Pas Viešpatį iškeliavo vyskupas Vladislovas Michelevičius
Autorius: Voruta Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti
2008 metų lapkričio 12 dieną, eidamas 85-tuosius metus, Kaune mirė vyskupas Vladislovas Michelevičius (1924–1948–1986–2008), Kauno arkivyskupijos augziliaras emeritas.
Vladislovas Michelevičius gimė 1924 m. birželio 8 d. Kačiūniškių kaime, Kauno apskrityje, gausioje Antano Michelevičiaus ir Joanos Zdanavičiūtės šeimoje. Kadangi mažojo Vlado tėvai savo žemės neturėjo, jie buvo pusininkai, nuomojantys žemę. Vėliau jiems pavyko įsigyti savo žemės Čičinų kaime, netoli Jonavos, todėl persikėlė ten gyventi su visa šeima. Čia būsimasis vyskupas praleido savo vaikystę. Pradžios mokyklą lankė Likiškių ir Rimkų kaimuose.
Baigęs pradžios mokyklą, Vladislovas Michelevičius atvyko į Kauną, kur mokėsi jo vyresnieji broliai ir seserys. 1937 metais jis įstojo į Kauno jėzuitų gimnaziją ir baigė ją 1944-aisiais.
Tiek šeimoje gautas religinis auklėjimas, tiek ir puoselėtas tikėjimas jėzuitų gimnazijoje paskatino Vladislovą Michelevičių pasirinkti kunigo kelią. Tais pačiais 1944 metais jis pravėrė Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos duris. Kunigo šventimus priėmė 1948 m. spalio 31 d., iki galo nebaigęs seminarijos kurso, nes tais neramiais laikais, nuolat gresiant tremčiai, buvo nutarta paskutinio kurso klierikus įšventinti kunigais, kai tik jie išsilaikė pagrindinių dalykų egzaminus. Seminarijos kursą kunigas Vladislovas Michelevičius baigė jau 1949 metais.
1949 metų gegužę kunigas Vladislovas Michelevičius buvo paskirtas Kavarsko parapijos vikaru. Šias pareigas ėjo tik kiek daugiau kaip metus. 1950 m. liepą jis paskirtas Zibalų parapijos (Kaišiadorių vyskupija) klebonu, tačiau ir ten dirbo tik pusmetį, nes jau 1950 m. gruodžio 21 d. paskiriamas dėstytoju asistentu Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. Seminarijoje dirbdamas taip pat patarnavo Kauno arkikatedros bazilikos tikintiesiems.
1959 metais kunigas Vladislovas Michelevičius atleidžiamas iš seminarijos dėstytojo pareigų ir paskiriamas Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijos vikaru, o 1965 metų rugpjūtį perkeliamas tarnauti vikaru Kauno Šv. Juozapo (Vilijampolės) parapijoje. Čia dirbo iki 1971 metų. Dar besidarbuodamas Vilijampolės parapijoje kunigas Vladislovas Michelevičius vėl buvo paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos dėstytoju ir šias pareigas ėjo iki 1996 metų. 1972–1978 metais buvo ir seminarijos dvasios tėvas.
Nuo 1960 metų kunigas Vladislovas Michelevičius ėjo Kauno arkivyskupijos tribunolo teisėjo pareigas, 1965–1968 metais buvo šio tribunolo notaras, o 1968–1986 metais vėl atliko teisėjo pareigas. Nuo 1979 metų kunigas Vladislovas Michelevičius ėjo arkivyskupo Liudo Povilonio asmeninio sekretoriaus pareigas. 1980–1981 metais studijavo aukštosiose lotynų kalbos studijose Romoje ir įgijo sertifikatą lotynų kalbai aukštojoje mokykloje dėstyti. Jis buvo visuotinai pripažintas kaip puikus lotynų kalbos žinovas.
1986 metais popiežius Jonas Paulius II paskyrė kunigą Vladislovą Michelevičių tituliniu Tapso vyskupu ir Kauno arkivyskupijos bei Vilkaviškio vyskupijos apaštalinio administratoriaus augziliaru. Vyskupo konsekracija įvyko 1986 m. gruodžio 7 d. Kauno arkikatedroje bazilikoje. Arkivyskupas Liudas Povilonis jį paskyrė ir savo generalvikaru. Į šias pareigas jį buvo paskyręs ir vėliau Kauno arkivyskupu tapęs kardinolas Vincentas Sladkevičius.
1989 metais vyskupas Vladislovas Michelevičius buvo paskirtas Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos rektoriumi, o 1991–1992 metais ėjo Lietuvos Vyskupų Konferencijos generalinio sekretoriaus pareigas. 1996–1999 metais buvo Kauno arkivyskupijos augziliaras ir generalvikaras.
Pagal Kanonų teisės reikalavimus, sulaukęs 75 metų amžiaus, vyskupas Vladislovas Michelevičius 1999 m. liepos 27 d. atsistatydino iš užimamų pareigų ir, popiežiui patenkinus jo prašymą, apsigyveno Kauno arkivyskupijos kurijoje, pagal išgales pagelbėdamas pastoracinėje veikloje.
Visi, pažinoję vyskupą Vladislovą Michelevičių, prisimena jo nuoširdų draugiškumą bei uolų atsidavimą dėstytojo pareigoms. Buvo labai išsilavinęs, mokėjo daug užsienio kalbų ir visus ragino jas studijuoti, plėsti akiratį. Iki pat mirties vyskupas domėjosi visomis aktualijomis, turėjo savo nuomonę. Visiems buvo žinomas jo humoro jausmas.
Apdovanotas žmogiškais gabumais, vyskupas Vladislovas Michelevičius drauge buvo dėmesingas ir savo, kaip ganytojo, pareigoms, rūpinosi puoselėti tikrąjį dvasingumą, uoliai vykdydamas visa, kas jam būdavo pavedama.
Vyskupas Vladislovas Michelevičius pašarvotas Kauno arkikatedroje bazilikoje. Laidotuvių pamaldos vyks 2008 m. lapkričio 14 d. 12 val. Laidojamas prie Kauno arkikatedros bazilikos.
Amžinąjį atilsį duok, Viešpatie, savo ištikimam tarnui!
Voruta. – 2008, lapkr. 22, nr. 22 (664), p. 16.
Komentarai
Naujienos
-
Bronius Makauskas. „AUŠROS“ vaidmuo Lenkijos lietuvių gyvenime (60 metų sukaktį minint) tęsinys
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
Lietuva
-
Gabrielius Landsbergis ir Gabi Ashkenazi: Lietuva – Izraelis: istorija, sujungianti ateičiai
-
Grįžtama prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Šarūnas Šimkevičius. In memoriam. Vidmantas Staniulis
Istorija
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
-
Žmogus, atsisakęs būti Lietuvos diktatoriumi (video)
Kultūra
-
Kariauti pratusi tauta. Lietuvių karinis elitas XIII-XIV a.
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
-
K. Garšva: LRT rūšiuoja net ir kalbininkus
Religija
-
Šiemet bus pažymimi Kardinolo Vincento Sladkevičiaus metai
-
Prof. Libertas Klimka. Tautos žadintojui kun. Jonui Katelei – 190
-
Virginija Elena Bortkevičienė, Juozas Prasauskas. Valančius ir Kaunas
-
Marija Kaupaitė gali tapti pirmąja Lietuvoje gimusia šventąja
-
Prelatas Edmundas J. Putrimas: „Brangūs broliai ir seserys Kristuje, Su šventomis Kalėdomis!“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose