Tiesa, dėl koronaviruso pandemijos, su tuo susijusių grėsmių ir apribojimų 100-mečio ir Pasieniečių dienos renginiai bus kuklesni nei įprasta. Atsisakyta tradicinio maršo parado, kuris birželio 29 d. vykdavo įvairių miestų gatvėmis, iškilmingos rikiuotės, daug žiūrovų sutraukdavusių parodomųjų programų, pasienietiškos košės.

Šiemet VSAT mini Lietuvos vieningos sienos apsaugos sistemos įkūrimo 100-metį. 1920 m. buvo įkurtas 1-asis Parubežinis (pasienio) pulkas. Jo vadu paskirtas plk. ltn. Petras Kubiliūnas.

Pasieniečių dienos ištakos irgi siekia tarpukario Lietuvos laikus. Pirmąkart ši profesinė šventė paminėta 1922-aisiais. Tų metų sausį krašto apsaugos ministras Jonas Šimkus pasirašė įsakymą kariuomenei, kuriuo įteisino birželio 29-ają kaip Pasienio pulko šventę.

1999 m. Pasieniečių dienos minėjimas buvo atkurtas ir VSAT bei jos padaliniuose profesinė šventė vėl pradėta kasmet minėti birželio 29-ąją.

Šią dieną pagrindiniai Pasieniečių dienos renginiai buvo organizuojami vis kitame mieste. VSAT 100-mečiui ir birželio 29-ajai skirtos priemonės šiomis dienomis vyksta ir kituose Lietuvos regionuose, kur veikia VSAT rinktinės ir užkardos. Tiesa, dėl koronaviruso grėsmės ir su tuo susijusių apribojimų visi minėjimai yra mažesni nei ankstesniais metais.

Šiandien VSAT priklauso vidaus reikalų sistemai ir kontroliuoja, kad Šengeno sutarties valstybių išorės sienos saugumas atitiktų griežčiausius reikalavimus. Lietuvos, Šengeno erdvės narės, pasieniečių pagrindinė misija – saugoti valstybės sieną, garantuojant visuomenės ir valstybės saugumą, teisėtą asmenų patekimą ir laisvą judėjimą Šengeno erdvėje. Strateginis VSAT veiklos tikslas – integruotas ES išorės sienų valdymas.

Lietuvos valstybės sienos ilgis – 1763 km. Lietuvos pasieniečiai saugo ir kontroliuoja beveik 6 proc. Šengeno sutarties valstybių išorės sausumos sienos – 1070 km.