Prie restauruotos kapavietės. Iš dešinės  Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio dv. vad. kun. Dainius Kaunietis, Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios vikaras, centre Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos sesuo Onutė Baliūnaitė, kilusi iš Pasvalio ir grupelė LKMS Pasvalio KMD valdybos narių bei Gyvojo Rožinio  maldininkai. Pasvalys, Stoties g. Autorės nuotraukos

Vlada Čirvinskienė, Pasvalys, www.voruta.lt

LKMS Pasvalio Katalikių Moterų Draugijos  ir Gyvojo Rožinio  pastangomis 2021 m. buvo parengtas  projektas „Rūpestis ir pasiaukojimas“. Šio projekto tikslas buvo restauruoti Seserų Švenčiausios Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos  dvejas  kapavietes. Projektą  parėmė  Pasvalio rajono savivaldybė bei Seserys Švenčiausios Jėzaus širdies tarnaičių kongregacijos.

Žiupsnelis kongregacijos istorijos bruožų

Šios vienuolijos charizmas – Jėzaus Širdies meilės ir gailestingumo liudijimas asmeninio ir bendruomeninio gyvenimo pavyzdžiu bei tarnaujančiu  apaštalavimu. Seserų Švenčiausiosios Jėzaus Širdies Tarnaičių Kongregacijos istorija prasidėjo 1874 m. vasario 2 d. Zakročyme, Lenkijoje. Ją įkūrė kapucinų vienuolis palaimintasis Honoratas Kozminskis ( 1829 – 1916 ).

Dėl tuometinės politinės situacijos vienuolija buvo įsteigta kaip slapto gyvenimo bendruomenė. Lenkija buvo carinės Rusijos valdžioje, o ši draudė bet kokių viešų katalikiškų organizacijų veiklą. Pirmoji Kongregacijos Motina buvo sesuo Šventojo Kryžiaus Marija Juzefa Chudzynska ( 1838 – 1914 ). 1909 m. gruodžio 19 d. popiežius Pijus X pasirašė Kongregacijos patvirtinimo Dekretą.

1920 m. palaimintojo Arkivyskupo Jurgio Matulaičio iniciatyva šios Kongregacijos seserys, kilusios iš Lietuvos, persikėlė į Lietuvą,  o 1927 m. buvo įsteigta Lietuvos provincija.

Dėl pasikeitusių istorinių aplinkybių slaptumas nebeteko prasmės. Lietuvos bažnytinės vyresnybės rūpesčiu 1933 m. Šventasis Sostas Dekretu patvirtino Popiežiaus teisių Seserų Švenčiausiosios Jėzaus Širdies tarnaičių Kongregaciją Lietuvoje su Generaliniais namais Kaune ir su viešojo gyvenimo vienuolijų teisėmis. Naujosios Kongregacijos Konstitucija Romoje patvirtinta 1934 m. gruodžio 28 d.

Dievui laiminant, iki 1940 metų seserys sėkmingai plėtė savo veiklą Lietuvoje, steigdamos mokyklas, vaikų darželius, našlaičių prieglaudas, bendrabučius mergaitėms bei kitokią veiklą su jaunimu. Daugiausia seserų dirbo Kaune, Šiauliuose, Antalieptėje, Anykščiuose, Biržuose, Pasvalyje.

Iš kairės: Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio dv. vad. kunigas Dainius Kaunietis Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios vikaras ir maldininkų grupelė.

Sovietinės okupacijos metais ( 1940  – 1991 ) Kongregacijos narės buvo priverstos grįžti prie slapto vienuolinio gyvenimo ir veiklos būdo.

Šiuo metu  seserys įsijungia į parapijinę katechezę, dirba su šeimomis ir jaunimu, su neįgaliaisiais .. Tikėjimo ir šviesos‘‘ bendruomenėje, veda rekolekcijas ir ieško naujų būdų, kaip skelbti gailestingąją Jėzaus Širdies meilę mūsų laikmečio žmonėms. Seserų Švč. Jėzaus Širdies tarnaičių Kongregacijos paskirtis – vaikų ir jaunimo religinis auklėjimas ir mokymas. Seserys panaudoja kiekvieną progą skelbti žodžiu ir gyvenimo pavyzdžiu tikėjimo ir krikščioniškos doros tiesas (iš Įstatų).

Projekto eiga ir Pasvalyje gyvenusių bei dirbusių šios kongregacijos seserų pagerbimas

Projektas buvo pradėtas vykdyti gegužės pabaigoje ir baigtas liepos pabaigoje. Projekto darbus gegužę trukdė lietūs. Liepos 28 d.( trečiadienį) prisiminėme ir pagerbėme  trylikos Seserų  Švenčiausios Jėzaus širdies tarnaičių atminimą, kurios ilsisi Pasvalio Stoties g. kapinėse.

Renginys prasidėjo malda ir žvakučių uždegimu prie atnaujintų vienuolių kapų. Čia dalyvavo  ir maldas vedė Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio dvasios vadas Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos vikaras kunigas Dainius Kaunietis, Pasvalio  savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus  vyr. specialistė Dalia  Grigaravičienė bei  grupelė Pasvalio Katalikių Moterų ir Gyvojo Rožinio maldininkių.

Artėjant Šv. Mišioms, kurių metu buvo meldžiamasi už gyvas ir mirusias Šv. Jėzaus Širdies tarnaites, buvo vedama šia intencija Rožinio malda, kalbama Švč. Mergelės Marijos litanija, Gailestingumo vainikėlis bei litanija. Šv. Mišias aukojo Pasvalio Šv. Jono krikštytojo parapijoje tarnaujantys kunigai: Pasvalio dekanas kunigas Henrikas Kalpokas, mons. Povilas Miškinis, kunigas Dainius Kaunietis.

Šv. Mišių metu vargonavo ir giedojo vargonininkė Akvilė Kergaitė. Po Šv. Mišių bažnyčios šventoriaus pavėsinėje prie arbatos  bei gardaus obuolių pyrago ir bandelių vyko maloni bendrystė. Joje buvo prisiminimais dar pasidalinta apie  Pasvalyje gyvenusias ir dirbusias Jėzaus  Širdies tarnaičių kongregacijos seseris:
Agotą Pekšytę,

Viktoriją Kuodytę,

Anastaziją Kliševičiūtę,

Kotryną Skuodžiūtę,

Oną Mozūraitę,

Rozaliją Juozapaitytę,

Oną Venclovaitytę,

Oną Makuškaitę,

Teofilę Tomkevičiūtę,

Salomėją Viršilaitę,

Oną Zaveckaitę,

Bronę Skersytę,

Danutę Kalinauskaitę.

Bendrystė ir prisiminimai apie Pasvalyje gyvenusias ir dirbusias Jėzaus Širdies tarnaičių kongregacijos seseris. Kairėje su maldininkais bendrauja Pasvalio dekanato dekanas kun. Henrikas Kalpokas, Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios klebonas bei Pasvalio dekanato Gyvojo Rožinio dv. vad. kunigas Dainius Kaunietis – Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčios vikaras

Tai buvo Dievui pasiaukojančios Jėzaus širdietės, kurios aktyviai dalyvavo Pasvalio parapijos gyvenime, rūpinosi  jaunimo auklėjimu ir švietimu, padėjo ruoštis atlaidams, tvarkė bažnytinius rūbus, buvo puikios šeimininkės. Gebėjo iškepti puošnius šakočius, tortus. Net padėdavo šeimininkėms pasiruošti krikštynoms, vestuvėms, o svarbiausia palydėdavo į amžinuosius namus.  Net ir sovietmečiu, nors ir slapta dirbo savo darbus pagal Dievo planą. Daug prisiminimų teko išgirsti iš kanauninko Kazimiero Krikščiūno, kuris ilsisi amžinybėje Pasvalio kapinėse Stoties g. dukterėčios gydytojos Gražinos Krikščiūnaitės, gyvenančios Vilniuje.

Plačiau apie seserų Švenčiausiosios Jėzaus Širdies Tarnaičių kongregacijos istorijos bruožus ir veiklą buvo galima susipažinti leidinuke, kuriuos padalino šios Kongregacijos  sesuo Onutė iš Kauno. Bendrystė tęsėsi iki vėlaus vakaro, kurioje dar galėjome pasidalinti tarpusavyje  įvairiais tikėjimo bei gyvenimiškais pasaulietiniais klausimais. Reikia tik padėkoti Aukščiausiajam ir Švč. Mergelei Marijai už tai kad leido nuveikti širdžiai ir sielai prasmingus darbus.

Šaltinis

Leidinys „Seserų Švenčiausiosios Jėzaus Širdies Tarnaičių Kongregacija“