Panevėžio muziejus pasitinka 510-ąjį miesto jubiliejų

Autorius: Data: 2013-02-21, 13:44 Spausdinti

2013 m. vasario 15 d. Panevėžio kraštotyros muziejuje atidaryta paroda „Panevėžio urbanistikos raida 1918–1940 metais“, atskleidžianti miesto urbanistikos pokyčius per dvidešimt dvejus nepriklausomybės metus. Ekspozicija pristato tuometinį modernėjantį Panevėžį: pastatytus mokyklų, šventovių, ligoninių, bankų, savivaldos įstaigų, gamyklų, tiltų, gyvenamųjų namų pastatus, čia dirbusius architektus ir jų projektus, miesto planus, istorinius Panevėžio vaizdus.

Panevėžyje, tuomet ketvirtajame Lietuvos mieste, žymūs Lietuvos architektai Mykolas Songaila, Romanas Steikūnas, Vytautas Landsbergis – Žemkalnis ir kiti suprojektavo kelioliką brandžios architektūros pastatų. 1930 m. pašventinta istorizmo stiliaus Panevėžio Kristaus Karaliaus katedra – jauniausia miesto bažnyčia, Panevėžio vyskupijos širdis (architekto Romano Steikūno ir inžinieriaus Aleksandro Gordevičiaus projektas). 1931 metų pabaigoje į naujus modernistinio stiliaus rūmus, pastatytus pagal architekto M. Songailos projektą, įsikėlė Lietuvos banko Panevėžio skyriaus darbuotojai. Banko interjerą papuošė žymaus skulptoriaus Juozo Zikaro sukurtos dvylikos Atlantų skulptūros. 1927–1930 m. vyko Panevėžio apskrities ligoninės mūrinio pastato (architektas R. Steikūnas) statyba, 1936 m. pristatytas ligoninės priestatas (architektas V. Landsbergis – Žemkalnis) Sakoma, kad tokios modernios ligoninės pavydėjo net laikinosios sostinės gyventojai. Deja, šio ligoninės pastato Smėlynės gatvėje jau seniai nebėra. Pagal architekto V. Landsbergio – Žemkalnio projektą 1932 metų pabaigoje pastatyti Panevėžio mergaičių gimnazijos rūmai. 1923–1940 m. mieste duris atvėrė trijų gimnazijų ir penkių pradžios mokyklų nauji pastatai, kas rodė ne tik valdžios, bet ir visuomenės didelį dėmesį jaunuomenės švietimui.

1933-iaisiais Panevėžys pagal statybos tempus pirmavo visoje Lietuvoje. Tais metais Respublikos gatvėje pastatytas žydų liaudes bankas, Panevėžio valsčiaus pastatas Smėlynės gatvėje, atidarytas rekonstruotas AB ,,Lietuvos muilas“ Panevėžio fabrikas Staniūnų gatvėje ir kiti visuomeniniai pastatai, kilo gyvenamieji namai. Prieš beveik 8 dešimtmečius statyti pastatai ne tik puošia miestą kaip architektūrinio paveldo objektai, bet ir puikiai funkcionuoja. Panevėžio teritorinė ligonių kasa, Panevėžio rajono savivaldybės poliklinika, Panevėžio specialioji mokykla, STT Panevėžio valdyba, LR valstybės saugumo departamento Panevėžio apygardos skyrius, Panevėžio apygardos teismas ir daugelis kitų įstaigų veikia nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu statytuose modernios architektūros pastatuose. Šis trumpas, bet ryškus laikotarpis Panevėžio architektūroje paliko žymesnį pėdsaką nei praėjusieji šimtmečiai.

Parodą lydi edukacinė programa, kurios metu išgirsite įdomių pasakojimų apie Panevėžio senuosiuose pastatuose pulsavusį gyvenimą, ten gyvenusias asmenybes; pamatysite, kokiu tiltu per Nevėžį važinėjo Jūsų tėvai ar seneliai; sužinosite apie modernų, didžiosiomis akacijomis apsodintą prospektą, vadintą „meilės alėja“; pajausite tarpukario Panevėžio miesto atmosferos dvelksmą.

Paroda „Panevėžio urbanistikos raida 1918–1940 metais“, pasitinkanti Panevėžio miesto 510-ąjį jubiliejų, veiks iki 2013 m. rugpjūčio 3 d.

Ją rengė muziejininkai Jūratė Gaidelienė, Donatas Pilkauskas, dailininkė Danguolė Gailiūnaitė, maketuotoja Asta Radvenskienė.

Projektą finansavo Kultūros rėmimo fondas.

Maloniai kviečiame apsilankyti.

Daugiau informacijos: Panevėžio kraštotyros muziejaus muziejininkė Jūratė Gaidelienė, 8 45 50 50 89

Nuotraukose:

1. Laisvės tiltas. 1925, inžinierius Pranas Morkūnas (Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių nuotr.)

2. Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas. Laisvės aikštė, 1938, inžinierius antanas gargasas (Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių nuotr.)

3. Pradžios mokykla nr. 3. Ukmergės g., 1935, inžinierius Antanas Gargasas (Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių nuotr.)

4. AB „Lietuvos cukrus“ Panevėžio fabriko statyba. Plukių k., 1940, architektas Arnas Funkas (Panevėžio kraštotyros muziejaus rinkinių nuotr.)

5. Panevėžio vyskupo namai. Sodų g. (Panevėžio vyskupijos kurijos archyvo nuotr.)

Panevėžio kraštotyros muziejus , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra