Žilinskienės nuotr.

1956 m. prie Varėnos rajono laikraščio susikūrė jaunųjų literatų būrelis.  Kaip rašoma tuometinėje spaudoje (A. Petrelis „Mūsų literatų pasirodymas“ // Tarybinis balsas, 1956, p. 3 ) pirmojo Varėnos rajono literatūros vakaro programą turiningai papildė svečiai – poetai Paulius Širvys, Bronius Mackevičius ir Vincas Giedra. P. Širvys yra sakęs, kad jis pirmą kartą šiame literatūriniame vakare skaitęs eilėraštį „Nemunas“. Varėniškiai Paulių Širvį, kaip savą, kartu su kitais sostinėje įsikūrusiais tėviškėnais Vincu Giedra, Bronium Mackevičium, kviesdavosi į įvairius renginius. Rašytojas Romas Sadauskas atsiminimuose apie Paulių Širvį prisimena jų kelionę į pavasario šventę  Merkinėje 1966 metų pavasarį: „Išvykome puikiai nusiteikę, pro visus autobuso plyšius kvepėjo pavasariniai dzūkų šilai, akys raibo nuo žalumos vaiskumo ir žiedų margumyno. Pats Merkinės miestelis skendėte skendėjo žieduose, skardėjo nuo paukščių klegėjimo ir suokimo.“ R. Sadauskas prisimena, kad poetą Paulių Širvį apsupo jaunos mokinės ir jų auklėtinės, kiti gegužinės dalyviai. „O Paulius švytėte švytėjo, buvo išties gražus, vilkėjo šviesiais mus išlydėjusios moters išlygintais marškiniais paraitotom rankovėm, tviskančiu kuodu ir dar palyginti lygiu veidu…“.[2] Gegužinės metu skambėjo daina „Nelaimei ar laimei tave pažinau, mergaite iš tolimo kaimo…“. Ir pasak Romo Sadausko, belieka tik susimąstyti, kaip ta daina nukeliavo nuo Sartų iki Merkio, kol pakliuvo į Merkinės jaunuomenės lūpas.

Buvusi lietuvių kalbos mokytoja, kraštotyrininkė Aldona Žilinskienė Varėnos viešajai bibliotekai padovanojo namo Merkinėje, kuriame gyveno poetas Paulius Širvys, nuotrauką, bei nuotrauką, kurioje užfiksuotas Paulius Širvys Varėnoje 1966 metais. Norime šiomis nuotraukomis pasidalinti su „Vorutos“ skaitytojais. Taip pat A. Žilinskienė padovanojo kraštotyros darbą „Vincas Giedra“.  Šio darbo „Įvade“ autorė rašo, kad ji buvo susitikusi su poetu Vincu Giedra ir paprašiusi jo parašyti atsiminimus apie Paulių Širvį. Rašytojas noriai įvykdė šį prašymą. Rankraštyje „Keli štrichai Pauliaus Širvio portretui“ (1982. IV-V) galima rasti įdomių faktų apie poetą . Štai kaip V. Giedra aprašo literatūros vakarus su P. Širviu: „Esu dalyvavęs kartu su juo ne viename literatūros vakare ir prisimenu, kaip dėmesingai jo būdavo klausomasi. Širvys skaitydavo negarsiai, į klausimus atsakinėdavo nesklandžiai, o žmonės sėdėdavo užgniaužę kvapą, godžiai gaudydami kiekvieną jo žodį, ir plodavo, plodavo… Šitaip būdavo bet kuriame Lietuvos kampelyje“.

Džiugu, kad turime prisiminimus, kurie neleidžia pamiršti iškilių asmenybių.

[1]Romas Sadauskas „Beržo gimimas“ //Kol Nemunas bus.- Vilnius, 1991, p. 71

[2] Romas Sadauskas Meilei nereikia vardų // Metai su Pauliumi : atsiminimai apie Paulių Širvį.- Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2007, p. 185-186

Kultūra Naujienos , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra