Paskutinis „Anties“ koncertas – prie Trakų pilies bokštų

Autorius: Data: 2016-07-13, 11:52 Spausdinti

Paskutinis „Anties“ koncertas – prie Trakų pilies bokštų

Rūta SUCHODOLSKYTĖ, Trakai–Vilnius

Liepos 5 dieną, Valstybės dienos išvakarėse, Trakų pilyje paskutinį kartą koncertavo legendinė Lietuvos pankroko grupė „Antis”. Lėšos, surinktos už baigiamąjį koncertą, skirtos Gedimino pilies šlaitų tvirtinimui. Grupės lyderiui Algirdui Kaušpėdui talkino dainininkas Donatas Montvydas bei operos solistas Virgilijus Noreika. Į Trakų pilį atvyko gausus būrys žiūrovų, o taip pat garbinga viešnia – Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė, įteikusi Algirdui Kaušpėdui trispalvę.

Vakare, saulei dar nepalietus Galvės ežero bangų, prieš atsidurdami prie Trakų pilies kuorų, „Anties” gerbėjai turėjo įveikti du tiltus ir parodyti rankines. Apsaugos darbuotojai nebuvo pikti, šio straipsnio autorė pateko prie vartų su telefonu išsikrovusia baterija, elektroniniame pašte neprieinamas tapo 26 eurus kainavęs bilietas. Laimei, prie galutinio posto bilietų kontrolierė leido atsidaryti elektroninį paštą su bilietu savajame telefone. „Anties” koncerto kontrolierė pasirodė labai miela, ne veltui apdainuota. Kaip tik tuo metu pro šalį pražygiavo Prezidentės svita. „Čia bilietus tikrina? O mes be bilietų,” – šypsojosi pirmoji šalies dama.

Donatas Montvydas, Virgilijus Noreika ir Prezidentės sveikinimas

Įžengusieji pro vartus, gausiai būriavosi kieme arba žvalgėsi pro pilies vakarinių kazematų antro aukšto balkonus. Grupės lyderis nusileido laiptais lyg kunigaikštis, apsisiautęs raudonos, baltos ir juodos spalvų mantija. Balta ir juoda – kraštutinumų spalvos, tarp kurių nuolat atsidurdavo ši grupė, o raudona įkrenta per vidurį –  taip knygoje „Antiška” (2013 m., „Tyto alba”) paaiškina A. Kaušpėdas. Pasveikinęs žiūrovus, jis pasakė, kad Trakų pilis pasirinkta neatsitiktinai – penktajame dešimtmetyje įdėta daug darbo, kad ji būtų prikelta iš griuvėsių, o dabar metas sutvirtinti pradedančius slinkti Gedimino pilies šlaitus, tam ir bus skirtos lėšos už koncertą. Populiarias dainas pertraukdavo neilgi, improvizuoti pokalbių intarpai: į sceną pakviesta Prezidentė prisipažino, kad į koncertą tikrai neįsiprašė ir paatviravo nemėgstanti viešumos bei viešų kalbų, bet to reikalaujančios jos pareigos. Prisiminusi „Anties” nepatogias dainas bei ilgą jų kelią, įteikė grupės vadovui trispalvę, o šis savo ruožtu šalies vadovę šiltai apkabino.

Koncertas tęsėsi, baltai apsirengę „antinai” specialiai šiai progai paruošė 28 metus negrotą kūrinį „Lietaus melodija”. Po grupės himnu vadinamo „Kažkas atsitiko”, kurioje apdainuojamas garsusis lyrinis herojus Martynas, Algirdas Kaušpėdas atsiprašė Martyno už ilgametį jo nuvertinimą ir nepilnavertiškumo diegimą. Martynas – reabilituotas. O galbūt tai vėlgi vienas pamąstyti kviečiančių daugiabriaunių „Anties” pokštų? Knygoje „Antiška” A. Kaušpėdas pasakoja, kad ši daina sukurta 1985 metų vasarį koncertui Moters dienos proga, taip pat siekiant atspindėti sovietinio gyvenimo dviveidiškumą bei šiauštis prieš sovietinę propagandą: „Apie ką ši daina? Kodėl Martynui reikia ieškoti prastesnės panelės, ne geresnės? [...] Buvo deklaruojama, kad viskas tau, nors iš tiesų – ne tau, tik lojaliausiems partinių-ūkinių organizacijų biurokratams. „Kažkas atsitiko” – pasipriešinimo sovietinei propagandai daina.” Autorius kelia klausimą, kodėl ji vis dar populiari ir aktuali naujajai kartai, užaugusiai nepriklausomoje Lietuvoje? (36-37 psl.)

Jos atstovas Donatas Montvydas energingai įbėgo į sceną su angliškais žodžiais lūpose. Deja, tik iš antro karto pavyko „įvažiuoti” į dainą „Žaislas”. „Antis” visuomet yra iššūkis,” – nepasimetė šių metų „Eurovizijos” atstovas. Į jo repertuarą įkritęs „Žaislas” skatina suvokti intuityvaus siekimo pasiduoti stipresniam, siekiant jo globos, situaciją. „Šitaip elgiamasi, kai nėra nei įgūdžių, nei vidinių paskatų būti savimi. Žaislas tiki, kad didžiausia vertybė yra fizinė ir finansinė galia. [...]. Žaislas pirmai progai pasitaikius išduos savo globėją,” rašo „Anties” lyderis knygoje „Antiška” (196 psl.). Po šios dainos Donatas Montvydas, mojant rankų miškui, užtraukė eurovizinę „I’ve Been Waiting for This Night”.

Scenoje pasirodęs žilagalvis operos solistas Virgilijus Noreika, dainavo „Anties” „Krantą”, parašytą 1987 m., ruošiantis pirmajam Roko maršui. „Nuo pat vaikystės Laisvę įsivaizdavau kaip Krantą anapus jūros. Ar tai buvo Švedija, ar Anglija, ar Amerika, bet tikėjau – tai buvo mano krantas – laisva Lietuva.” („Antiška”, 70 psl.). Virgilijus Noreika pasidalino patirtimi, kad kai pats nužengė nuo didžiosios scenos, atsirado mažų scenų.

Vilties kibirkštėlė grupės gerbėjams? Koncerto pabaigoje palydėta didžiulių kibirkščiuojančių fejerverkų ir dviejų bis dainų klausytojų pageidavimu.

„Anties” pokšto istorija

1984 metų lapkritį, Kauno senamiesčio architektų namuose pulkelis roko entuziastų įkūrė grupę pavadinimu „Antis”. Tęsdama savo veiklą, grupė tapo ne tik roko muzikos, bet ir Lietuvos atgimimo dalimi. Ankstyvaisiais Sąjūdžio metais po koncerto ir filmo „Kažkas atsitiko”, kai roko muzikos legaliai išėjo klausytis tūkstančiai žmonių, grupės lyderiui Algirdui Kaušpėdui kilo Roko Maršo idėja. Roko maršai vyko 1987, 1988 ir 1989 metais. „Antis” aktyviai talkino Sąjūdžiui, koncertavo Vakarų Europoje, aktualiais tekstais pašiepė sovietinį režimą, biurokratiją, miesčioniškumą. „Kažkas atsitiko” filmo kūrėjų suformuotas grupės įvaizdis, koncertai – teatralizuoti, svarūs, dainose daug perkeltinių prasmių, nors žodžiai dažnai paprasti.

1990 m. grupė išsiskirstė, bet sugrįžo trims koncertams 1996, 2003 ir 2015 metais. Antram kvėpavimui grupė atgimė 2007 m.

Ankstyvajame gyvavimo laikotarpyje įrašė albumus „Antis” (1987 m.), „Ša!” (1988 m.), „Dovanėlė” (1989 m.).

Atsikūrusi „Antis” išleido albumą „Ančių dainos” (2007 m.), vėliau atsirado muzikinė utopija „Zuikis Pleibojus” (2009) ir galiausiai „Baisiai džiugu” (2013 m.).

Grupės lyderis Algirdas Kaušpėdas, jaunystėje dėl savo tamsaus gymio pravardžiuotas Pablo, gimė 1953 m. rugpjūčio 12 d. Vilniuje. 26 metus pragyveno Kaune, vadina save dvimiesčio gyventoju ir vienodai myli abu miestus. Septintajame dešimtmetyje studijavo VISI Architektūros fakultete, dirbo architektu, 1984-1990 m. Kauno architektų sąjungos atsakinguoju sekretoriumi. 1990-1992 m. ėjo LTV direktoriaus pareigas. Devintojo dešimtmečio pabaigoje laikomas vienu sugestyviausių Lietuvos artistų. Pasak kompozitoriaus Šarūno Nako, tikriausiai niekas kitas Lietuvos pramogų pasaulyje nėra turėjęs stipresnės bei įtaigesnės charizmos nei A. Kaušpėdas: „Raudonas Kaušpėdo frakas, stilingi ir įtikinami judesiai, makabriškas judesys idiotiškoje tribūnoje – įdomu, kas kitas taip gerai suvaidintų medalio kaulijantį utriruotą politinį transformerį, migruojantį nuo sovietinio funkcionieriaus iki dabartinio autokrato?” („Antiška”, 18 psl.)

Keletą kartų šiame straipsnyje minėtoje knygoje galima susipažinti su grupės dainų užgimimo aplinkybėmis, jų reikšme, įsigilinti į „antiškąją” filosofiją, per jos pasaulį atverti duris į vidinę laisvę. Kartą pašaukta, ji visuomet bus su mumis, bet kad atvertume ją savo viduje, reikia dirbti kiekvienam individualiai, primena knygos Autorius.

Danos Buinickaitės nuotr.

Muzika ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra