Parodą „Karaimai Lietuvoje“ skiria Žalgirio mūšio metinėms

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

2010 m. liepos 17 d. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje atidaryta paroda iš Lietuvos nacionalinio ir Trakų istorijos muziejų rinkinių „Karaimai Lietuvoje“.
 
Ji skirta Žalgirio mūšio 600-osioms metinėms paminėti.
 
Karaimai – Lietuvoje gyvenanti tiurkų kilmės tauta.
 
Karaimų tikėjimas susiformavo VIII a. Mesopotamijos (Irako) teritorijoje, jos pagrindą sudaro Senasis Testamentas be vėlesnių papildymų ir komentarų. Didelę įtaką karaizmo teisės normoms turėjo islamas ir arabų filosofija. VIII–XI a. karaizmas išplito Sirijoje, Palestinoje, Egipte, Šiaurės Afrikoje, Mesopotamijoje, Persijoje, Bizantijoje, Chazarų valstybėje.
 
Lietuvoje gyvenantys karaimai yra kilę iš Chazarų valstybės. Jie į Lietuvą pateko XIV a. pabaigoje: 383 karaimų šeimas iš Krymo po mūšio su Aukso Orda atkėlė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas ir apgyvendino Trakuose. Karaimai ėjo pilių sargybą, vėliau vertėsi daržininkyste, arklininkyste, smulkia prekyba ir amatais. XV a. LDK žinomos 34 vietovės, kuriose buvo įsikūrusios karaimų bendruomenės – Trakuose, Biržuose, Panevėžyje, Pasvalyje ir kt.
 
Nuo XIX a. pab. aktyvėja karaimų kultūrinis gyvenimas. Žymaus orientalisto hachano Hadži Seraja Chan Šapšalo sukaupti eksponatai buvo būsimo karaimų muziejaus fondo pagrindas. Sovietų sąjungoje Trakai tapo karaimų centru, čia gyveno vienintelis karaimų vyresnysis dvasininkas Simonas Firkovičius. Tokiu centru Trakai liko ir po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 260 karaimų, veikia dvi šventyklos kenesos: Trakuose ir Vilniuje. Karaimų bendruomenė ir toliau puoselėja savo kultūrinį palikimą.
 
Parodoje „Karaimai Lietuvoje“ supažindinama su egzotiška karaimų kultūra. Pristatoma karaimų religinė atributika, raštijos paminklai, buities daiktai, nacionaliniai rūbai, papuošalai, ginklai.
 
Tarp eksponatų – kalavijas jataganas, XVIII a. Balkanuose pagamintas, koralais, emaliu ir sidabruotu metalu puoštas odinis diržas, dovanojamas už karinius nuopelnus, granatais ir perlais inkrustuoti auksiniai auskarai.
 
Retas eksponatas – 1863 m. hebrajų kalba parašyta karaimų vedybų sutartis šetar. Mirus moteriai, sutartį įdėdavo į jos karstą, todėl tokių sutarčių išlikę labai nedaug.
Parodoje eksponuojami ir gana neįprasti daiktai: šluotelė musėms baidyti, įrankis nugarai kasyti, perlamutru puošti pirties sandalai.
 
Paroda Ch. Frenkelio viloje veiks iki š. m. spalio 31 d.
 
Parodos organizatorių nuotr.
 
www.lrt.lt
 
Nuotraukose:
 
1. Sandalai
2. Kabutis

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra