Parlamentaras dalija stumbrus

Autorius: Voruta Data: 2013-03-30 , 11:08 Spausdinti

Daiva Baronienė, „Lietuvos žinios“

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto (AAK) pirmininkas Algimantas Salamakinas suskubo ieškoti norinčiųjų tapti stumbrų šeimininkais ir taip nuo šių gyvūnų antpuolių išvaduoti Panevėžio bei Kėdainių krašto ūkininkus.

Pavasaris parlamentarui A.Salamakinui prasidėjo uoliai ieškant, kur apgyvendinti 80 stumbrų. Kad šiems girių galiūnams suras šeimininkus, parlamentaras pažadėjo Vidurio Lietuvos ūkininkams. Vakar politikas LŽ teigė, kad jo pažadas sėkmingai vykdomas, esą jis jau pradėjęs nerimauti, ar jų užteks visiems norintiems.

Turnyrai pasėliuose

Panevėžio bei Kėdainių krašto ūkininkai pastaraisiais metais vis tikino tapę stumbrų įkaitais. Šių pasaulyje itin retų, į Raudonąją knygą įrašytų, tad ir neliečiamų gyvūnų Vidurio Lietuvos miškuose priviso tiek, kad jie tapo ir greta miškų plytinčių laukų šeimininkais. Pasijutę neliečiami, stumbrai pulkais eina užkandžiauti ūkininkų auginamų gėrybių ar šiaip vaikštinėja trypdami pasėlių laukus. Galiūnams taip pat patinka laukuose rengti kovos turnyrus, o po jų iš auginamo derliaus nieko nebelieka.

Ilgai kentę tokią situaciją, Panevėžio ir Kėdainių krašto ūkininkai pavasariop kreipėsi į savo kraštietį, nuo Kėdainių kilusį Seimo AAK pirmininką A.Salamakiną ir jam išaiškino, kad vien pernai stumbrų pasibastymai po ūkininkų laukus mokesčių mokėtojams kainavo 200 tūkst. litų (tokia buvo išmokėta kompensacija už stumbrų padarytą žalą), ir pareikalavo kaip nors spręsti pakyrėjusią problemą. A.Salamakinas prisipažino iškart sumojęs, kad stumbrus galima išgabenti į kitas vietoves, tereikia rasti, kas norėtų juos prižiūrėti.

Vykdys decentralizaciją

A.Salamakinas LŽ vakar teigė, kad į jo sumanymą decentralizuoti stumbrų gyvenamąsias vietas palankiai reagavo ir kenčiantieji nuo šių gyvūnų daromos žalos, ir gamtosaugininkai. „Gavęs palaikymą pradėjau siūlyti stumbrus. Dešimčiai gyvūnų šeimininkus jau suradau. Yra ir daugiau besidominčiųjų galimybe juos įsigyti. Jei ir toliau taip seksis, stumbrų, ko gero, gali ir pritrūkti“, – džiaugsmo neslėpė parlamentaras. Jis sakė, kad rankomis jau beveik sukirsta su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktore Rūta Baškyte. Ji pažadėjo imtis žygių, kad viena stumbrų pora atsidurtų Aukštaitijos nacionalinio parko, o antra pora – Žemaitijos nacionalinio parko aptvaruose. Dar tris poras stumbrų numatoma atiduoti į privačias žmonių teritorijas.

„Tačiau žmonės tegul nemano, kad stumbrus jiems patikėsime „už ačiū“, – perspėjo A.Salamakinas. Pasak jo, bus sudaroma kiekvieno perduodamo stumbro priežiūros sutartis, numatanti didžiulę atsakomybę už šiuos saugomus gyvūnus. Taip pat norintieji turėti stumbrų turi žinoti, kad šiems kasdien reikia 10-15 kilogramų pašarų, tad jais tektų pasirūpinti šeimininkams.

Sudėtingiau – išgabenti

Stumbrų Lietuvoje nebuvo iki 1969-ųjų, kai iš Rusijos Prioksko terasos rezervato buvo atvežta pirmoji jų pora. Nuo to laiko stumbrų populiacija Lietuvoje išsiplėtė iki 100 šių gyvūnų: 19 jų gyvena Pašilių miško aptvare, o laisvėje jų suskaičiuojama dar per 80. Būtent gyvenančiuosius laisvėje norima išdalinti.

„Išdalyti stumbrus gal ir nebus sunku. Sudėtingiau bus juos nugabenti į kitą vietovę“, – prisipažįsta A.Salamakinas. Jis teigia jau išsiaiškinęs, kad transportuoti dera tik užmigdytą stumbrą, o atlikti šią procedūrą galima tik jauniems gyvūnams.

Gamtosauga Algimantas Salamakinas, Kėdainiai, Kompensacijos, Nuostoliai, Panevėžys, Pasėliai, Stumbrai, Ūkininkai