Pareiškimas dėl referendumo sušaukimo teismų sistemos pertvarkos klausimu

Autorius: Data: 2011-06-10, 13:59 Spausdinti

Lietuvos Sąjūdžio XIII suvažiavimo

P A R E I Š K I M A S

Dėl referendumo sušaukimo teismų sistemos pertvarkos klausimu

2009 m. „EUROBAROMETRO“ tyrimai rodo, kad ES valstybių tarpe Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais. Šiandien pasitiki teismais vos 15 %. Lietuvos gyventojų, nepasitiki per 78 %.

Nepasitikėjimo teismais priežastys:

1. Lietuvos teismai suformuoti buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įrašė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra, kad teisėjais privalo būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(94)12. priimtoje 1994m. spalio 13 d., kurioje kalbama apie teisėjų nepriklausomumą. Kitaip tariant, tiek Konstitucijoje, tiek ir rekomendacijoje paliekama vietos ir neprofesionaliems teisėjams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei tarėjams. Be to, mūsų teismai pasiskelbė savivaldą. Tokios nuostatos nėra Konstitucijoje ir Europos Tarybos rekomendacijoje. Savivalda gal būtų ir teigiamas reiškinys, bet tik tuo atveju, jeigu teismai būtų suformuoti laikantis demokratiškų principų. Dabartinė teismų savivalda tik pagilina jos izoliaciją nuo visuomenės, sudaro sąlygas plisti korupcijai. Lietuvos gyventojai teismus priskiria prie labiausiai korumpuotų institucijų. („Transparency International“: Lietuva – korupcijos pirmūnė 2010-12-09 www.alfa.lt/straipsnis/10429024/).

2. Visuomenei nesuprantamas reiškinys, kai teismai, sankcionuojantys neribotą piliečių slaptą telefoninių pokalbių pasiklausymą, grubiausiai pažeidžia Lietuvos piliečių teises. Ryškus to pavyzdys 2011 metų balandžio 18-ąją Europos Parlamento (EP) komisijos ataskaita, kur teigiama, kad Lietuvoje per metus slaptai klausomasi 85 tūkst. privačių pokalbių. Gerokai daugiau gyventojų turinčiose Suomijoje ar Vokietijoje šie skaičiai siekia atitinkamai 4 tūkst. ir 12 tūkstančių.

3. Teismai visiškai nusišalinę, o gal nušalinti nuo kovos su korupcija, todėl visa ką šioje srityje daro Seimas ir Vyriausybė, tai kova su vėjo malūnais.

Visuomenei tokia padėtis aiškiai nepriimtina. Dėl šių priežasčių piliečiai praranda pasitikėjimą valstybe, vis labiau didėja emigracijos mastai. Savo nepasitikėjimą teismais visuomenė pradėjo reikšti teismų sprendimų nepaisymu. Tai jau aiškus teismų, o tuo pačiu ir valstybės projektas degradacijos požymis.

Teismų reformos klausimai, siekiant juos demokratizuoti integruojant visuomenės atstovus į šią sistemą, buvo keliami nuo 2002 metų. Tačiau tam įnirtingai priešinosi Seimas, Vyriausybė, dalis teisėjų, Teisės instituto bei Teisės universiteto mokslininkai. Pagrindiniai jų motyvai: Lietuvos žmonės dar nesubrendę tokiai reformai, nes neturi dvasinės kultūros, Lietuva dar yra tik pereinamajame laikotarpyje į demokratiją, kad tarėjų institucija yra sovietinis palikimas, kad ši institucija nenumatyta Konstitucijoje. Vėliau prezidentės patarėjai „įrodė“, kad Lietuva per daug maža valstybė, neturi pakankamai lėšų, kad galėtų naudotis tokia privilegija.

Platesnių diskusijų šiuo klausimu prezidentūroje, Seime ir Vyriausybėje buvo vengiama, nes sunku buvo pagrįsti diskriminacinį visuomenės atstovų pašalinimą iš Lietuvos teismų sistemos, kai demokratinėse valstybėse neįsivaizduojami teismai be visuomenės atstovų.

2007 m. Lietuvos Sąjūdžio ir Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacijos iniciatyva buvo paruoštas kai kurių Konstitucijos straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektas, kurį priėmus būtų galima visuomenės atstovus – tarėjus įtraukti į Lietuvos teismų sistemą. Dar praėjusios kadencijos Seimas po pateikimo šiam projektui pritarė. Šiam projektui pritarė ir praėjusios kadencijos Vyriausybė. Tolesnė svarstymo eiga sustojo, nes baigėsi Seimo kadencija.

Naujai išrinkto Seimo narių grupė (47 Seimo nariai), kaip to reikalauja 147 Konstitucijos str., 2009-10-22, pateikė Seimui svarstyti kai kurių Konstitucijos straipsnių pakeitimo bei papildymo įstatymo projektą (reg. Nr. XP – 2228(2) pakartotinai. Klausimo įrašymas į Seimo darbotvarkę buvo atidėliojamas, o 2010 m. lapkričio 24 d. Seimo Teisės ir teisėsaugos komitetas, ignoravęs Seimo narių konstitucinę teisę, bendru sutarimu nutarė klausimo svarstymą atidėti neribotam laikui.

Rezultatų nedavė ir ankstesnis kreipimasis į Prezidentę. Gautame Prezidentės kanceliarijos atsakyme pabrėžiama, kad Konstitucijos keitimo iniciatyvos teisė Prezidentei nėra suteikta (raštas 2009-09-30 Nr.(8D-357)-2D-5587).

Kaip matome, toliau tęsti konstruktyvią diskusiją apie teismų pertvarką neįmanoma, nes tai nepriimtina Seimo daugumai ( tik apie 60 Seimo narių palaiko nuostatą dėl visuomenės atstovų dalyvavimo teismų sistemoje), vyriausybei ir prezidentūrai. Telieka vienas, konstitucinis kelias problemos sprendimui – pačiai visuomenei imtis iniciatyvos demokratizuoti pagrindinę valdžios struktūrą – Teismą. Visuomenei tokią teisę suteikia 147 Konstitucijos str., t. y. referendumas.

Piliečių referendumo iniciatyvos teisė įgyvendinama 300 tūkstančių turinčių rinkimų teisę piliečių reikalavimu. Pagal Referendumo įstatymo 10 str. 1 punktą pirmiausia sudaroma piliečių referendumo iniciatyvinė grupė, kurios uždavinys – paruošti sprendimo tekstą. Šiuo metu tokiai grupei formuoti priėmė nutarimus visuomeninės organizacijos: Lietuvos Sąjūdis, Lietuvos Žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos Žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Laisvės kovotojų sąjunga. Minėtos organizacijos delegavo savo atstovus į iniciatyvinę grup Sprendžiant teismų problemą referendumu, apsiriboti vien tarėjų institucijos įteisinimu jau netikslinga, nes atstatyti demokratiją teismuose, o tuo pačiue ir valstybėje, vargu ar pavyktų. Tai būtų galima padaryti tik visuomenei sudarius galimybę išsirinkti Teismą. Šiuo metu pasirinkimo galimybė yra gana didelė. Į Konstitucijos pakeitimą bei papildymą numatoma įtraukti tokias nuostatas: renkami teisėjai, renkami tarėjai, renkamas Auksčiausiasis teismas, renkamas generalinis prokuroras.

Šiuo metu ruošiamas Konstitucijos pataisų įstatymo projektas. Su paruoštu įstatymo projektu bus supažindinta visuomenė. Iniciatyvinės grupės koordinacinė taryba kreipiasi į Lietuvos visuomenę siūlydama organizuoti iniciatyvines grupes visoje Lietuvoje, kurių nariai dalyvautų parašų rinkime ir apie savo dalyvavimą informuotų centrinę iniciatyvinę grupę, lietsajudis@gmail.com nurodydami parašų rinkėjų kontaktinius duomenis

Pastaba. Į centrinę iniciatyvinę grupę gali kreiptis ir pavieniai asmenys, sutinkantys rinkti parašus, nurodydami savo kontaktinius duomenis

Tik užsiregistravus reikiamam parašų rinkėjų skaičiui (apie 10 tūkstančių) referendumo procedūra bus tęsiama toliau.

Suvažiavimo pirmininkai: Laimas Dieninis

Audrius Skaistys

Vilnius

2011 06 04

Lietuvos Sąjūdis , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra