Paroda „Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno ir jo šeimos gyvenimo kelias“

Autorius: Data: 2014-07-25, 09:53 Spausdinti

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus tęsia parodų ciklą, skirtą tarpukariu Klaipėdoje gyvenusiems lietuviams, atvykusiems iš Didžiosios Lietuvos ir palikusiems ryškų pėdsaką krašto politiniame, ekonominiame ir kultūriniame gyvenime.
2012 m. parengta pirmoji šio ciklo paroda, kuri buvo skirta pedagogui, visuomenės veikėjui Kaziui Trukanui.
Šių metų birželio 23 dieną muziejuje buvo atidaryta antroji šio ciklo paroda „Lietuvos vėliavą iškėlus. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriaus Petro Šerno ir jo šeimos gyvenimo kelias“.
Parodos atidaryme Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje dalyvavo Klaipėdos universiteto Garbės daktaras profesorius dr. Valentinas Šernas (JAV) ir Klaipėdos universiteto Istorijos katedros profesorius dr. Vygantas Vareikis. Parodos partneris – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Paroda muziejuje veiks iki rugsėjo 13 d.
Petras Šernas (1897–1988) gimė ir augo Biržų evangelikų reformatų Jokūbo Šerno ir Elžbietos Puodžiūnaitės-Šernienės šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais Voroneže baigė komercinę gimnaziją. Grįžęs į Lietuvą 1918–1922 m. tarnavo Lietuvos Respublikos kariuomenėje karo valdininku. Baigęs tarnybą 1922–1925 m. Berlyno universitete studijavo ekonomiką ir komerciją. Po studijų pradėjo dirbti Žemės banke Kaune. 1927 m. Petras Šernas paskirtas Žemės banko įgaliotiniu Klaipėdoje, 1931 m. įsteigus banko skyrių, paskirtas jo direktoriumi, juo buvo iki Klaipėdos krašto aneksijos 1939 m. Jam vadovaujant Žemės bankas tapo vienu didžiausiu Klaipėdos krašte. Klaipėdoje Petras Šernas sukūrė šeimą: vedė Eriką Trumpjonaitę, susilaukė keturių vaikų. Uostamiestyje jis aktyviai dalyvavo lietuvių visuomeninėje veikloje, dėstė ekonomiką Klaipėdos prekybos institute. 1941 m. kartu su šeima nacių ištremtas į Karaliaučių, 1943 m. – į Dresdeną. Pasibaigus karui atsidūrė Vokietijoje, Groshezepės (Gross Hesepe) perkeltųjų asmenų stovykloje. Nuo 1949 m. su šeima gyveno Kanadoje, Toronte.
Pažintis su Šernų šeima prasidėjo prieš dešimtmetį, kai Kanadoje gyvenanti Irena Šernaitė-Meiklejohn visų Petro Šerno vaikų vardu muziejui perdavė šeimos relikviją – didžiulę Lietuvos valstybės vėliavą, plevėsavusią prieš karą Klaipėdoje ant namo Vilties ir Ramiosios gatvių sankryžoje. Ši originalaus dydžio trispalvė ant namo, kuriame nuo 1938 m. gyveno Petro Šerno šeima, būdavo keliama per visas šventes. Vėliava, lydėjusi Šernų šeimą Vokietijoje, vėliau – Kanadoje, sugrįžo į Klaipėdą.
Ši šeima muziejui padovanojo ir kitų vertingų daiktų: keletą XIX a. II pusės skarų, kurias ryšėjo šeimos moterys, Klaipėdos krašte megztas raštuotas pirštines, dokumentų ir fotografijų.
Praėjusią vasarą muziejuje apsilankė jaunesnysis Petro Šerno sūnus Rutgerso (JAV) universiteto profesorius Valentinas Šernas, kuris tuo metu dėstė kursą Klaipėdos universitete Jūrų technikos fakultete. Susitikimo, kuriame dalyvavo ir dr. Silva Pocytė, metu gimė sumanymas paruošti parodą, kurioje remiantis šeimos archyvo fotografijomis ir dokumentais būtų pristatytas Petro Šerno ir jo šeimos gyvenimas Klaipėdoje.
Parodą sudaro dvi dalys. Pirmoji skirta Petro Šerno ir jo šeimos gyvenimo Klaipėdoje laikotarpiui. Antroje parodos dalyje eksponuojamos Irenos Šernaitės-Meiklejohn surinktos fotografijos, pristatančios Toronto lietuvių bendruomenės veiklą, kurioje aktyviai dalyvauja Šernų šeimos nariai. Kartu su fotografijomis ir dokumentais eksponuojami muziejui šeimos padovanoti daiktai bei Kanadoje išleisti lietuvių bendruomenės leidiniai.
Pirma tema pradedama nuotraukomis, parodos lankytojus supažindinančiomis su Petro Šerno gyvenimo ir veiklos pradžia Klaipėdoje – Žemės banko įgaliotinio Klaipėdos krašte darbu banko agentūroje, veikusioje 1927–1928 m. Roberto Meyhoeferio laivininkystės pastate, vėliau pastate buvusioje Palangos gatvėje. Pasakojimą tęsia fotografijų grupė, iliustruojanti Petro Šerno veiklą, paskyrus jį 1931 m. Žemės banko Klaipėdos skyriaus direktoriumi: čia eksponuojamos Petro Šerno darbo kabineto, banko tarnautojų, banko pastato, sodo, operacijų salės fotografijos. Lietuvos vyriausybė XX a. 3–4 dešimtmetyje skatino lietuvių įsikūrimą Klaipėdos krašte, tokiu būdu siekdama prijungtą kraštą kuo greičiau integruoti į šalies ūkį. Petro Šerno vadovaujamas Žemės banko Klaipėdos skyrius lietuviams, norintiems įsigyti krašte nekilnojamojo turto, teikė lengvatinius kreditus. Parodos lankytojus, ypač klaipėdiečius, turėtų sudominti nuotraukos, kuriose įamžinta banko finansuojama gyvenamųjų namų kvartalo statyba Smeltėje 1937–1938 m. Petrą Šerną viešajame Klaipėdos gyvenime pristatančios nuotraukos liudija apie įvairų ir turiningą Klaipėdos krašto lietuvių visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą. Šiose fotografijose įamžintas ne tik banko direktorius, bet ir daug kitų žinomų lietuvių veikėjų: Klaipėdos krašto gubernatorius Antanas Merkys, Klaipėdos krašto karo komendantas pulkininkas Raimundas Liormanas, Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius Kazys Trukanas, prof. Vilius Gaigalaitis, Jurgis Brūvelaitis, Endrius Borchertas. Taip pat išvysime Feliksą Vaitkų, lėktuvu „Lituanica II“ 1935 m. rugsėjo 21–22 d. perskridusį Atlanto vandenyną. Petras Šernas dalyvavo jo pagerbimo šventėje Klaipėdos „Viktorijos“ viešbutyje.
Parodoje eksponuojama daug fotografijų, kuriose užfiksuotos Šernų šeimos kasdienybės akimirkos: vaikų krikštynos, gimtadieniai, Kalėdų šventės, šeimos vasaros Smiltynės vasarnamyje.
Po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Europoje atsidūrė keliasdešimt tūkstančių lietuvių karo pabėgėlių. Dauguma jų pateko į Vakarų Vokietijoje sąjungininkų okupacinėse zonose įkurtas karo pabėgėlių DP (angl. displaced persons  –perkeltieji asmenys) stovyklas. Groshezepės (Gross Hesepe) perkeltųjų asmenų stovykloje atsidūrė ir Šernų šeima. Nepaisant sunkių ir neįprastų sąlygų stovykloje vyko įprastas gyvenimas. Jį liudija fotografijos, kuriose įamžinti ne tik Šernų šeimos, bet ir to paties likimo lietuvių įvairūs gyvenimo stovykloje momentai: vaikų konfirmacija, Kalėdų šventė, stovyklos barakų vaizdai, stovykloje veikiančios progimnazijos mokytojai ir mokiniai, mokyklinių spektaklių akimirkos, lietuvių skautų ir skaučių iškilmingos rikiuotės, skautų vadovų kursų dalyviai ir dėstytojai ir kt. Pirmoji parodos tema baigiama fotografija, kurioje Šernų šeima atsisveikina su vyriausiuoju sūnumi Gyčiu, išvykstančiu iš Bad Fallingbostelio (Žemutinė Saksonija, Vokietija) geležinkelio stoties į Kanadą. Ji tarsi simbolizuoja šeimos gyvenimo Lietuvoje pabaigą ir naujo gyvenimo pradžią už Atlanto.
Antroje parodos dalyje lankytojai yra supažindinami su Toronto lietuvių bendruomenės veikla. Stenduose daug vietos skiriama Toronto lietuvių bažnytinio gyvenimo temai, nes išeivijoje bažnyčia atlieka ne tik sielovados, bet ir bendruomenės telkimo bei vienijimo vaidmenį. Pristatoma Toronto lietuvių liuteronų Išganytojo parapijos, kurios vienas iš steigėjų buvo Petras Šernas, bažnyčia bei Toronto lietuvių katalikų Lietuvos kankinių ir Prisikėlimo parapijų maldos namai, prie šių parapijų veikiančių įvairių lietuvių organizacijų, draugijų, būrelių, sporto klubų, chorų ir tautinių šokių kolektyvų įvairovė. Nuotraukose įamžinta prie Lietuvos kankinių parapijos esanti „Anapilio“ lietuvių sodyba. Šiame Toronto lietuvių kultūros centre veikia Kanados lietuvių muziejus-archyvas, Kanados lietuvių laikraščio „Tėviškės žiburiai“ redakcija ir spaustuvė. Čia įrengtose salėse vyksta įvairūs lietuvių susibūrimai ir renginiai. Nuotraukose įamžintos ir Šv. Jono lietuvių kapines, kuriose palaidoti Petras Šernas su žmona bei dar 4 500 lietuvių.
Šios parodos dalyje pristatomos ne tik Toronto, bet ir visos Kanados lietuvių organizacijos. Fotografijose atsispindi Kanados lietuvių bendruomenės, Kanados lietuvių fondo, Baltų federacijos, Lietuvių tautodailės instituto, Kanados lietuvių jaunimo sąjungos, Ateitininkų, Skautų, Toronto Mažosios Lietuvos moterų draugijos veikla. Vienoje iš nuotraukų matomas kredito kooperatyvo „Parama“ pastatas Toronte. Šio kooperatyvo vienas iš steigėjų 1952 m. ir ilgalaikis vedėjas buvo Petras Šernas. Atskiras stendas skirtas Toronto Maironio lietuviškai šeštadieninei mokyklai, puoselėjančiai lietuvių kalbą ir tradicijas. Fotografijose, iliustruojančiose muzikinį gyvenimą, pristatomi Kanados ir JAV lietuvių 5-osios ir 9-osios Dainų šventės vaizdai. Taip pat eksponuojamos Toronto lietuvių chorų „Varpas“, „Volungė“, vaikų choro „Gintarėliai“, Toronto tautinių šokių ir muzikos ansamblio „Gintaras“, tautinių šokių ansamblio „Atžalynas“ kolektyvų nuotraukos.

Nuotrauka: Dr. Valentinas Šernas parodos atidarymo metu

Sigita Vaičiūnienė, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkė

Istorija Kultūra Lietuva



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra