Paskelbta Vyskupų Sinodo Žinia Dievo tautai

Autorius: Data: 2012-10-27, 14:56 Spausdinti

2012 m. spalio 26-osios, penktadienio, rytą Vyskupų Sinodas patvirtino vieną iš dviejų baigiamųjų dokumentų – „Žinią Dievo tautai“, kuri penktadienio vidudienį buvo pristatyta Šventojo Sosto spaudos salėje.

Dokumento pradžioje primenamas Evangelijos pagal Joną pasakojimas apie samarietės susitikimą su Jėzumi prie šulinio. Tai šiuolaikinio žmogaus įvaizdis. Jis ateina prie šulinio su tuščiu indu. Jis trokšta Dievo. Bažnyčia turi išeiti jo pasitikti, turi padėti jam susitikti su Viešpačiu. Ir kaip samarietė prie šulinio sutikusi Jėzų, taip kiekvienas, kas jį sutinka gyvenime, turi tapti Evangelijos žinios ir vilties skelbėju ir liudytoju.

Savo misiją suvokdama kaip pareigą padėti šiuolaikinei žmonijai sutikti Jėzų, Bažnyčia taip pat puikiai supranta, kad pirmiausia ji pati turi būti evangelizuojama. Mes jaučiame pareigą – rašo Sinodo tėvai – pradėti nuo mūsų pačių atsivertimo į Kristų, kuris vienintelis visa daro nauja. Turime nuolankiai pripažinti, kad mūsų, ypač šventimus priėmusiųjų, skurdas ir silpnumas, kenkia mūsų misijos patikimumui. Tačiau kartu privalome įveikti baimę ir drąsiai žiūrėti į ateitį, nes dabartinis pasaulis, nepaisant visų jo prieštaravimų, vis tiek yra Dievo pasaulis, Dievo, kuris jį myli.

Dėl to nepasiduodama pesimizmo nuotaikoms, bet ir blaiviai suprasdama visus sunkumus, į globalizaciją, sekuliarizaciją, ateizmą, politikos ir valstybės krizę, Bažnyčia žiūri kaip į naujojo evangelizavimo galimybes. Bažnyčia turi ne kurti naujas Evangelijos platinimo strategijas, tarsi Evangelija būtų koks komercinis produktas, bet privalo surasti naujus žmogaus artėjimo prie Jėzaus kelius.

Sinodo Žinioje Dievo tautai pirmiausia žiūrima į šeimą, kuri yra pirmutinė natūrali evangelizavimo erdvė, ir pabrėžiama, kad jai reikalinga ir Bažnyčios, ir visuomenės bei atsakingųjų už politinius pasirinkimus parama. Šeimos viduje pabrėžiamas motinos vaidmuo, bet taip pat ir tėvo autoritetas. Kalbant apie sugyventinių, išsiskyrusiųjų ir antrą civilinę santuoką sudariusių žmonių santykį su Bažnytine bendruomene ir šioje srityje iškylančius sunkumus, primintas būtinumas laikytis galiojančios sakramentų teikimo tvarkos, bet kartu pabrėžiama, jog Viešpats šių žmonių neatstūmė ir kad Bažnyčia ir jiems yra svetingi namai.

Sinodo dokumente parapijos vadinamos niekuo nepakeičiamais evangelizavimo židiniais, primenamas kunigų ir vienuolių nuolatinio formavimo būtinumas, pasauliečiai, vienybėje su ganytojais, raginami plačiau įsijungti į Bažnyčios misiją. Raginamas ypatingą dėmesį skirti jaunimui – įsiklausyti į jų idėjas, neslopinti entuziazmo. Naujosios evangelizacijos akiračiai platūs kaip visas pasaulis, – sakoma dokumente. Dėl to reikalingas dialogas visomis kryptimis: reikia tikėjimo ir proto dialogo, reikia Bažnyčios dialogo su šiuolaikine kultūra, su besidarbuojančiais jaunosios kartos ugdymo srityje, su žiniasklaidos darbuotojais, kad būtų galima pasiekti kuo daugiau žmonių, su mokslu, kad jis neužsidarytų materializmo horizonte, bet būtų sąjungininkas kuriant naują humanizmą. Svarbus dialogas taip su meno kūrėjais, su ekonomikos, darbo ir politikos pasauliu, kad visose gyvenimo situacijose būtų apsaugotas žmogaus asmens orumas, kad būtų remiama vyro ir moters santuokos ryšiu sudaryta šeima, kad skaidriai ir teisingai būtų kuriamas bendras gėris. Svarbus taip pat ir religijų dialogas, atmetantis fundamentalizmą ir smurtą, ugdantis skirtingų tikybų žmonių darnų sambūvį.

Sinodo žinioje taip pat iškelti du evangelizavimui ypatingai svarbūs gyvenimo stiliai: kontempliatyvus gyvenimas, kuriame tyla padeda aiškiau išgirsti ir priimti Dievo Žodį, bei tarnavimas vargšams, Kristaus veido matymas kenčiančio žmogaus veide.

Paskutinėje Sinodo Žinios Dievo tautai dalyje paliesta padėtis atskiruos kontinentuose ir kreipiamasi į juose gyvenančių bažnytinių bendruomenių narius. Rytų tradicijos Bažnyčioms Sinodas linki greit sulaukti dienos, kai bus galima gyvenant taikoje visiškai laisvai išpažinti ir skelbti tikėjimą. Afrikos Bažnyčių prašoma plėtoti evangelizaciją kalbantis su tradicinėmis kultūromis, o taip pat reikalauti visų konfliktų ir smurto pabaigos. Šiaurės Amerikos krikščionys raginami būti atsivertimo skatintojais tuose įvairiuose vietinio gyvenimo kontekstuose, kurie šiandien yra nutolę nuo krikščionybės. Pietų Amerikai linkima, kad viso žemyno mastu jau kuris laikas vykdoma didžioji misija padėtų ugdyti susipratusius krikščionis ir atsakingus savo šalių piliečius, kurie sėkmingai įveiktų dabartinius socialinius sunkumus, smurtą ir nesaugumą. Sinodas išreiškia solidarumą ir padrąsinimą Azijos Bažnyčios bendruomenėms, kurios dažniausiai sudaro savo šalių gyventojų mažumas, neretai yra marginalizuojamos arba ir persekiojamos. Primenama, kad Azijos žemynui priklauso ir ta Šventoji Žemė, kurioje Jėzus gimė, mirė ir prisikėlė. Okeanijos bendruomenės raginamos plėtoti Evangelijos skelbimą jos dar negirdėjusiems žmonėms.

Europa, – sakoma dokumente, – slegiama agresyvaus sekuliarizmo, sužalota dešimtmečiais trukusio Dievo ir žmogaus priešų režimų valdymo, vis dėlto turi nepaprastą humanizmo potencialą. Dabartiniai sunkumai tenegąsdina Europos krikščionių. Jie visus sunkumus tepriima kaip iššūkį, kurį reikia įveikti.

Sinodo Žinia Dievo tautai užbaigiama prašymu, kad visas šias Bažnyčios pastangas lydėtų Marijos, Evangelizacijos Žvaigždės, užtarimas.

Vatikano radijas

Vatikanas ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra