Pastatytas paminklas tremtiniams Galiašore
Autorius: Voruta Data: 2016-08-30 , 13:03 Spausdinti

Galiašoras
Genius BALIUKEVIČIUS, Permės sritis, Galiašoras, www.voruta.lt
Septyni asmenys 2015 m. rugsėjo 15 d. planavo išvykti į Sibire esančią Permės sritį, į kurią 1945 m. buvo ištremta apie 4500 žmonių iš Lietuvos. Šiame krašte esančioje Galiašoro gyvenvietėje jie ketino sutvarkyti tremtinių kapines ir pastatyti paminklą, skirtą ten mirusiems tremtiniams atminti.
Projekto sumanytojai dalyvavo konkurse geridarbai.lt, tačiau prizinės vietos ir atitinkamos pinigų sumos nepavyko laimėti. Tuomet VGTU „Inžinerijos“ bėgimo mėgėjų klubo, kuriam priklauso šių eilučių autorius, prezidentas Stasys Čirba kreipėsi į visuomenę, prašydamas paremti kilnią iniciatyvą nors ir nedideliu įnašu. Taurūs tautiečiai atsiliepė į kreipimąsi, paaukojo 1370 eurų, bet paminklo statybai paskaičiuota suma – apie 5000 eurų, – trūkumas nemažas. Pakankamos sumos kelionei tąsyk nesurinkus, teko kelionę atidėti.
Pasak ekspedicijos sumanytojų, jaunimas dar tikrai nėra pamiršęs savo senelių ir prosenelių išgyventos istorijos – domisi ir aktyviai prisijungia prie kelionių į tremtimi paženklintą Sibirą. Permės krašte yra keletas kapinių, kuriose palaidoti tremtiniai iš Lietuvos, tačiau jos išsidėsčiusios labai dideliais atstumais. Galiašoro kapinėse palaidota daugiau nei 100 tremtinių. Ten kažkada buvo kaimas, stovėjo lenkų karininkų belaisvių barakai, tačiau dabar nieko nelikę. Permės krašte likusių gyventi ir ten šaknis įleidusių lietuvių yra vos keletas, tačiau jie aktyviai prisidėjo prie būsimos ekspedicijos. Pavyzdžiui, Permėje gyvenantis tremtinys Antanas Gurkšnys sudarė Galiašoro kapinėse palaidotų 90-ties tautiečių sąrašą, tvarkė tremtinių teisinį statusą, kadangi norint iš vietinės valdžios gauti leidimą paminklui statyti, reikėjo įrodyti, kad jose palaidoti ne kokie kriminaliniai nusikaltėliai.
Praėjus metams, toliau kaupėme lėšas, o kai sukaupėme pakankamai lėšų kelionei ir paminklo statybai, š. m. rugpjūčio 7 d. į mano gimtinę Galiašorą traukiniu Brestas–Novosibirskas išvyko 7 asmenų grupė, iš kurios vyriausiam buvo 78 metai, jauniausiam – 23.
Kai atvykome į vietą, statybinės medžiagos paminklui dėka išankstinio susitarimo jau buvo pristatytos (Antano iš Permės ir Lionios iš Velva-Baza rūpesčiu). Pasistatėme palapines greta kapinių ir iškart ėmėmės darbo. Dieną karštis siekė 36 laipsn. pavėsyje, saulėje – iki 45, todėl nuo 12 iki 14 val. gaminome pietus, pietavome. Dirbome iki vėlumos, o 22 val. eidavome į tvenkinį maudytis, išsimaudę gamindavom vakarienę, 24 val. eidavome ilsėtis. Darbas buvo nelengvas, rankomis turėjome iškasti apie 13 kubų žvyro, jį pakrauti į traktoriaus priekabą, atgabenus iškrauti. Betono skiedinį taip pat maišėme rankomis, jo paminklui prisireikė 12 kubų.
Paminklas. Projekto autorius profesorius Jonas Gudmonas
Paminklo statytojai. Iš kairės Žygintas Jurevičius, Genius Baliukevičius, Gediminas Braziulis, Stanislovas Ulinskas, Aleksandras Paplavskis, Antanas Gelumbauskas, Vladas Ulinskas
Nerūdijančio plieno dviejose plokštėse įrašytos 90-tes tautiečių politinių represijų aukų pavardės. Paminklo statytojai numato paminklą pašventinti, atskiroje plokštėje pateikti paminklo statybai aukojusiųjų sąrašą.
„Inžinerijos“ klubo ir paminklo statytojų vardu reškiame nuoširdžią padėką tauriems tautiečiams, prisidėjusiems lėšomis paminklo kūrybai ir statybai, Jonui Kazlavickui, Vytautui Sadauskui, UAB „DOZHAS“, Vygintui Laipui, Algimantui Zolubui, Remigijui Laipui, Antanui Ciūniui, Michail Slednikov, Robertui Pukeniui, Česlovui Stankevičiui, Birutei Striukienei, Eugenijai Mažeikienei, Vytautui Landsbergiui, Vaclovui Bagdonavičiui, Antanui Tylai, Romualdui Baltučiui, Andriui Dručkui, Tamarai Grinkevičienei, Juozui Olekui, Vyteniui Andriukaičiui, Rolandui Paksui, Stanislovui Giedraičiui, Petrui Gražuliui, LGGRT centrui, TS-LKD sąskrydžio dalyviams, Edmundui Šniurevičiui, Juozui Bruzgai, UAB „Centrum“, Aleksandrui Paplavskiui, Gediminui Braziuliui, Danutei Emilijai Gvazdauskienei, Petrui Jonušui, Žydrūnui Savickui, Gintgautui Kalvinskui, Danutei Karantavičienei, Vytautui Mereškevičiui, Tremtinių bendrijos Vilniaus skyriui, Algirdui Raklevičiui, Sauliui Kriaučiūnui, Gintautui Mackoniui, Ernestui Subačiui, Aldonai Leiputei, Petrui Sviklai.
Jūsų aukos paminklui tesaugo atminimą tų, kuriems nebuvo lemta grįžti į Tėvynę, kurių palaikai ilsis ne gimtinės kapuos. Jiems – Jūsų auka, atmintis … paminklas.
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentė pasiskiepijo nuo COVID-19
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
VSD apie grėsmes nacionaliniam saugumui: „Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms“
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
Lietuva
-
Prezidentė pasiskiepijo nuo COVID-19
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
VSD apie grėsmes nacionaliniam saugumui: „Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms“
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Kviečiame naudoti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-osioms metinėms sukurtą vizualinę medžiagą
Istorija
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (II)
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
Kultūra
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
-
Ši knyga galiausiai privers jus susimąstyti, kiek iš tikrųjų asmeniškas yra ką tik jūsų išsiųstas elektroninis laiškas
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
Religija
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 – 2021 02 01)
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
Susiję straipsniai
-
...Moterys pradėjo prašyti, kad Jonas išdrožtų Mariją. Reikėjo instrumentų, nebuvo nieko, tiktai kirvis
~ Naujienos, Pasaulis, Tremtis
2021-02-10, 17:55
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Tremtis, Žydai
2021-01-20, 08:34
-
Lietuvos laisvės armijos partizanai Jonas ir Valerijonas Paulauskai
~ Istorija, Niūniavaitė-Lesienė Jovita, Rezistencija, Tremtis
2020-08-27, 11:33
-
Vladas Terleckas. Pamiršti pirmieji masiški Lietuvos žmonių trėmimai ir žudynės
~ Istorija, Naujienos, Terleckas Vladas, Tremtis
2020-08-25, 10:28
-
Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis
~ Lietuva, Tremtis
2020-08-07, 10:16