Patys muša, patys rėkia?

Autorius: Data: 2011-07-30 , 13:28 Spausdinti

Žavinta BUTVILIENĖ, stovyklos dalyvė

Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos bazėje įgyvendinamas etnokultūrinio pobūdžio Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos projektas – stovykla „Mūsų šaknys – baltai“ (iš dalies finansuojamas LR kultūros rėmimo fondo).

Puikiai organizuojama ir turininga švietėjiška veikla jungia Dieveniškių ir Šalčininkų krašto jaunimą, Sąjungos narius, brolius ir seses iš Latvijos. Latvių kalbos, baltiškų amatų, kultūros ir istorijos bei krašto pažinimo pamokos vyksta tiek mokyklos teritorijoje, tiek Dieveniškių istorinio regioninio parko gražiausiose vietose. Dalyvių amžius – jauni ir širdyje jauni. Stovyklos dalyviai talkina ir Lietuvos tarmių atlaso rengėjams, rinkdami kalbinius faktus Dieveniškių parapijoje. Stovyklos pabaigoje numatytas įgytas žinias, įgūdžius apibendrinantis ir įvertinantis egzaminas.

Projektas „Mūsų šaknys – baltai“ įaudrino pigių sensacijų medžiotojus, kurstančius nesantaiką tarp ramių ir sveikai mąstančių Pietryčių Lietuvos gyventojų ir bendrai tarp visos Lietuvos piliečių. Į visas puses mėtomos etiketės radikalai, nacionalistai, ekstremistai, nacistai ir pan., veiklos pobūdžiui prisegtas politinės pakraipos šleifas, o www.delfi.lt portalo tendencingi straipsniai šia tema – jau siekia beveik tūkstantį komentarų. Neatsilieka ir „Lietuvos ryto“ televizija, kai kurios radijo stotys su „rūgščiomis žiniomis“, iš paskos klibinkščiuoja „Vesti Šalči“ (Nr.57/2011-07-29). „Sugedusio telefono“ principu iškraipyti tikrovės atspindžiai neliudija to, kas iš tiesų vyko liepos 27-31 dienomis Dieveniškėse, o tik aistrina toli nuo įvykių centro esančius politikuoti mėgstančius Lietuvos piliečius, tiek eilinius, tiek valdžioje esančius.

Baltų kultūros besimokančiuosius čia ir dabar stovykloje „Mūsų šaknys – baltai“ įtraukia veiklų įvairovė, bendravimo ir atradimų džiaugsmai. Dienotvarkėje – pynimas, verpimas, siuvimas, audimas, iškylos, poezija, kinas, latvių kalbos pamokos, karybos rekonstrukcija, sutartinių mokslas – tik spėk suktis… Tie, kurie čia, Dieveniškėse, nuolat ir nuo seno gyvena, save laiko vietiniais. Tiek atostogaujantis jaunimas iš Dieveniškėse esančių dviejų vidurinių ir profesinės mokyklų, studentai dieveniškiečiai ir poškoniečiai bei šalčininkiečiai, tiek jų tėvai ir kiti vietos bendruomenės nariai nesupranta, kuo piktinasi žiniasklaida, dėl ko aikčioja ir gąsdinasi politikieriai. Jie klausia – ar mes keliame pavojų, ar mūsų vaikai, ar jų draugai kelia pavojų vieni kitiems? Juk tarp stovyklaujančių yra ir jaunimas, kurių pavardės nelietuviškomis galūnėmis, tokių, kurių šeimos kalba – ne lietuvių. Jiems stovykloje jauku ir nekeista, kad viena iš vidaus taisyklių – nekalbėti slaviškai ar germaniškai. Nuostata stovyklaujant susikalbėti lietuviškai ir latviškai atvira ir tvirta – norint išmokti, reikia vartoti. (O stovykla – baltiško pobūdžio. Juk ir įsirašius į populiariomis visoje Europoje tapusias anglų kalbos mokomąsias stovyklas kalbame tik ta kalba, kuria norime išmokti susikalbėti…). Burnos praplovimo muilu, pavartojus keiksmažodžius, procedūros kaip bausmės įrašymas į stovyklos drausmės kodeksą – alegorinis ir žaismingas. Tai būdinga jaunimo sambūriams. Pati stovyklos organizavimo metodika – demokratinė, tad kam nepriimtinos taisyklės – nedalyvauja, o sutikę dalyvauti – išbando save laikydamiesi susitarimų. Juk ne mažiau sunkus kai kuriems paaugliams priesaikas paklusti ir kitoms drausmę – rūkymą, teritorijos laikymąsi, ramybės laiką ir pan. – reglamentuojančioms taisyklėms.

Stovyklos idėja nudžiugino palaikančiąsias vietos institucijas – pasiilgome veiklaus, atsakingo, susipratusio jaunimo, sumaniai patiems sau vadovaujančio, gebančio suburti bendraminčius pozityviai, o ne destruktyviai veiklai. Tiek Dieveniškių pasienio užkarda su vadu Remigijum Švelnia, tiek Dieveniškių girininkija, tiek parapiją ganantis Domas Valančiauskas, kaip ir Šalčininkų policijos komisariato bei Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos bei Šalčininkų 11-osios Šaulių kuopos atstovai atidarymo metu džiaugėsi tapatumo su valstybe ir jos ištakomis ieškančiais jaunaisiais Lietuvos ir Latvijos piliečiais. Vertingu lingvistiniu paveldu – dieveniškiečių šnekta – susirūpinę profesoriai kalbininkai Alvydas Butkus ir Kazimieras Garšva kvietė jaunimą įsitraukti į tarmių atlaso kūrimą. Pagarbą Lietuvos valstybinei vėliavai per atidarymą atidavę uniformuoti pareigūnai pakluso savo pareigai. Atidaryme dalyvavo ir žiniasklaidos atstovai. Deja, nors matė ir girdėjo tiek, kiek ir mes, vadino tai kitaip… T. y. pravardžiavo ir tomis pravardėmis gąsdino save bei Lietuvą… Žodžio ir nuomonės laisvė, žinoma, tegyvuoja, tačiau pareiga atsakyti už šmeižtą yra privaloma tiek institucijai, tiek asmeniui… Visų dalyvių vardu apgailestaujame, kaip ir premjeras A. Kubilius, dėl įvykių Norvegijoje, ir džiaugiamės, kad, ačiū Dievui, panašių į juos socialinių sutrikimų požymių Lietuvoje, taip pat ir Dieveniškėse nėra.

 

Voruta. – 2011, rugpj. 6, nr. 15 (729), p. 7.

Nuomonės, diskusijos, komentarai , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra