Pasaulinė Aplinkos apsaugos diena paminėta ir Aukštadvario regioniniame parke

Autorius: Data: 2015-06-19, 10:35 Spausdinti

Albinavos palivarko šeimininkai: Vacius Mališauskas (kairėje), pristatantis savo giminės herbą (Godziemba) ir Pasaulio teisuolis Henrikas Mališauskas (dešinėje, sėdi) Aut. nuotr.

Ona GAIDAMAVIČIŪTĖ

2015 m. birželio 5 d., Aukštadvario regioniniame parke, kaip ir kitose Lietuvos saugomose teritorijose, paminėta Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Šios šventės proga, kartu džiaugiantis ir kalendorinės vasaros pradžią, vyko aplinkosauginis renginys „Žygis į Albinavą“, kuriame dalyvavo visi gamtą mylintys ARP lankytojai, taip pat Aukštadvario mokyklų (Aukštadvario mokyklos-darželio „Gandriukas“, Aukštadvario gimnazijos, Aukštadvario žemės ūkio mokyklos) moksleiviai ir pedagogai, Trakų miškų urėdijos miškininkai.

Renginio (ir žygio) pradžia – prie ARP lankytojų centro kiemelio. Aukštadvario regioninio parko direktorius ARP direktorius Vaclovas Plegevičius pasveikino žygeivius su Pasauline aplinkos apsaugos diena ir palinkėjo malonaus buvimo gamtoje. (Beje, birželio 5-oji Pasaulinei aplinkos apsaugos dienai paminėti pasirinkta todėl, kad 1972 m. birželio 5 d. Stokholme įvyko pirmoji JTO konferencija, skirta aplinkos apsaugos problemoms aptarti, o vėliau sukurta JTO aplinkos apsaugos programa.)

 V. Plegevičius taip pat pristatė ir garbius svečius: Albinavos dvaro, palivarko šeimininkus (deja, sodyba nėra išlikusi, išskyrus ūkinių pastatų griuvėsius, taip pat paminklinę lentą, skirtą bajorų Mališauskų giminei): Henriką ir Vaclovą Mališauskus.

Žygį, kuris siekė apie 5 kilometrus, vedė ARP vyr. ekologas Talvydas Špiliauskas. Žygyje buvo pagrindinės 5 stotelės: 1) Pamiškė ir Grūšios kalneliai, 2) Mergiškių miškas, 3) Albinavos pilkapiai ir Mergiškių rezervatas, 4) Albinavos duobė ir 5) Albinavos palivarkas. T. Špiliauskas pristatė kalvotą Pamiškės ir Grūšios kalnelių kraštovaizdį, kurią itin įspūdingai aprašė rašytojas, keliautojas Vladislovas Honorijus Kandratovičius Sirokomlė savo „Kelionėse iš Vilniaus po Lietuvą“. Žygio dalyviai galėjo gėrėtis ir pievomis su žydinčiais mėlynuojančiais lubinais (kurie, kaip patikino T. Špiliauskas, yra invazinis augalas ir jie parko teritorijoje naikinami), pradedančiais žydėti katilėliais. Žygio metu T. Špiliauskas supažindino su kelyje aptinkamais retesniais augalais, mokėti atpažinti paukščių balsus (per visą žygį galėjome gėrėtis kikilių, strazdų giesmininkų giesmėmis).

Vėliau žygio dalyviai įžengė į išskirtinį Mergiškių mišką, kuris yra Mergiškių kraštovaizdžio draustinio dalis (beje, Mergiškių kraštovaizdžio draustinis savo plotu pats didžiausias ARP, 2138,10 ha). Žygio vadovas T. Špiliauskas kalbėjo apie šio miško išskirtinumą. Miškas, pasirodo, sodintas sovietmečiu, jame dominuoja pušys (nors šiose apylinkėse yra daugiau įprasti lapuočių, taip pat mišrūs miškai). Miškas pasižymi kalvotu reljefu, pelkutėmis, gražiu skroblynu su liepomis. Šis miškas visais laikais buvo svarbus žmogaus gyvenime, tą parodo aplink įsikūrę kaimai: Škilietai, Mergiškės, Gedanonys, Sredninkai, Rangava, Amerika, Ustronė, Salomenka Gelionys, Barišava, Albinava, Gelionys.

Vėliau Talvydas Špiliauskas, taip pat ARP direktorius Vaclovas Plegevičius supažindino su Mergiškių rezervatu (kuriame, beje, be ARP darbuotojo negalima lankytis) pristatė unikalų Mergiškų rezervatą, kuriame uždrausta bet kokia žmogaus veikla (miško kirtimas, medžiojimas). Čia apstu medžių krituolių. Mergiškių gamtinio rezervato, kuris apima 157 ha, tikslas – išsaugoti skroblinio liepyno fragmentus-Lietuvos plačialapių miškų etaloną, saugomų augalų populiacijas, įvairiarūšį gyvūnijos pasaulį. Beje, Mergiškių miškas saugo daugelį į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų augalų. Rezervate auga europinis miežvienis, labai retas augalas, mūsų grūdinių kultūrų protėvis. ARP direktorius V. Plegevičius nurodė, kad Mergiškių rezervatas unikalus ir tuo, kad jame auga bene 15 medžių rūšių.

Vėliau ARP darbuotojai pristatė kultūros paveldo paminklą, esantį Mergiškių rezeravate – Albinavos pilkapius. Mergiškių gamtos rezervate yra pilkapiai, datuojami I tūkstantmečio po Kristaus viduriu ir II puse. Pilkapiai buvę apjuosti akmenų vainikų, saugomi valstybės kaip archeologinis kultūrinis paveldas.

Žygio dalyviai aplankė ir Albinavos duobę, plytinčią prie Albinavos palivarko. Vienas iš Aukštadvario regioninio parko mūsų krašto išskirtinumų yra daubos, dažnai užpelkėję maži ežerėliai „akys“, tautosakoje turintys velnio duobių vardus. Jos atrodo įspūdingai: turinčios  ovalo ar piltuvo formą, stačiais šlaitais. Ežerai, palyginti gilūs stačiais šlaitais, kai kurie uždumblėję. Šie išskirtinai, mūsų kraštui būdingi gamtos paveldo objektai, lydimi sakmių ir legendų, traukia ne vien lankytojų dėmesį. Mokslininkai mano, kad tai paskutinio ledynmečio padarinys. Tačiau lig šiol dar nėra vieningos nuomonės apie šių daubų kilmę. Oficialiai yra pateiktos keturios jų kilmės hipotezės (sufozinė, kai požeminiai vandernys išplovė smėlį po sustojusiu ledynu; evorzinė, kai ledyno tirpsmo vanduo, krintantis nuo ledkalnio, išmušė daubą smėlyje; glaciokarstinė, kai giliai į žemę įsirėžęs ledas tirpo pamažu, virš jo susidarė dirvožemis, o ledynui višiškai sutirpus, toje vietoje žemė įgriuvo; meteoritinė, kai kritusi į žemę kosminio kūno skeveldra išmušė daubas

Paskutinė žygio stotelė – Albinavos palivarkas, kur žgio vadovas T. Špiliauskas atvedė visus žygeivius prie laužo išklausyti meninės  programos „Žalias gojus“, kurią parengė ARP kultūrologė Rita Balsevičiūtė ir ARP direktorius Vaclovas Plegevičius. Albinavos palivarko sodybos šeimininkas prof. Vacius Mališauskas vaizdingai, pateikdamas iliustraciję medžiagą, papasakojo apie savo šeimos-bajorų giminės (herbas Godziemba) istoriją.

Vacius Mališauskas yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, dėstantis elektros ir elektrotechnikos inžineriją. Beje, o jo tėvas Vaclovas Mališauskas (1918–1996), gimęs Albinavoje, buvo taip pat žymus mokslininkas, ekonomikos profesorius. Beje, 1996 m. Henrikui Mališauskui ir jo žmonai Marijai Mališauskienei įteiktas Pasaulio tautų teisuolių medaliai ir garbės raštai. Mališauskai čia, Albinavoje, vokiečių okupacijos metais išgelbėjo žydus.

Etnografinio ansamblio „Lėda“ vadovė Rita Balsevičiūtė pristatė Albinavos palivarką, paaiškino, kuo jis svarbi kultūrai ir gamtai. Jaunieji etnografino ansamblio dalyviai dainavo šventei skirtas folklorines dainas, sekė sakmės apie velnio duobę, dvaro likimą, apie ponaičius prie senojo ąžuolo, apie Albinavos kaimo kilmę. Aukštadvario bibliotekos vedėja Ramunė Jarmalavičiūtė pasakojo apie Mališauskų palivarką retus apylinkėse akmeninius statinius. Pristatė didvyrišką  šeimos pasiaukojimą, žydų išgelbėjimą karo metais.

Renginio vedėjas V. Plegevičius padėkojo renginio svečiams, pirmiausia Albinavos šeimininkams Vaclovui Mališauskui, taip pat Henrikui Mališauskui, ir įteikė knygas už pagalbą organizuojant renginį. Direktorius V. Plegevičius padėkojo ir šventės viešniai, ilgametei Rasos šventės rengėjai ir vedėjai, senųjų tradicijų puoselėtojai, Etninės kultūros globos tarybos narei, Pavilnių ir Verkių regioninio parko direkcijos vyriausiajai specialistei Nijolei Balčiūnienei. Trakų miškų urėdijos darbuotojui įteiktas padėkos raštas už gamtos ir kultūros paveldo puoselėjimą. Stanislavai Bieliauskienei, Elenai Jaruševičienei įteikiamos knygos už tautosakos pateikimą. Nuolatiniams pagalbininkams organizuojant renginius Angelei Taraškevičienei, Vladai Valakevičienei, Ramunei Jarmalavičiūtei, Mildai Leščinskytei, Benui Svinkūnui, Talvydui Špiliauskui įteikiamos knygos „Miškas ir mes“. Vėliau visi žygio dalyviai buvo pakviesti į etnografines vaišes, skirtas Etnografinių regionų metams: buvo pristatoma dzūkiška burokų ir  grabuzdų sriuba, urėdo grikinė košė.

Renginiai , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra