Pasaulinei žemės dienai – kovo 20-ąjai

Autorius: Data: 2011-03-14, 16:08 Spausdinti

Šarūnas LAUŽADIS, VĮ Nemenčinės miškų urėdija

Žemę reikia mylėti ir puoselėti

Mūsų protėviai iš patirties žinojo, kad reikiamas želdynų kiekis aplinkoje užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas, todėl nuo seno buvo susiklostę sveiko maisto gamybos tradicijos, o senovės lietuvių mitologija, religija, su ja susijusios apeigos padėjo jas išsaugoti. Šios tradicijos padėjo išauginti tautai milžinus galiūnus, gyvenusius po šimtą ir daugiau metų. Šiandien daugelis į Žemę žiūri kaip į pragyvenimo šaltinį, o dėmesio sveikai mitybai, sveikiems maisto produktams ir pritrūksta.. Siekiant padidinti žemės ūkio pelningumą, diegiamos naujos technologijos, vykdoma kooperacija, skatinamas vietinis produkcijos perdirbimas. Tačiau ūkininkavimo metodai turi būti ne tik ekonomiškai naudingi, saugantys aplinką, bet ir socialiai priimtini – Žemę reikia mylėti ir puoselėti.

Vienas iš perspektyviausių ir labiausiai žemę tausojančių žemės dirbimo būdų yra ekologinė žemdirbystė. Tai ūkininkavimo sistema, grindžiama natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis, ir užtikrinanti tvarų ūkininkavimą ir aukštos kokybės žemės ūkio produktų gamybą be sintetinių trąšų, pesticidų ir kitų techninių medžiagų. Itin ji populiari Vakarų Europoje, Pietų ir Šiaurės Amerikoje. Meksikoje, sertifikuota 394 tūkst. ha, o šia veikla verčiasi 128 461 ūkis, Kanadoje sertifikuoti ekologinės gamybos plotai siekia 556 tūkst. ha, o JAV – net 1 640 804 hektarų! Ekologiškų daržovių eksportu garsėja Australija, kurioje sertifikuoti 1 438 ūkiai, o sertifikuoti plotai sudaro net 1,2 mln. hektarų arba 2,7 proc. šios milžiniškos šalies ploto. Argentina, kurioje yra sertifikuota 2,78 mln. ha žemės ūkio naudmenų, eksportuoja ekologiškos kavos, kakavos, vaisių, grūdų, mėsos, pieno, medaus ir kt. už 20 mln. USD, Brazilija, turinti 1,76 mln. ha sertifikuotų plotų. Geras pavyzdys Izraelis, kuriame bendras sertifikuotas plotas tesiekia 5 693 ha, tačiau šioje šalyje ir kasmet pagaminama ekologiškų produktų beveik už 200 mln. USD ir net 70 proc. šios produkcijos eksportuojama.

Ekologinė žemės ūkio gamyba gana sparčiai plinta ir Lietuvoje, tačiau norint, kad ji įleistų šaknis ir lietuvio sąmonėje, būtina ieškoti įvairesnių bei patrauklesnių ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų pateikimo vartotojui formų, sieti jas su naujoms veiklomis kaime – poilsiu ir turizmu. Tiesa, senovę menančių pilių, kurios traukia daugelį turistų, Lietuvoje nedaug, tačiau mūsų miškai, upės, ežerai – tarsi specialiai sukurti turizmui ir poilsiui, ko nesurasi daugelyje industrinių valstybių. Juk daugiau nei trečdalį Lietuvos dengia miškų tankumynai, kuriuose auga šimtai retų augalų rūšių, veisiasi įvairiausi žvėrys ir paukščiai. O kur dar medžiai parkuose, pakelėse, sodybose?

Žemę reikia ne tik tausoti – bet ir puošti

Taigi, ieškant kaimo išgyvenimo ir pakilimo galimybių, kartu išsaugant gamtą ir mūsų brangią žemelę, būtina ne tik tobulinti tradicinius žemės dirbimo būdus, bet ir daugiau dėmesio skirti naujoms veikloms – netradicinei žemdirbystei, rekreacijai, turizmui, o taip pat miškininkystei. Ypač palankios sąlygos Lietuvoje yra miškingumui didinti, nes šalyje yra nemaži laisvos valstybinės žemės plotai, o tai padėtų išvengti begalės teisinių procedūrų keičiant žemės paskirtį. Pirmiausiai, tikslinga apželdinti mišku reikia mažo našumo žemes, nes žemės ūkis tokiose žemėse yra nekonkurencingas. Ypač skubiai želdintini pažeisti ar apleisti žemės plotai – apleisti karjerai, vandens telkinių pakrantės, kalvotos vietovės ir pan. Apskaičiuota, kad šiuo metu Lietuvoje yra per 360 tūkst. ha nenašių žemių, kurias apsodinus mišku šalies miškingumas padidėtų dar 6 procentais ir mes pagal miškingumą pasivytume kaimynines šalis. Taip pat reikėtų susirūpinti pelkių bei durpynų išsaugojimu bei jų atkūrimu – juk Žemę reikia ne tik tausoti, bet ir puošti. Tik tada ji mums bus miela ir dosni.

Kaip matome, dabar pats laikas prisiminti protėvių išmintį, atsigręžti į kaimą, į amžiną mūsų sveikatos šaltinį. Tai pajuto ir visa mūsų visuomenė, todėl nenuostabu, kad kiekvieną pavasarį, kiekvieną rudenį vilnija nuvilnija per Lietuvą miškų sodinimo ir tvarkymo talkos, o svarbiausia yra tai, kad šios talkos paprastai turi ne tik sveikatinimo, bet ir sakralinę prasmę. Dažniausiai jos būna skirtos įvairioms sukaktims pažymėti ar nusipelniusiems tautos veikėjams atminti. Štai Zarasų miškų urėdijoje prie Čičirio ežero pasodintas 1 000 ąžuolų parkas Lietuvos vardo tūkstantmečiui įamžinti. Tūkstantmečio ąžuolynus pasodino Radviliškio ir kitos šalies miškų urėdijos, o jaunieji miško bičiuliai šia proga pasodino po ąžuolų parką kiekvienoje Lietuvos apskrityje!

Šiandien kai kurių miškų urėdijų valdose tokių giraičių žaliuoja jau net po kelias. Antai Šakių krašte – ošia ir 1991 m. sodintas Lietuvos nepriklausomybės ąžuolynas, ir 1999 m. sodintas Šakių 400 metų jubiliejaus ąžuolynas Girėnuose, ir 1994 m. Šakių miškų urėdijos pradėtas sodinti ąžuolynas, kuriame žaliuoja daugiau nei 300 vardinių ąžuolų Lietuvai nusipelniusiems žmonėms atminti. Įamžinant istorinės pergalės Žalgirio mūšyje 600 metų jubiliejų, 2010 m. pasodintas ąžuolynas Kretingos miškų urėdijoje prie Kuniginės kaimo, o Liubavo kaimo apylinkėse, Lietuvos – Lenkijos pasienyje, suošė ąžuolų ir maumedžių giraitė, kurią Marijampolės miškininkai sodino kartu su Lenkijos miškininkais, Kėdainių miškų urėdijoje, tęsiama ąžuolų sodinimo akcija „Neregėtos Lietuvos ąžuolynas“, inicijuota fotomenininko Mariaus Jovaišos. Vieną originaliausių Lietuvoje medelių sodinimo akcijų pernai pradėjo Nemenčinės miškų urėdijos miškininkai. Jų pastangų dėka istorinį Žalgirio mūšį ateities kartoms primins pasodintas užrašas „Žalgiris 600“, sužaliavęs Bezdonių girioje. Vienuolikos simbolių užrašo ilgis 551 metras, plotis – 60 metrų. Čia raidės formuojamos iš skirtingų medelių, todėl Lietuvos rekordu tapęs šis, iš paukščio skrydžio matomas užrašas, įvairiais metų laikais bus matomas vis kitomis spalvomis.

Šiemet – Tarptautiniai miško metai, todėl miškų tvarkymo ir sodinimo akcijos bus gausesnės nei įprastai. Širdį džiugina, kai matai kaip tiek jaunos, tiek nuo darbų jau sugrubusios rankos sodina vis naujus ir naujus medelius, puošdamos mūsų gimtąją žemelę. Tačiau kartu reikia pastebėti, kad beveik visas tokias sveikatingumo – kultūrines akcijas organizuoja ir vykdo valstybės įmonių – miškų urėdijų miškininkai, nors jų kasdienybė nėra lengva, o kai kurie „gudruoliai“ siūlo iš viso valstybines miškų urėdijas naikinti. Kas tuomet pasirūpins mūsų tautinio paveldo išsaugojimu, kur laisvos Lietuvos piliečiai galės pasisemti sveikatos?

Gamtosauga , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra