Pašauktas sielovadai ir knygnešystei

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Paskutinį šių metų balandžio penktadienį, 25 dieną netikėtai mirė Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupas, Konsistorijos pirmininkas Jonas Kalvanas jaunesnysis, šviesaus atminimo vyskupo Jono Viktoro Kalvano (1914 04 24–1995 01 15) sūnus.

Pasišventimas

Vyskupas Jonas Kalvanas jaunesnysis gimė 1948 m. rugpjūčio 2 d. Tauragėje, 1966-aisiais baigė Tauragės vidurinę mokyklą. 1968–1974 m. studijavo Kauno medicinos institute vidaus ligas, 1976–1978 m. Omsko (Rusija) medicinos institute neurologiją, dirbo pagal paskyrimą Omsko geležinkelininkų ligoninėje terapeutu neurologu, poliklinikos vedėju, grįžęs – Šilalės centrinėje, Vilniaus psichoneurologijos ligoninėse, Minsko psichoneurologijos centre. Po devynerių metų atsisakė gydytojo praktikos, ėmė talkinti tėvui vyskupui dirbti pastoracinį darbą. 1984–1989 m. studijavo Rygos evangelikų teologijos seminarijoje, 1992 m. – Saint Louiso (JAV) „Concordia“ seminarijoje. 1983 m. Sinode Žvyriuose išrinktas Konsistorijos prezidiumo nariu, netrukus ordinuotas kunigu diakonu. Pamaldas laikė Lauksargių, Sartininkų, Batakių, Skaudvilės ir kt. parapijose. 1990 m. Tauragėje įšventintas kunigu ir vyskupo augziliaru (pavaduotoju). Mirus tėvui vyskupui Jonui Kalvanui, 1995 07 29 VI Sinode Tauragėje išrinktas Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupu; juo ordinuotas 1995 09 31 Latvijos evangelikų liuteronų arkivyskupo Janio Vanago. Konsekracijoje dalyvavo vyskupai Elnar Soone iš Estijos, Tore Furberg iš Švedijos, Brian Smith iš Anglijos, Michael Warczynski iš Lenkijos, Eriks Mesters iš Latvijos, superintendentas Dieter Lorenz iš Vokietijos Lipės krašto. Kartu meldėsi Pasaulinės Liuteronų Sąjungos Europos sekretorius kunigas dr. Tiber Gorog, daug Lietuvos evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, katalikų, stačiatikių kunigų.
Vyskupą Joną Kalvaną jaunesnįjį kvietė jo paties suvoktas pašaukimas dvasininko tarnystei ir tėvo vyskupo Jono Viktoro Kalvano pradėti darbai.

Tėvas

Jonas Viktoras Kalvanas baigęs Biržų gimnaziją nuo 1933 iki 1936 metų studijavo Vytauto Didžiojo universiteto Evangelikų teologijos fakultete. Šį uždarius, 1937–1939-aisiais studijas tęsė Latvijos universiteto Teologijos fakultete. Jį baigė teologijos licenciato laipsniu. 1940 07 28 kunigu ordinuotas Tauragėje. 1971 06 20 Estijos ir Latvijos arkivyskupų introdukuotas senjoru (vyskupu). 1976 06 20 įšventintas Lietuvos evangelikų liuteronų vyskupu ir išrinktas Konsistorijos pirmininku. 1977 m. išrinktas Pasaulinės Liuteronų Sąjungos Vykdomojo komiteto nariu. Kartu su kitais protestantais dalyvavo ekumeniškai redaguojant katalikų kunigo Česlovo Kavaliausko Naujojo Testamento vertimą (1972, 1988). Pats leido arba dalyvavo leidžiant Lietuvos evangelikų kalendorių (19 laidų), Giesmių knygeles (4 laidos), „Augsburgo konfesiją“ – tikėjimo išpažinimą, Martyno Liuterio Mažąjį Katekizmą, atkūrė ir redagavo biuletenį „Lietuvos evangelikų kelias“.
Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis pastoraciniam darbui parengė ir kunigais įšventino beveik visus po karo likusius Bažnyčios darbuotojus, 1988 m. jis įšventino pirmąją moterį kunigę – Vokietijoje gyvenančią, žinomo religijos veikėjo kunigo Adolfo Kelerio (1906 09 14–1983 09 04) dukterį Tamarą Kelerytę-Šmidt; ji vėliau dvi kadencijas buvo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios pirmoji kunigė.
Vyskupo Jono Viktoro Kalvano pastangomis Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios bendruomenė rinkosi maldai neklausinėdami: „Kas tu – lietuvininkas ar vokietis?“, todėl ir išsilaikė sovietinės valdžios persekiojimo, dvasinio genocido sąlygomis. 1986 metais ji priimta lygiateise Pasaulinės Liuteronų Sąjungos (PLS) nare. Palaikė glaudžius ryšius su lietuvių evangelikų bažnyčia išeivijoje, su Vokietijos, Skandinavijos, JAV bei kitų šalių evangelikų liuteronų parapijomis, aukščiausia šių valstybių bažnytine valdžia.
Nauja energija sutikęs Lietuvos atgimimą, vyskupas Jonas Viktoras Kalvanas laimino atsikuriančias evangelikų liuteronų parapijas, pirmuosius Lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ susiėjimus (1989). Jis dalyvavo perlaidojant kun. Emilijaus Bleiweisso (1974, Vanagų kapinaitėse), Vydūno (1991, Bitėnų kapinaitėse), kun. prof. dr. Viliaus Gaigalaičio bei jo žmonos Marijos (1994. Elniškių kapinaitėse) palaikus. Jam pritarus 1994 09 09 pirmą kartą viešai paminėtas Mažosios Lietuvos sovietinis genocidas: už per karą žuvusius arba vėliau nukankintus parapijiečius laikytos pamaldos Tauragės, Šilutės, Klaipėdos, Vilniaus ir kitose Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiose. 1990 metais minint liuteronų kunigo Jono Bretkūno Biblijos vertimo į lietuvių kalbą 400 metų jubiliejų, atnaujino pamaldas Kristijono Donelaičio Tolminkiemio bažnyčioje. Buvo pirmosios lietuviškos knygos 450 metų sukakties minėjimo valstybinės komisijos narys, paminklo Martynui Mažvydui Klaipėdoje konkurso (1997) vertinimo komisijos narys. Bendradarbiavo su Klaipėdos universitetu steigiant Evangelikų teologijos katedrą, skaitė paskaitas studentams. Atstovavo Lietuvai įvairiose pasaulio evangelikų Bažnyčių renginiuose. Susitiko ir bendravo su įžymiausiomis Lietuvą aplankiusiomis asmenybėmis – Švedijos karaliumi ir karaliene bei Švedijos arkivyskupu, taip pat popiežiumi Jonu Pauliumi II, Jo Šventenybės surengtame priėmime nekatalikiškų konfesijų vadovams.
Iki paskutiniųjų dienų dalyvavo Lietuvos evangelikų liuteronų, Mažosios Lietuvos lietuvininkų renginiuose. Visiems liko atmintyje kaip raiški, didinga asmenybė, nugalėjusi daugybę to meto sunkumų.

Šeima

Kalvanai kilę iš palatvio. Pasak šeimos legendos, jie buvę kalviai, todėl ir pavardė tokia. Vyskupo Jono Kalvano jaunesniojo tėvas Jonas Viktoras Kalvanas vyresnysis gimė 1914-aisiais, po pusmečio prasidėjo I pasaulinis karas. Bėgdami nuo kaizerinės kariuomenės jie apsigyveno Vitebske pas senelio brolį, kuris tarnavo dvare ekonomu. 1920 metais grįžo.
Tėvai vedė 1946 metais. Motina Marta Račkauskaitė (Račkovska), mokytoja, uoli vyro vyskupo ir sūnaus vyskupo pagalbininkė, sekmadieninės mokyklos vadovė. Račkovskiai prie Kelmės turėję dvarelių. Senelio iš motinos pusės būta karingo žmogaus.
Būsimasis vyskupas Jonas Kalvanas jaunesnysis šeimoje trečias vaikas, augo tarp 5 seserų: Kristinos, Irenos, Julijos, Viktorijos ir Anos. Vienas seserėnas – Martynas Mažvydas Banys studijuoja teologiją Uppsaloje (Švedija).
Žmonos Tatjanos senelė tauragiškė evangelikė, vokietė, ištekėjusi už baltarusio, Pirmojo pasaulinio karo belaisvio, čia kirtusio mišką. Jų šeima buvo persikėlusi gyventi į Baltarusiją, Tatjanos senelio tėviškę, bet Stalino represuota ir ištremta į Archangelską. Ten senelis ir mirė. Senelę ir mamą, sugrįžusias į Lietuvą, į Tauragę priglobė Kalvanų šeima. Tatjanos tėvas – rusų specialistas, po Antrojo pasaulinio karo tarnavęs Vokietijoje.
Tatjana Kalvanienė baigusi Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniąją muzikos mokyklą, vargonuoja Tauragės Martyno Mažvydo bažnyčioje ir veda bažnyčios chorą, dėsto tikybą mokykloje. Jų sūnui Jonui – 22 metai, Evai – 18, Lidijai – 13.

Atsisveikinimas

Vyskupas Jonas Kalvanas jaunesnysis tęsdamas tėvo vyskupo Jono Viktoro Kalvano pradėtus darbus kasmet rugsėjo antrąjį sekmadienį rengė ekumenines pamaldas Kristijono Donelaičio Tolminkiemyje, spalio pradžioje visose Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčiose – pamaldas už sovietinio genocido aukas. 1992 06 20 jis pašventino kryžių, pastatytą vokiečių bendrijos „Edelweis-Wolfskinder“ (Edelveisas-vilko vaikai) Mikytuose, paminklus rašytojui Hermanui Sudermanui (1996 05 25), 1923 m. Klaipėdos krašto sukilėliams Šilutėje (1997 11 28), rašytojai Ievai Simonaitytei Priekulėje (1997 06 21), pirmosios lietuviškos knygos autoriui Martynui Mažvydui Klaipėdoje (1997 09 01). Jis, atvėręs Bažnyčios archyvą Mažosios Lietuvos enciklopedijos rengėjams, paskatino šio krašto žmones remti šį leidinį.
Su vyskupais Kalvanais tarsi baigėsi tam tikras Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios gyvenimo etapas, kurio pradžia galėtų būti Antrojo pasaulinio karo sumaištyje. Per tuos metus vyko skaudūs parapijų ir kapų išdraskymai, kunigų netekimai (trėmimai į Sibirą ir pasitraukimas į Vakarus), Dievo žodžio skleidimas stingant kunigų.
Jie – tėvas ir sūnus – drauge su kitų Lietuvos konfesijų vadovais negailėjo jėgų, kad šalyje įsiviešpatautų ekumenija, tolerancija, krikščioniškumas. Ateina, tai labai svarbu, ilgai lauktas bendras supratimas, kad evangelikai liuteronai yra daug prisidėję prie Lietuvos valstybės kultūrinio ir dvasinio potencialo kūrimo. Tautine mokykla rūpinosi dar Abraomas Kulvietis (1510–1545) ir Stanislovas Rapolionis (1485–1545). Karaliaučiaus universitetas skleidė šviesą Tėvynei Lietuvai, kai čia ėjo lenkiška banga iš Jogailos dvaro. Būtent Mažojoje Lietuvoje reformatoriai išleido pirmąją lietuvišką knygą (1547). Po Martyno Mažvydo buvo Kristijonas Donelaitis („Metai“, 1760–70), Jono Bretkūno išversta Biblija į lietuvių kalbą (1590) – vienuoliktoji tarp pasaulio Biblijų vertimų.
Kalvanas tėvas ir Kalvanas sūnus yra man kalbėję: „Justinas Marcinkevičius turi tam tikrą istorijos regėjimą, kad savo kūryboje išskyrė tuos tris svarbiausius punktus: dailę („Katedrą“), valdžią („Mindaugą“) ir knygą („Mažvydą“), jis tautoje puoselėja viltį, jog susijungs abu Nemuno krantai“.
Ir dar:
„Turėtume surasti bendrą kelią – ir tautų, ir konfesijų. Jei norime būti europiečiai, privalome būti geri kaimynai“.
Tai buvo pasakyta per 1991 metų Kalėdas. Teesie šių sielovados ir knygnešystės didvyrių dvasia!
Atsisveikinimo pamaldos įvyko 2003 m. balandžio 29 d. Tauragės evangelikų liuteronų bažnyčioje, kurioje vyskupas tarnavo 19 metų. Pamaldose buvo prisiminti vyskupo Jono Kalvano nuopelnai Bažnyčiai bei ekumeniniam bendradarbiavimui. Jose dalyvavo keletas tūkstančių tikinčiųjų bei svečių iš įvairių konfesijų bei organizacijų.

Nuotraukoje: Vyskupas Jonas V. Kalvanas jaunesnysis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra