Pasauliui atveriamas šimtmečius gyvavęs Mažosios Lietuvos paveldas

Autorius: Data: 2010-12-21 , 09:31 Spausdinti

Viktorija VAŠKYTĖ, Klaipėda

Dveji metai – per tiek laiko planuojama parengti lietuvišką „Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno“ (MLEŽ) tekstą, kurio vertimai į tris užsienio kalbas pasauliui turėtų padovanoti bene pirmąją išsamią pažintį su šiuo „prarastuoju“ arealu ir tuo pačiu aktualizuoti Mažosios Lietuvos paveldo klausimą pačių lietuvių sąmonėje.

2010 m. gruodžio 9 d. Mažosios Lietuvos bičiuliai iš visos šalies Klaipėdos universiteto Senato salėje rinkosi keletą mėnesių vykusio paruošiamojo darbo aptarimui – „Mažosios Lietuvos enciklopedinio žinyno“ (MLEŽ) redakcinės kolegijos posėdžiui. Jame buvo svarstoma naujojo leidinio struktūra, pavadinimai anglų, vokiečių ir rusų kalbomis.

Nors Mažoji Lietuva ir visa Rytų Prūsija istorikų, kraštotyrininkų, kultūrologų bei kitų sričių specialistų dėmesio nestokoja ir apie Rytų Prūsiją vokiečių kalba išleista gana daug literatūros, iki šiol šio krašto lietuviškąja tematika nebuvo didesnės apimties veikalų užsienio kalbomis.

2000–2009 m. išleista keturių tomų Mažosios Lietuvos enciklopedija sulaukė nemažo susidomėjimo Lietuvoje ir užsienyje, tačiau lietuvių kalbos nemokantiems užsienio skaitytojams knyga taip ir liko neprieinama paslaptimi.

Vienatomis „Mažosios Lietuvos enciklopedinis žinynas“ (toliau MLEŽ), kurį Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras Vilniuje kartu su Klaipėdos universitetu ir Kanadoje veikiančiu Mažosios Lietuvos fondu ketina parengti ir išleisti lietuvių, anglų, vokiečių ir rusų kalbomis, būtų pirmasis lituanistinis enciklopedinis leidinys užsienio kalba apie Mažąją (Prūsų) Lietuvą – Šiaurės Rytprūsius – Klaipėdos kraštą ir dabartinę Kaliningrado sritį, iš dalies ir dabartinės Lenkijos paribius iki 1945 m.

Pasak žinyno redakcinės kolegijos narių, MLEŽ planuojama pateikti įvairiapusišką informaciją apie Mažąją Lietuvą, atskleisti jos materialinius ir dvasinius klodus, ypač daug dėmesio skiriant istorijai, senųjų prūsų ir lietuvininkų kultūrai, raštijai, švietimui, iškilioms asmenybėms, jų kūrybai ir veiklai, gyventojų tautiškumo problemoms, parodyti lietuvininkų, kaip etninės grupės savitumą, jų kultūros išskirtinumą, kartu ir kitą Mažosios Lietuvos specifinį bruožą – krašto daugiakultūriškumą. Juk čia šimtmečiais greta vieni kitų gyveno lietuvininkai, vokiečiai, prūsai, jų kultūrų sąveika suformavo unikalius bruožus.

Aptarti svarbiausius klausimus MLEŽ redakcinės kolegijos posėdyje susirinko ne tik knygos leidėjai – Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktorius Rimantas Kareckas ir Klaipėdos universiteto rektorius prof. habil. dr. Vladas Žulkus, bet ir grupė rengėjų, redakcinės kolegijos narių, konsultantų, kai kurie autoriai, vertėjai, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ ir Klaipėdos vokiečių bendrijos nariai, kiti Mažosios Lietuvos bičiuliai. Susirinkusiems buvo perskaitytas Mažosios Lietuvos fondo tarybos primininko Viliaus Trumpjono sveikinimo laiškas, perduoti MLEŽ redakcinės kolegijos prezidento, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrojo nario prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus linkėjimai.

Primindama darbotvarkės klausimus, MLEŽ redakcinės kolegijos posėdį pradėjo redakcinės kolegijos pirmininkė doc. dr. Silva Pocytė. Pirmininkė pristatė atnaujintą MLE redakcinės kolegijos sudėtį, kitus esminius pokyčius, įvykusius redakcinėje kolegijoje po keturių „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“ tomų išleidimo: buvo atsisakyta skyrių vedėjų ir sekretorių bei sudaryta viena redakcinė kolegija, kurią papildė nauji nariai – gerai žinomi ir šioje tematikoje daug dirbantys autoriai. Susirinkusieji taip pat buvo supažindinti su tematinėmis naujojo žinyno sritimis, kurių ribose dirbs redakcinės kolegijos nariai bei konsultantai.

Į redakcinės kolegijos būrį įsijungė prof. dr. Stephenas Christopheris Rowellas (atsakingas už žinyno istorijos (viduramžių) skyrių bei vertimus į anglų kalbą), vysk. Mindaugas Sabutis (religijos skyrius), Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja, kraštotyrininkė Irena Seliukaitė (paveldo aktualizavimo tematika), prof. habil. dr. V. Žulkus (senoji etninė kultūra).

Šalia redakcinės kolegijos naujojo leidinio rengime veiks ir konsultantai, kurie bus ne tik straipsnių autoriai, bet ir konsultuos tam tikromis numatytomis temomis: LMA narys korespondentas, prof. habil. dr. Domas Kaunas (knygų leidybos ir spaudos klausimai), Vasilijus Safronovas (istorija, XIX–XX a.), Čikagoje gyvenantis kun. dr. Valdas Aušra (išeivija), poetas ir vertėjas Georgijus Jefremovas (vertimai į rusų kalbą), Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ seimelio vicepirmininkas Jurgis Aušra.

Prie leidinio rengimo taip pat pasiryžę prisidėti daugelis Vilniaus ir Klaipėdos mokslininkų, žymiausių Mažosios Lietuvos tyrėjų: Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikrasis narys prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius (MLEŽ redakcinės kolegijos prezidentas), doc. dr. Silva Pocytė (MLEŽ redakcinės kolegijos pirmininkė), doc. habil. dr. Ingė Lukšaitė, doc. dr. Valdemaras Šimėnas (archeologijos skyrius), doc. dr. Vaclovas Bagdonavičius (vyriausiasis redaktorius), dr. Algirdas Matulevičius (istorija, XVIII–XIX a.), prof. dr. Daiva Kšanienė (muzikos skyrius), dr. Julius Žukas, menotyrininkė Kristina Jokubavičienė, Austrijoje gyvenantis kultūros antropologas prof. dr. Manfredas Kleinas (literatūros skyrius bei vertimai į vokiečių kalbą), Vytautas Gocentas (paveldo aktualizavimo tematika), istorikas Artūras Hermanas, gyvenantis Vokietijoje (emigracijos tematika), doc. dr. Albertas Juška (švietimas), Vytautas Kaltenis (MLEŽ vyr. redaktoriaus pavaduotojas leidybos klausimais), Antanas Račis, Danutė Valentukevičienė (MLEŽ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja), Algirdas Žemaitaitis (viešieji ryšiai) ir kt.

Nemažai diskusijų posėdyje sukėlė itin jautrus žinyno pavadinimo užsienio kalbomis klausimas, kurį pristatė D. Valentukevičienė. Knygos pavadinimas – be abejonės labai svarbi knygos dalis, viso turinio atspindys. Anot D. Valentukevičienės, teisingai parinktas pavadinimas padeda susiorientuoti informacijos gausoje ir atvirkščiai – gali pasmerkti knygą prapulčiai.

„Dėl renginio koncepcijos mums nekilo didesnių abejonių, o dėl pavadinimo teko šiek tiek pasvarstyti. Lietuvių kalba leidinį nusprendėme pavadinti – „Mažosios Lietuvos enciklopediniu žinynu“. Kadangi terminas Mažoji Lietuva yra senas, istoriškai pagrįstas, lietuviškoje vartosenoje ypač įsitvirtinęs tarpukariu ir pastaraisiais dešimtmečiais. Pagaliau netgi šiais laikais yra išleista knygų, kurių pavadinimuose vartojamas terminas Mažoji Lietuva, veikia įstaigos, organizacijos – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“, „Mažosios Lietuvos fondas“, – kalbėjo D. Valentukevičienė.

Kitaip yra kalbant apie leidinio pavadinimo vertimus. Vyr. red. pavaduotojos žodžiais, nei anglakalbėse, nei vokiečiakalbėse šalyse terminas Mažoji Lietuva nėra žinomas, todėl buvo nutarta knygos pavadinime vartoti kitą šio krašto istorinį terminą – Prūsų Lietuva.

Dr. A. Matulevičiui leidinio pavadinimo vertimams pasiūlius vartoti kiek kitokią, dvigubą formuluotę – „Prūsų (Mažosios) Lietuvos enciklopedinis žinynas“, imta diskutuoti.

Pasak V. Žulkaus, Mažosios Lietuvos terminas labiausiai suprantamas mums, lietuviams:

„Vokiečiams suprantama – Prūsų Lietuva. Anglams, galima sakyti, nėra suprantami nei Prūsų nei Mažosios Lietuvos terminai, ir žiūrint semantiškai Prūsų Lietuva angliškai kalbančių žmonių tarpe turėtų sukelti daug didesnį susidomėjimą nei Mažoji Lietuva“.

Tuo tarpu rusų kalboje, pasak V. Žulkaus, situacija labai aštri. Termino Mažoji Lietuva dabartinė Kaliningrado sritis nepriima.

„Jeigu mes norime į Kaliningrado kraštą eiti su lietuviškomis ietimis, galime tai padaryti, bet jei propaguojame aristokratų kultūrą ir norime savotiškai integruotis į tyrimus, kurie yra vykdomi Kaliningrade šioje srityje, turėtume vartoti Prūsų Lietuvos terminą“, – dėstė V. Žulkus.

S. Pocytės žodžiais, Mažoji Lietuva ištisus šimtmečius buvo įvairių ideologinių ginčų, diskusijų objektas:

„Lietuviškame variante paliekant Mažosios Lietuvos terminą, tęsiama MLE keturių tomų tradicija, tačiau versdami knygą į kitas kalbas privalome atsižvelgti į tose kalbose vyraujančią tradiciją“, – savo mintis dėstė S. Pocytė, pabrėždama, kad įvadiniuose žinyno tekstuose abiejų šių terminų vartojimas bus paaiškintas.

Po atviro balsavimo redakcinės kolegijos narių balsų dauguma buvo nuspręsta MLEŽ pavadinimo vertimuose į numatytas užsienio kalbas vartoti terminą Prūsų Lietuva, taip pat nuspręsta įvesti tam tikrus pavadinimo struktūros pokyčius.

Trečiuoju posėdžio darbotvarkės klausimu aptarta būsimojo MLEŽ struktūra. Ją pristatęs doc. dr. V. Bagdonavičius pirmiausia pažymėjo, jog žinynas nebus iki šiol išleistų keturių MLE tomų tąsa – jis skirsis ne tik savo struktūra, bet ir pobūdžiu. Ir nors dalį šio leidinio teksto planuojama perkelti iš MLE keturių tomų, iš esmės tai bus naujos kokybės leidinys.

Žinyną sudarys trys dalys. Pirmojoje teminiu principu bus pateiktos bendrosios žinios apie Mažąją Lietuvą: regiono gamta, geografinė padėtis, gyventojai, jų sudėtis, kaita, krašto priešistorė ir istorija, senųjų baltų etninių genčių transformavimasis į modernias kultūras, kalbos, jų vietiniai dialektai, administracinė sankloda, teisinė sistema, ūkinė veikla, įvairios kultūrinės raškos formos (įvairios organizacijos, raštija, spauda, švietimas, tautinis kultūrinis judėjimas ir kita), svarbų vaidmenį visuomenės gyvenime suvaidinusi Evangelikų liuteronų bažnyčia ir kitos konfesijos. Numatyti paveldo saugojimo ir sklaidos, istoriografijos, išeivijos skyriai.

Antrąją knygos dalį sudarys miestų ir svarbesnių gyvenviečių aprašymai abėcėlės tvarka, trečiąją – veikėjų biografijos. Daugiausia vietos šioje dalyje būtų skiriama politikos, visuomenės, mokslo, kultūros, raštijos atstovams, iškiliems dvasininkams, mokytojams, atsakingai atrinktiems pagal nusistatytus kriterijus. Pabaigoje numatoma pateikti asmenvardžių, vietovardžių ir dalykinę rodykles. Knygos apimtis – apie 80 autorinių lankų.

Leidinio sumanytojų teigimu, žinynas bus skirtas regiono praeitimi besidomintiems Lietuvos ir užsienio skaitytojams ir turėtų tapti svariu indėliu į daugelį šimtmečių Rytų Prūsijoje gyvavusios lietuviškos kultūros paveldo aktualizavimą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

Pasak prie MLEŽ redakcinės kolegijos prisijungusio vysk. M. Sabučio, Mažosios Lietuvos enciklopedija ir būsimasis žinynas yra ne tik kūriniai, leidiniai, bet ir tam tikras reiškinys mūsų kultūroje. Pagal svarbą ir prasmę, vyskupo žodžiai, sunku juos su kuo nors lyginti lietuviškame kontekste.

„Kalbame apie išnaikintą mūsų šalies kultūrinį arealą, ir šiandien mes turime unikalią galimybę įnešti aiškumo už Lietuvos ribų – kas tai yra, – kalbėjo vyskupas. – Liuteronų bažnyčia džiaugiasi, kad toks darbas vyksta, nes, kaip ir Mažoji Lietuva, taip ir liuteronų bažnyčia dažnai interpretuojama, kaip kažkas nelabai pritinkančio Lietuvos kultūrai arba nelabai suprantamo.“

Anot Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro direktoriaus R. Karecko, didžiausias pasiekimas yra tai, kad leidžiant paskutinį MLE tomą išaugo labai graži draugystė su Klaipėdos universitetu: „Tai yra pagrindinė sąlyga, kuri mus skatina pasiryžti ir išleisti šį enciklopedinį žinyną. Vieni mes to nepadarytume. Turėdami didelę grupę bendradarbių, bendraminčių Klaipėdoje, atsikratėme abejonių periodo ir tikime projekto sėkme.“
Ta pačia proga R. Kareckas išreiškė padėką MLE autoriams, konsultantams, talkininkams, ypatingai dėkodamas MLE garbės rėmėjai Ievai Jankutei, rėmėjui Jurgiui Aušrai, „KLASCO“ gen. direktoriui Audriui Paužai, Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriui Šarūnui Laužikui, talkininkei Rūtai Kėkštaitei-Mačiūnienei ir kt.

Nuotraukoje: Dr.  Algirdas Matulevičius ir Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja, kraštotyrininkė Irena Seliukaitė

Voruta. – 2010, gruod. 23, nr. 24 (714), p. 2.

Mažoji Lietuva , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra