Paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai”

Autorius: Data: 2016-08-31, 10:50 Spausdinti

Paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai”

Nuo rugsėjo 2 d. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje (Bokšto g. 20/18), atidaroma paroda „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“. Projektą iš dalies finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos. Jis yra skirtas XXII Europos archeologų kongresui Vilniuje.

Toks archeologų susitikimas kasmet vyksta vis kitame Europos mieste, Lietuvoje jis organizuojamas pirmąkart. Suvažiavimo dalyviai, skaitydami pranešimus ir diskutuodami forumuose, dalindamiesi moksliniais atradimais, keldami savo interesų sričiai aktualias problemas, pristato ir atskirus tyrinėjimų objektus. Siekdami kuo išsamiau reprezentuoti krašto archeologinį paveldą, XXII archeologų suvažiavimo organizacinis komitetas ir Lietuvos archeologų bendruomenė kviečia aplankyti archeologijos ekspozicijas Lietuvos muziejuose.

Daugiau apie tarptautinį archeologų kongresą: http://www.vilnius.lt/index.php?1713893350

Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikia nuolatinė archeologijos ekspozicija „Lietuvos proistorė“. Kongreso proga muziejus viename iš savo ekspozicinių padalinių – Vilniaus gynybinės sienos bastėjoje – parengė parodą „Naujausi Lietuvos archeologijos atradimai“, kurioje pristatomi radiniai iš pastarųjų 15 metų archeologinių tyrimų Lietuvoje. Į parodą patekę radiniai sudaro tik mažą dalį visų naujausių atradimų mūsų krašte.

 

Minėtuoju laikotarpiu vykdyti įvairaus pobūdžio tyrimai: planuoti detalieji paminklų tyrimai, taip pat nedidelės apimties žvalgomieji tyrinėjimai, kuriuos inspiravo atskiruose objektuose vykdomi ūkio darbai ar kitokie poreikiai, – pastaruosiuose padaryti atradimai dažnai versdavo archeologus imtis išsamesnių paieškų. Tokiais būdais archeologinis paveldas praturtinamas jau žinomų tipų dirbiniais, o kartais – ir anksčiau nematytais unikaliais radiniais.

 

Parodoje eksponuojami radiniai atspindi įvairią Lietuvos archeologinę medžiagą nuo akmens amžiaus iki XIX amžiaus napoleonistikos. Ankstyviausią laikotarpį reprezentuoja akmens amžiaus kapų įkapės iš Gyvakarų (Kupiškio r.) ir Biržų.

 

Reti ir įdomūs yra žalvario amžiaus radiniai iš Luokesų (Molėtų r.) ežero polinės gyvenvietės tyrimų, trunkančių jau antrą dešimtmetį. Unikalūs žalvario amžiaus medžio, organinio pluošto dirbiniai: juosta, šaukštai, tošiniai indai ir kt., reikalauja ne vienerių metų konservavimo ir restauravimo darbo. Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos proistorės paveldas praturtėjo žalvario ir ankstyvojo geležies amžiaus kapinynų urnomis, kurios restauratorių pastangomis atgavo savo pirminį vaizdą.

 

Romėnišką laikotarpį atspindi pavieniai radiniai ir įkapių komplektai iš Jogučių (Klaipėdos r.), Kazikėnų, Viešvilės (visi Jurbarko r.), Jurbarko, Lazdininkų (Kretingos r.) kapinynų tyrimų. Pristatoma vienintelė Lietuvoje rasta vėlyviausia Romos imperatoriaus Postumo moneta – 260–269 m. dviguba sestercija.

 

Viduriniam geležies amžiui parodoje atstovauja gausiomis įkapėmis išsiskiriantys kapai iš pajūrio srities (Lazdininkų, Šereitlaukio), Žemaitijos (Paprūdžių), Rytų Lietuvos (Baliulių) kapinynų.

 

Vėlyvasis geležies amžius, t.y. laikotarpis nuo paskutiniųjų I tūkstantmečio amžių iki Lietuvos valstybės susidarymo XIII a., pristatomas ypač turtinga ginkluote išsiskiriančių degintinių kapų radiniais iš Viešvilės ir Žemaičių Kalvarijos (Plungės r.) kapinynų bei puošniomis žirgų aprangos detalėmis iš Bedugnės (Trakų r.). Iš Rytų Lietuvos pilkapių rodomi Kurklių Šilo (Anykščių r.) pilkapyne aptikti puodai, taip pat įkapės iš Jutonių (Molėtų r.) pilkapyno.

 

Vertėtų išskirti parodoje eksponuojamus radinius, pareikalavusius ilgų metų kruopštaus restauratorių darbo. Tai yra žemaičių moterų įspūdingos galvos puošmenos iš Bikavėnų (Šilutės r.) ir Žvilių (Šilalės r.) vėlyvojo geležies amžiaus kapinynų. Atkūrus jų pirminę gamybos technologiją restauruotos žalvario grandelių kepurėlės praturtino archeologijos rinkinį. Didelėmis pastangomis pavyko restauruoti itin trapų dirbinį – liepos žievės kibirėlį, aptiktą buvusiame Lieporių (Šiaulių m.) gyvenvietės mediniame šulinyje. Jo pirminį vaizdą puikiai papildo pačios archeologės pagaminta jo rekonstrukcija.

 

Kernavės (Širvintų r.) senojo miesto radiniai atspindi tošininkystės amato tradicijas. Pagal rastus Kernavėje beržo tošies dirbinius ir jų puošybai naudotus raginius spaudus padarytos spaudų kopijos bei atspaudai ant tošies.

 

Naujos archeologinės informacijos suteikė pastarojo meto tyrimai miestuose ir piliavietėse. Parodoje pristatomas įspūdingos apimties žvejybinių reikmenų rinkinys iš Klaipėdos piliavietės tyrimų, karybos detalės iš Biržų pilies. Išskirtiniai archeologiniai radiniai iš Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų teritorijos liudija apie karališkąsias medžiokles su sakalais.

 

Gaubiami neatskleistų paslapčių lieka monetų lobiai, iš kurių parodai atrinkti XVI a. Viešvilės ir XVII a. L. Stuokos-Gucevičiaus gatvės (Vilniaus m.) lobiai. Savita XXI a. pradžios sensacija tapo archeologų ir antropologų tirta masinė Napoleono Didžiosios armijos karių kapavietė Vilniaus mieste. Parodą papildo įdomesni ir įspūdingesni juvelyriniai dirbiniai iš Vilniuje ir Trakuose vykdytų archeologinių tyrimų bei gamybos priemonių ir brokuotos produkcijos radiniai iš tyrinėtos pypkių dirbtuvės Kalvarijų gatvėje, Vilniuje.

 

Parodos rengėjai – Eglė Griciuvienė, Gytis Grižas, Arūnas Kalėjus, Valdas Steponaitis. Parodos dailininkas – Eimantas Ludavičius. Paroda veiks iki lapkričio 13 d.

 

Lietuvos nacionalinio muziejaus ir nuotr.

 Parengta pagal Lietuvos nacionalinio muziejaus informaciją

Archeologija



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra