Pasaulio tikintieji Didįjį penktadienį kartoja Kristaus kryžiaus kelią

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Akmenimis grįstas Jeruzalės senamiesčio užplūdo krikščionys piligrimai ir dvasininkai, kurie ruošiasi dalyvauti Didžiojo penktadienio apeigose, per kurias prisimenamas Jėzaus Kristaus nukryžiavimas.
 
Juodai vilkinčios vienuolės, nešančios medinius kryžius, spietėsi prie policijos pastatytų metalinių užtvarų. Dešimtys turistų, dėvinčių vienodas raudonas kepuraites ir spragsinčių skaitmeniniais fotoaparatais, būriavosi prie senovinės Šv. Kapo bažnyčios.
 
Ši šventovė yra vienas pagrindinių Didžiojo penktadienio apeigų centrų. Tikima, kad toje vietoje Jėzus buvo nukryžiuotas, palaidotas, o vėliau prisikėlė.
 
Katalikai ir stačiatikiai laiką skaičiuoja pagal skirtingus kalendorius, tačiau šiemet abiejų bendruomenių Didžioji savaitė sutampa, todėl jų Didžiojo penktadienio apeigos vyks vienu metu.
 
Jeruzalės senamiestyje taip pat apstu žydų maldininkų, švenčiančių Paschą – Neraugintos duonos šventę.
 
Didįjį penktadienį bažnyčiose ir miestų gatvėmis einamas Kryžiaus kelias, prisimenant Kristaus kančios kelią į Golgotos kalną. Bažnyčiose laikomos Viešpaties kančios pamaldos, pagerbiamas kryžius. Tačiau kai kuriose pasaulio vietose Didžiojo penktadienio apeigos virsta savęs žalojimo ritualais.
 
Filipinuose, kuriuose dauguma gyventojų yra katalikai, tikintieji Didįjį penktadienį leidosi prikalami prie kryžių pagal seną tradiciją, turinčią priminti Jėzaus Kristaus kančią ir mirtį, nors šiam papročiui nepritaria Bažnyčios lyderiai.
 
Mažiausiai 25 žmonės buvo vinimis prikalti prie kryžių trijuose kaimuose netoli šiaurinės Pampangos provincijos miesto San Fernando. Tačiau šiemet užsieniečiams tokiose ceremonijose dalyvauti nebuvo leista, tik jas stebėti, sakė Ching Pangilinan, San Fernando turizmo pareigūnė ir viena iš nukryžiavimo ceremonijų organizatorių.
 
Pasak jos, toks draudimas buvo priimtas, nes ankstesniais metais kai kurie užsieniečiai leidosi nukryžiuojami vien tam, kad tai nufilmuotų arba pasišaipytų iš šių apeigų.
 
„Nenorime, kad jie šaipytųsi iš mūsų žmonių tradicijos“, – sakė Ch.Pangilinan.
 
Šiemet tose apeigose dalyvavo daugiau nei 10 tūkst. filipiniečių ir užsieniečių žiūrovų, nurodė ji.
 
Daugelis susirinko Kutudo kaimelyje, kuriame tikintieji, apsigobę skraistėmis ir dėvintys skardines karūnas, ėjo procesijose, nešdami ant pečių medinius kryžius. Užkopę ant specialiai supiltos kalvelės, vyrai buvo prikalti prie kryžių vinimis, kuriomis buvo perverti jų riešai ir pėdos.
 
Tarp tų maldininkų buvo 49 metų dažytojas Rubenas Inaje, kuris prie kryžiaus buvo prikaltas jau 24-ąjį kartą. Tokiu būdu jis nuo 1986 metų dėkoja Dievui, kad šis jį išgelbėjo nukritus nuo trijų aukštų pastato.
 
„Melsiuosi už ramius nacionalinius rinkimus ir mano šeimos sveikatą“, – sakė jis prieš nukryžiavimą.
 
34 metų ryžių pyragaičių pardavėja Mary Jane Mamangon buvo vienintelė šiemet San Chuano kaime nukryžiuota moteris. Ji leidosi prikalama prie kryžiaus jau 14-ą kartą.
 
Moteris pasakojo pirmąkart dalyvavusi tokiame rituale, būdama 18-metė. Nuo to laiko ji kasmet dalyvauja nukryžiavimo apeigose, prašydama Dievo išgelbėti jos sergančią senelę, o dabar – savo jaunesnę seserį, kuri susirgo vėžiu.
 
„Darau tai, nesu esu mačiusi, jog tai veikia, – M. J. Mamangon sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“. – Mano senelei dabar 88 metai ir ji vis dar sveika“.
 
Moteris sakė tikinti, kad Dievas globos ją ir jos šeimą.
 
Savanoriški nukryžiavimai Filipinų šiaurėje yra ekstremaliausi religinio pamaldumo didžiausioje Azijos katalikiškoje valstybėje ženklai, nors Bažnyčios hierarchai tokias apeigas smerkia. Milijonai kitų filipiniečių prieš Velykas meldžiasi ir pasninkauja.
 
Panašios apeigos vyko kaimyninėje Bulakano provincijoje, o kituose Filipinų regionuose basi pusnuogiai maldininkai ėjo gatvėmis, plakdamiesi iki kraujo savo nugaras ir atgailaudami už savo nuodėmes.
 
Bažnyčios vadovai tokiems ritualams nepritaria. Filipinų katalikų vyskupų konferencija pareiškė, jog Didžiąją savaitę tikrasis krikščioniškas tikėjimas išreiškiamas atgaila ir atsinaujinimu, o ne plakimusi arba nukryžiavimais.
 
Infantos teritorinės prelatūros vyskupas Rolando Tirona sakė, kad plakimasis ir savanoriški nukryžiavimai tėra prietarų išraiška. Pasak jo, tokios apeigos paprastai atliekamos, tikintis pasipelnyti arba privilioti turistų, todėl yra klaidingos.
 
Filipinai yra didžiausia katalikybės citadelė Azijoje – maždaug 80 proc. šios valstybės gyventojų, kurių iš viso yra 90 mln., išpažįsta katalikų tikėjimą. Šį savaitgalį visame salyne žmonės skirs laiko bažnytinėms apeigoms, šeimai ir paplūdimiui.
 
Filipinuose katalikišką tikėjimą neretai papildo vietos prietarai, o kai kurie žmonės Didįjį penktadienį po 15 val. vengia praustis po dušu ir skalbti, kad neprisišauktų nesėkmės.
 
Didįjį Penktadienį popiežius Benediktas XVI aukos dvejas mišias, skirtas Kristaus mirčiai atminti, taip pat su procesija eis Kryžiaus kelią aplink antikinio Romos Koliziejaus griuvėsius.
 
Šeštadienį, balandžio 3 d., vakare jis aukos Velyknakčio Mišias, o sekmadienį, balandžio 4-ąją, perskaitys palaiminimą ir kreipimąsi į miestą ir pasaulį „Urbi et Orbi“.
 
www.lrytas.lt
 
Nuotraukose:
 
1. Malta rengiasi Kristaus prisikėlimo šventei
2. Apeigos Ispanijoje
3. Kančią pajausti pasiryžo ir moteris
4. Filipinų tikintieji Didįjį penktadienį viešai plakasi ir leidžiasi nukryžiuojami

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra