Pašiūrės stogas – iš apdegusių knygų

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

„Žmonės skundžiasi, kad Lietuvoje blogai gyventi, tačiau, palyginti su trečiojo pasaulio šalimis, Europa ir Šiaurės Amerika gyvena labai gerai”, – įsitikinęs Ray Bartkus.
 
Vilniaus „Vartų“ galerijoje rytoj (2010-09-07) atidaroma aštuonerius metus Niujorke gyvenančio R. Bartkaus ir populiaraus lenkų tapytojo Rafalio Bujnowskio parodos. Šių dviejų kūrėjų darbais galerija pradeda jau antrus metus vykstančio „ArtScape“ projekto rudens sezoną.
 
Lenkų menininkas tik šiandien atvyksta į Vilnių, o R. Bartkus jau prieš kelias savaites parskrido į Lietuvą. Didžiąją laiko dalį jis praleido ne su giminėmis ar bičiuliais, o kūrė naujus darbus parodai.
 
Jis per pačius rugpjūčio karščius dideliame lauže degino lentas, dujiniu degikliu svilino knygų viršelius, rinkosi kuo plokštesnius naminės duonos kepalus sostinės Tymo turgelyje.
 
Ar nebijote, kad žiūrovus šokiruos sudegintos knygos ir duonos drožiniai? – paklausiau kitąmet 50-metį švęsiančio R. Bartkaus.
 
Nebijau. Man įdomu, kaip reaguos žiūrovai. Juk knyga – ne tik žinių saugykla, bet ir produktas, už kurį moki pinigus, vartoji, po to dažnai ir išmeti.
 
Aš elgiausi ne kaip cenzorius, o kaip menininkas. Apdeginau bibliotekos nurašytas knygas, kurios ir taip būtų sunaikintos.
 
Kodėl toks keistas parodos pavadinimas – „Kotas“?
 
Kotas – tai paprastas pagalys, bet ant jo galima daug ką užmauti. Taigi jis gali virsti ir vėliava, ir kirviu. Kotas man yra tarsi esminių dalykų įvaizdis: be jo negalima išsiversti, o jį turėdamas gali pasidaryti tai, ką nori.
 
Aš mėgstu keliauti. Dažnai matau, kaip skurdžiai gyvena žmonės trečiojo pasaulio šalyse. Jie ištisas dienas dirba tik tam, kad galėtų pavalgyti.
 
Į tuos esminius žmogaus poreikius – turėti pastogę ir maisto – galima žiūrėti kaip į kotą. O mes, sukūrę civilizaciją ir gerovės visuomenę, ant to koto užmauname ir kultūrą, ir spaudą, ir daugelį kitų dalykų.
 
Kodėl jūsų pastatyta pastogė – sudegusi, apanglėjusi?
 
Tai tarsi ore tvyranti katastrofos nuojauta, nuolatinio nesėkmingo skirtingų civilizacijų susidūrimo, pačios civilizacijos trapumo simbolis.
 
Ar trobelė su hamakais – iš konkrečios šalies?
 
Dvi savaites gyvenau Amazonės džiunglių čiabuvių gentyje. Tai – tipiškas jų namas.
 
Stogą uždengiau ne palmių mediena, o knygomis. Juk kai pagalvoji, kam gi daugiau jų visuomenėje galima jas panaudoti? Jie knygų neturi ir neskaito.
 
Kaip atsidūrėte džiunglėse? Kas padarė didžiausią įspūdį? Ar nebuvo baisu?
 
Buvo baisoka. Ypač naktį, kai sėdi tokioje atviroje trobelėje. Jei kas nutiktų, niekas negalėtų padėti. Net vietiniai ten visą laiką vaikšto su storos gumos batais, kurių negali perkąsti nuodingosios gyvatės.
 
Tik tie batai ar plastikinė plėvelė, kuria izoliuojami trobelių stogai, ir liudija tų žmonių kontaktus su civilizacija.
 
Jie nežino tokio dalyko kaip sotumo jausmas. Tiesiog valgo, kol nieko nelieka. Netgi vaistų daugelis negali dozuoti – tabletė ryte, tabletė vakare. Jei ką skauda, tol ryja tabletes, kol nustoja skaudėti. Gyvenimas ten toks sunkus, kad trisdešimtmetės moterys – jau bedantės.
 
Duonos kepaluose išpjaustyti filosofų portretai labai sutrūkinėję. Tai nemalonus atsitiktinumas ar jūsų sumanymo dalis?
 
Savo darbuose aš dažnai stengiuosi suderinti racionalumą ir atsitiktinumą. Kol duona šviežia – viskas gerai. Tačiau džiūdami tie portretai pradėjo skeldėti. Įtrūkimai neturėjo nieko bendra su sumanymu, tačiau jie praplėtė prasmių lauką.
 
Norėjau tiesiog išskaptuoti duonos gabaluose trijų žinomų filosofų portretus – Immanuelio Kanto, Sokrato ir Giordano Bruno. Tai lyg klausimas, ar visi filosofijos laimėjimai žmogui yra kaip mūsų kasdieninė duona?
 
Gyvena Niujorke
 
R. Bartkus gimė 1961 m. Vilniuje. 1986 m. baigęs grafikos specialybę tuometiniame Vilniaus dailės institute kūrė litografijas, ofortus, piešinius, dalyvavo parodose Lietuvoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Kanadoje.
 
Gavęs pasiūlymą pristatyti savo darbus viename JAV universitetų, R. Bartkus nusprendė persikelti į šią šalį. Nuo 1991 m. jis su šeima gyvena Niujorke.
 
R. Bartkaus spaudiniai sudomino laikraščio „The New York Times“ meno direktorių – dailininkui buvo pasiūlytas darbas šiame leidinyje. R. Bartkaus iliustracijos spausdinamos tokiuose leidiniuose kaip „The Wall Street Journal“, „Time“, „Newsweek“, „Harper’s“, „Los Angeles Times“, „Boston Globe“, „Business Weekly“ ir kituose.
 
R. Danisevičiaus nuotr.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukose:
 
1. Pasak R. Bartkaus, apdegusiomis knygomis dengta Amazonės miškų čiabuvių trobelė – civilizacijos trapumo simbolis
2. Iš duonos išpjaustyti filosofų I. Kanto, Sokrato ir G. Bruno portretai verčia susimąstyti, ar filosofija tokia pat svarbi kaip kasdienis duonos kąsnis

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra