Panevėžio vyskupijos kunigų konferencija: Kas yra ir kaip veikia Caritas

Autorius: Data: 2014-11-16, 10:47 Spausdinti

Lapkričio 12 d. Panevėžio kurijoje vyko kunigų konferencija. Joje pranešimus skaitė Vilniaus Caritas direktorius Linas Kukuraitis apie Caritas, kaip vieną esminių Bažnyčios apraiškos žymių, ir Lietuvos Caritas generalinė direktorė Janina Kukauskienė apie Lietuvos Caritas dvidešimtpenkmetį ir Caritas strategiją.

Linas Kukuraitis, visų pirma, atkreipė dėmesį, jog verta susipažinti su Pauliaus VI CARITAS vizija. Jis priminė jo Apaštališkąjį laišką „Intima Ecclesiae natura“: “Bažnyčios prigimtis išreiškiama triguboje jos pasiuntinybėje (three-fold responsibility). Tai Dievo Žodžio skelbimas (kerygma-martyria), sakramentų šventimas (leitourgia) ir meilės tarnystė (diakonia)“. Paulius VI performuoja caritas organizaciją. Caritas turi formuotis apie Bažnyčios kūną.

Sąvokos formuojasi per praktiką. Todėl tiek angliškas vertimas ‚charetable agency‘, tiek lietuviškas „karitatyvinės organizacijos“ neatspindi šios organizacijos prigimties. Todėl Linas Kukuraitis pavyzdžiu pasiūlė Italijos Caritas tezę: La Caritas Italiana è l’organismo pastorale, tai yra Italijos Caritas yra pastoracinis kūnas (Italijos Caritas statutas, 1972).

„Šį sakinį mes išgirstam tik šiemet ar praėjusiais metais,- sakė jis. Reikia eiti prie šaknų“. Per Eucharistiją Dievas mums save nuolatos dovanoja. Mes esame „pasmerkti“ beprecedentinei vienybei. Caritas kviečiamas būti Bažnyčia, o ne jos padaliniu.

Jis pažymėjo, jog tik po keturiasdešimties metų Lietuvoje, o gal ne tik Lietuvoje, mes imame suvokti, jog Caritas nėra labdaros arba viena iš bažnytinių organizacijų, bet veikiau Bažnyčios žymė.

Kaip išeities tašką aptarimui prelegentas citavo Giovanni Sandona, kuris 2013 Caritas veiklos esmę aptarė tokiu būdu: „Caritas – pastoracinis kūnas – Bažnyčia, išreiškianti ir gimdanti Kristaus Kūną – Bažnyčią“.

1/ Todėl Caritas veikla yra „ne deleguotas veikimas, bet žmonių dalyvavimas“.
2/ Caritas nėra „pavienis asmeninis meilės veikimas, bet bendruomenės meilės patirtis, kuri tampa liudijimu“.
3/ Caritas veikimą reikia traktuoti ne kaip „papildomą ar pridėtinį veiksmą, bet kaip kultūros keitimą, kovai su skurdu ir neteisingumu.“ Tiesiog, tai yra ne kas kita, kaip evangelinė Meilės politika, pagal kurią būsime pasveriami (plg Mt25).
4/ Caritas veikla negali būti izoliuota „tik socialinėje srityje, bet veikiau ji yra ir evangelizacijos bei skelbimo misija, kurios nevalia atskirti nuo bendruomenės gyvenimo“.
5/ Dėl to privalu pabrėžti, jog Caritas politika– tai „ne vadybos vystymas, bet veikiau asmeninės ir bendruomeninės atsakomybės skatinimas“. Kitais žodžiais tariant, ateina laikas krikščioniškąją miesčioniškai patogiai įsitaisiusią vidutinybę, arba evangelinį drungnumą reanimuoti ir paskatinti-grąžinti krikščioniškai raiškai evangelinę tarnystę.

Ten, kur žmonės išgyvena vienybę, gimsta Bažnyčia. Bažnyčia gimsta ten, kur jos nebuvo. Caritas veiksmas – ne vien tik paduoti maistą ar paduoti rūbą… Svarbu yra patirti vieningumą su tais, kurie yra atskirti, kurie yra skausme, kančioje. Caritas – tai „išreikšti ir gimdyti Bažnyčią“ ten, kur jos nėra. Kiekvienas parapijietis turi dalyvauti tame artumo darbe pagal savo pašaukimą ir dovaną. Todėl tokios sąmonės formavime nemaža atsakomybė tenka kunigui.

Linas Kukuraitis retoriškai klausė: kodėl į mūsų Caritas mažai įsijungia jaunimo? Matomai dėlto kad, per mažai matomas dovanojimas.

Lygiaverčiame susitikime įvyksta pasikeitimas. Reikia leistis būti perkeičiamam vargšo. Kai žmogus asmeniškai susitinka su skurdu, tuomet keičiasi jo požiūris į skurdą. Svarbu mokytis priimti vargšus kaip mūsų brolius.

Janina Kukauskienė pradžioje susirinkusiems pristatė, kaip atrodo Caritas po 25 metų. Ir aptarė, kurlink eina CARITAS. Trumpai prisiminė Caritas istoriją, kaip anksčiau prie bažnyčių veikė špitolės ir kaip jos buvo aprūpinimamos. Pateikė daug įspūdingų aptarnautų žmonių skaičių.
Caritas veiklą Lietuvoje ji apibūdino keturiais misijos ženklais:

Animuoti/gyvinti; Ugdyti; Faktų pedagogika; Vargšai Bažnyčios centre.

Caritas – tai ne tik socialinė veikla. Svarbu atkreipti dėmesį, jog vargšų dvasiniai poreikiai yra svarbiausi. Prieš metus Caritas kunigas sakė: Pauliaus VI žinia – tapti meilės bendruomene. Kiek Caritas yra jautrinantis? Sujautrinti, gi, žmonės reikalingi ugdymo. Todėl svarbu yra sudaryti sąlygas ugdytis.

Prelegentė antrino Kukuraičio mintis, jog vienas svarbiausių Caritas uždavinių – priimti vargšų egzistencijos galią ir pastatyti juos į Bažnyčios kelio vidurį. Ji prisiminė nesenas diskusijas su Vilniaus kunigais. „Ar vargšai yra mūsų kelio vidury?- tuomet mes drauge svarstėme. Todėl reikia surasti būdus, kaip juos galima labiau įtraukti į Bažnyčios misiją. Dera dirbti taip, jo abi pusės pasijustų lygiaverčiais. Jei aš atpažįstu vargšo veide Jėzaus veidą , mes gražiname vertę. Jie gali mus daug ko išmokyti. Kentėdami jie leidžia atpažinti kenčiantį Kristų. Todėl reikia leistis į riziką – susitikti su kitu veidu…

Kurlink eina Caritas? Didelį darbą nuveikė prof. Gruževskis, atlikęs Lietuvoje kiekybinį skurdo tyrimą. Šiuo metu baigiamas kokybinis skurdo tyrimas. Teks rimtai mąstyti, kaip su tuo skurdu būti. Kaip jį spręsti? Tur būt, teks į Lietuvos areną išeiti kaip ekspertams. Ir tą skurdą mažinti.

Bažnyčia nepretenduoja į visagališkumą. Tačiau svarbu išjudinti ir įtraukti bendruomenes, pamatyti žmones ir pačią Bažnyčią ir už jos esančius jautrinti atitinkamo tinklo pažadinimui ir kūrimui.

Vatikano radijui kun. Algirdas Dauknys iš Berčiūnų

Lietuvos Caritas nuotr.

Religija , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra