Paroda primena savojo krašto praeitį

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai pradėjo rengti temines parodas, kurios skirtos Lietuvos nepriklausomybės 90-osioms metinėms paminėti. Pirmoji šio ciklo ekspozicija pavadinta „Už viską brangesnė“. Po prasmingu pavadinimu slepiasi Onos Rūtos ir Kęstučio Vlado Kuzmų medžio skulptūrėlės ir drožiniai.
– Ekspozicijon pateko viskas, ką nuo įkyrių, nepageidautinų akių tarybiniais metais saugojo Daukniškių kaimo, Lėvens pakrantėje stūksančios sodybos erdvi seklyčia, klėtelė, – pasakojo parodos organizatorė Alfreda Petrulienė.
Gal ne visiškai viskas. Sodybos darželyje, žalių rūtų vainikėliu apsuptas stovi koplytstulpis, kuris, kaip primena įrašas, išdrožtas dar 1832 m. R. Kuzmienė jį rado sąvartyne ir parsigabeno, restauravo. Dabar jis džiugina ne tik šeimininkų, bet daugelio svečių žvilgsnį. Kaip ir greta parimęs senas kryžius, kurio įpjovos mena Antrąjį pasaulinį karą, rudojo okupantų darbams į reichą vežamą jaunimą, kurie norėjo supjaustyti ir sudeginti kryžių. Kaimo žmonės jį išgelbėjo, bet liko randai.
Parodą papuoštų, praturtintų ir K. Kuzmos padarytas, žmonos Rūtos ornamentais papuoštas kryžius, kuris pasiekė Vatikaną, popiežių. Kaip ir padovanotasis poetui Bernardui Brazdžioniui. Susitikimą su šiuo laisvės šaukliu primena ir knyga. Kęstutis išsaugojo 1943 m. išleistą poeto knygą „Per pasaulį keliauja žmogus“. Per susitikimą Bernardas Brazdžionis joje įrašė: „Liaudies menininkui Kęstučiui Kuzmai. Su padėka už puikius jūsų darbus“.
– Man tai labai brangi dovana, kurią nepaprastai kruopščiai saugau, – neslėpė džiaugsmo K. Kuzma.
Bet ir be nepatekusių darbų, paroda ganėtinai turtinga. Čia eksponuojami dešimt R. Kuzmienės bei dvidešimt devyneri K. Kuzmos drožiniai. Ir penkių skulptūrėlių kompozicija.
– Susipažinus su ekspozicija pajaučiau, kad jos autorius – laisvos, drąsios dvasios kūrėjas. Vilioja darbų siužetai. Kęstutis medžio skulptūrėlėmis, drožiniais kalba apie tai, kas glūdi giliai širdyje, kas jam nepaprastai brangu ir svarbu. Jis medyje prakalbina mūsų tautos praeitį. Pirmieji drožiniai datuoti 1966 m., o rezistencijos tema pradėta 1978 m. Tai labai daug pasako apie kūrėjo charakterį, įsitikinimus, kad istorinė praeitis yra labai svarbi K. Kuzmos gyvenimo dalis, – įspūdžiais apie parodą dalijosi menotyrininkė Eglė Vasiliauskaitė.
Kad tai ne tik gražūs žodžiai, patvirtina ir drožinių pavadinimai. Lietuvos kunigaikštis Kęstutis, rūpintojėlis, du partizanai, pasimatymas miške, kanklininkas, vaidilutė, liūdinti motina su skara, vaidila… Išraiški, daug pasakanti kompozicijos sudėtis: motina, žuvęs partizanas, „skrebas“, partizano vienatvė, motina išlydi sūnų.
K. Kuzma labai paprastai, bet įtikinamai paaiškina, kodėl jį pakerėjo, užvaldė praeities tematika. Medžio drožėjas gimė vėlų rudenį Panevėžio valsčiaus Rėklių kaime ant Lėvens kranto, apsupto miškais.
– Krintančių lapų šnaresys su liūdesiu lydėjo visą gyvenimą. Taip prabėgo nerūpestinga vaikystė su dainomis, kuriomis taip garsėjo Rėklių kaimas, – su meile ir ilgesiu Kęstutis pasakoja apie savo gimtinę. – Vėliau užėjo audros, pakilo dulkės, svetimų kariaunų keliamos. Baimė, gaisrų pašvaistės, šūviai pakeitė dainas. Ketvirtame gyvenimo dešimtmetyje netikėtai užgriuvo liga, kuri per ketverius metus progresuodama beveik atėmė regėjimą. Šis sunkus išbandymas privertė pervertinti kai kurias vertybes. Teko iš naujo kabintis į gyvenimą, kaip skęstančiam už šiaudo, iš naujo surasti sau vietą ir skirto gyvenimo kelio prasmę. Pradėjau drožinėti. Tos medinės, menkos skulptūrėlės suteikė daug jėgos ir malonumo. Galėjau išsakyti jaunystės išgyvenimus, tautos istoriją. Pasakysiu, tik sunkumai ir vargas leidžia surasti savo tikrąjį kelią ir prasmę.
Kęstutis neslėpė, kad paroda jam sukėlė dvejopus jausmus. Jis džiaugėsi, kad jo darbeliai sulaukė teigiamo įvertinimo, kad tiek daug bičiulių, draugų susirinko pasidžiaugti jo švente. Kartu prisiminė, kad prieš penkiasdešimt metų šiame pastate jis buvo saugumo tardytas, įtarus jo ryšius su miško broliais, praleistos bent kelios nerimo naktys niūrioje kameroje, galvojant, kaip neprasitarti, ką žinai, kaip apgauti priešą.
Didysis kunigaikštis Vytautas, netektis, Vilnius, malda, Stalinas ir Hitleris pasidalina Lietuvą ir kitų kūrinių pavadinimai rodo, kad žmonos Rūtos ir vyro Kęstučio drožinių tematika labai artima, vos ne idealiai sutampanti. Tai lėmė panašios gyvenimo sąlygos, jaunystės pergyvenimai.
– Vaikystę supo Lietuvos kalneliai, miškai ir sraunus, šaltiniuotas upelis Dagia, tekantis pro Rasakilinės vienkiemį, –prisimena R. Kuzmienė. – Šeimoje buvau jauniausia. Gyvenimo pamokas gavau iš mamos, kaimo pribuvėjos, žiniuonės. Jos nelengvas gyvenimas ir stiprybė subrandino ir mano gyvenimo supratimą, vertybes. Apie tas vertybes ir norėjau kalbėti. Deja, tinkamų žodžių nerasdavau, o kalbėti reikėjo. Taip ir ėmiausi kalbinti medį…
Panašumas atsispindi ne tik kūrinių tematikoje. Apie tai kalba ir patys darbai. Jie labai kruopščiai išdrožti, nevengiant net smulkių detalių: gražiai, rūpestingai išpinta tvorelė, šautuvas, automatas turi ir pačias smulkiausias dalis. Parodai pateikti darbeliai atlikti įvairia technika. Daugelis jų gana realistiniai, o kartu apibendrinti (tai ypač pasakytina apie sakralinės tematikos drožinius), atlikti šiaurės Aukštaitijai būdingu stiliumi.
R. ir K. Kuzmų drožinių parodą jau pakeitė ekspozicija „Panevėžio krašto savanoriai“. Ji ne paskutinė: Panevėžio kraštotyros muziejaus darbuotojai pasiryžę surengti dar ne vieną parodą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės devyniasdešimtmečiui.

Voruta. –  2008, vas. 9, nr. 3 (645), p. 1, 14.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra