Panevėžio mokytojų seminarija (1919–1936)

Autorius: Data: 2012-07-24, 11:51 Spausdinti

Panevėžio mokytojų seminarija (1919–1936)

Elena MARKUCKYTĖ, Donatas PILKAUSKAS, Panevėžio krašto muziejus

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iškilo mokytojų rengimo klausimas. Lietuvoje įkurtos penkios valdiškos mokytojų seminarijos, 4 privačios. Marijampolėje pradėjo veikti vienų metų mokytojų kursai ir 14 Lietuvos vietų įkurti 2 metų pedagoginiai kursai. Mokiniai skatinami stoti į mokytojų seminarijas. Už mokslą neimama jokio mokesčio,o neturtingiems skiriamos ir stipendijos. Baigę ir įsidarbinę pradinių klasių mokytojais vyrai atleidžiami nuo būtinosios karinės tarnybos.

Panevėžyje mokytojų seminarija įsteigiama 1919 m. liepos 1 d. Kartais įsteigimo data nurodoma birželio 13 dieną, nes tą dieną seminarijos direktoriumi paskiriamas žinomas lituanistas Juozas Balčikonis. Seminarija kūrėsi nuomojamose patalpose Marijos gatvėje. Iš pradžių stojo neturtingų miestiečių ir kaimiečių vaikai, nes mokslas buvo nemokamas. Stodavo 14–16 metų, bet vienas kitas buvo sulaukęs ir 30 metų. Panevėžyje seminarijos kūrimosi reikalais užsiėmė lituanistas Juozas Balčikonis. Iš pradžių nebuvo suolų ir mokslo priemonių. Per vasarą buvo remontuojamos patalpos ir įsigyta reikalingos mokymo priemonės. Priimti ir pirmieji seminaristai. Seminarijos vicedirektoriumi paskirtas kunigas Jonas Grabys. Jis seminarijoje turėjo dėstyti tikybą. Jis buvo kilęs iš Darbėnų parapijos. Kunigu išventintas 1906 m. gruodžio 23 d. Tarp pirmųjų dėstytojų buvo žinomi Panevėžio žmonės. Tai gamtininkas Jurgis Elisonas, muzikas Vladas Paulauskas. Aritmetiką turėjo dėstyti Morta Jaskytė, raštvede nuo pirmųjų dienų paskirta Emilija Tubelytė.1919 m. rugsėjo 20 d. prasidėjo stojamieji egzaminai. Kandidatų nebuvo daug. 1919 m. priimta tik rengiamoji klasė suo 29 mokiniais. Kitais mokslo metais buvo atidaryta antra rengiamoji klasė. Pirmus du mokslo metus seminarijos moksleiviams piešimo, gimnastikos ir gamtos mokslų pamokos vykdavo Panevėžio berniukų gimnazijos patalpose. 1920 m. kovo 1 d. gimnastikos dėstytoju į seminariją priimtas atsargos karininkas Vladas Rozmanas. Tai vienas iš garsių panevėžiečių. Jis laikomas skautų organizatoriumi Panevėžyje. 1923 m. jis buvo paskirtas Panevėžio apskrities viršininku. Įkūrus Panevėžyje mokytojų seminariją įsteigti 2 klasių mokytojų rengimo programos kursai suaugusiesiems. Čia buvo mokomi suaugę stoti į rengiamąją klasę. Kartu buvo organizuojami kursai – egzaminai jaunesniojo pradžios mokyklos mokytojo teisėms įgyti. Per 1920–1925 m. egzaminus laikė daug kandidatų. Pažymėjimai išduoti 32 būsimiesiems mokytojams. 1921 m. įsteigta ir nedidelis bendrabutis. Viename mažame kambarėlyje įsteigta bendrabutis 7 mokinėms. Už kurą ir apšvietimą nereikėjo mokėti. Mokinės galėjo pragyventi iš stipendijos.

1921 m. buvo sunkūs seminarijos istorijoje. Pasikeitus patalpų savininkui seminarija turėjo kraustytis iš Marijos gatvės. 1921 m. Raudonojo kryžiaus ligoninė išsikraustė iš patalpų Smilgių gatvėje. Šios patalpos turėjo atitekti Panevėžio mokytojų seminarijai. Tai buvo didelis pastatas, kur ir cariniais laikais buvo mokytojų seminarija. Deja, į tas patalpas įsikraustė Panevėžio apskrities ligoninė. Panevėžio mokytojų seminarija liko be patalpų. Tik 1921 m. rugsėjo mėnesį atgauta 2 aukštų pastato didesnė dalis ir čia galėjo keltis mokytojų seminarija. Buvo reikalingas didelis remontas. 1921–1922 m. mokslo metai prasidėjo tik lapkričio 4 dieną. Dabar tik oficialiai atidarytas pirmas mokytojų kuras. Dabar buvo labai daug norinčių mokytis. Atidarytas ir lygiagretis kursas. Kitais metais atidarytas ir antrasis lygiagretis kursas.

1921 m. seminarijos patalpose atidaryta ir pradinė mokykla. Čionai seminaristai galėjo atlikti praktiką. Pradžios mokyklą daugiausiai lankė inteligentų ir valdininkų vaikai. 1923 m. išleista pirmoji būsimųjų mokytojų laida 46 mokytojai. Tai buvo dviejų kursų leidimas. Iš jų 25 liko tęsti mokslo, o kiti išėjo dirbti mokytojo darbo. 1923 m. gruodžio mėnesį iš patalpų galutinai išsikraustė Panevėžio apskrities ligoninė. Dabar atgautose medinėse patalpose apsigyveno direktorius, įrengta raštinė, mergaičių bendrabutis. Mergaičių bendrabutis jau buvo nemažose patalpose ir dabar čia galėjo gyventi 50 mergaičių. Už gyvenimą bendrabutyje reikėjo mokėti 60 litų mėnesiui. Už tai buvo gaunama šviesa, kuras ir maistas nemokamai. Dalis neturtingų gaudavo stipendiją. Per mėnesį buvo mokama 75 litai. Stipendiją skirdavo Panevėžio miesto savivaldybė. Nuo 1923 m. prie Panevėžio mokytojų seminarijos pradėjo veikti metereologijos stotis.1924 m. pasikeitė ir Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius. Nuo 1924 m. rugpjūčio 1 d. Juozas Balčikonis išvyko į Lietuvos universitetą eiti docento pareigas.1924 m. rugpjūčio 1 d. seminarijos direktoriumi paskiriamas Justinas Jankevičius. Pagal išsilavinimą tai buvo istorikas. Aukštuosius mokslus jis baigė Petrapilyje. Į Lietuvą jis sugrįžo 1918 m. Prieš tai jis dirbo progimnazijos Jaroslavlyje direktoriumi.  Nuo 1918 m. rugsėjo 15 iki 1921 m. lapkričio 11 d. dirbo Kupiškio progimnazijos direktoriumi. Jo vienas brolis buvo kunigu, o kitas gydytoju. 1924–1925 m. seminarija išaugo į visą mokytojų ruošimo įstaigą. Atsirado ir 4 kursas. Mokinių skaičius su rengiamosiomis klasėmis išaugo iki 226, o mokytojų 17. Nuo 1924 m. seminarijoje pradėjo dirbti žinomas skulptorius Juozas Zikaras. 1924–1925 metais rengiamosios klasės paverčiamos pavyzdine vidurine mokykla. Tais pačiais metais įkuriamos I ir II klasės, o 1925–1926 m. ir II ir IV klasės. Vėliau po vieną klasę buvo uždarinėjama, nes jos buvo nebereikalingos – seminarija neruošė mokytojų vidurinei mokyklai. Nuo 1925 m. sausio 1 d. mokytojų seminarijoje pradėjo dirbti Petras Butėnas.1925 m. birželio 20 d. buvo viena iškiliausių seminarijos istorijoje. Seminarija išleido pirmą 4 kursus baigusiųjų laidą. Panevėžio mokytojų seminarija turėjo ir gana turtingą biblioteką. 1928–1929 m. biblioteka turėjo 2750 knygą. Biblioteka sudaryta iš Kėdainių progimnazijos ir Palėvenės vienuolyno knygų. Prie seminarijos buvo įkurtas sodas ir daržas. Čia buvo atliekama sodininko, daržininko ir bitininko praktika. Nuo 1928 m. dirbo žinomas muzikas Mykolas Karka. 1929 m. buvęs direktorius Juozas Balčikonis apdovanotas Gedimino ordinu.

Panevėžio mokytojų seminarija išsiskyrė ir aktyvia visuomenine veikla. Dar 1920 m. įsteigtas mokinių kooperatyvas. Tarp seminaristų labai populiarios buvo gegužinės ir ekskursijos.  Kasmet buvo rengiamos dvi gegužinės. Iškylos buvo organizuojamos į įvairius Lietuvos miestus. 1921 m. vykta į Palangą, Kretingą ir Klaipėdą. 1926 m. vykta į Anykščių apylinkes ir Kauną. 1924 m. seminarijoje susiorganizavo šauliai. 1925 m. įkurta skautų organizacija. Mergaitės įkūrė skautų draugovę ,,Rūta“. Seminarijoje veikė ir ateitininkai.1925 m. seminariją baigė vienas iš garsių panevėžiečių Povilas Daukas. Tais pačiais metais baigė ir buvęs savanoris Kazimieras Masiliūnas. Jis vėliau dirbo ir švietimo viceministru. 1929 m. įsteigtas ,,Jaunosios Lietuvos“ Panevėžio skyrius. Į narius įsirašė 20 asmenų. Panevėžio skyriaus pirmininku išrinktas Henrikas Radauskas. Jis vėliau tapo vienu garsiausių Lietuvos poetų.1929 m. įsteigtas ir tautiškos sportinės organizacijos ,,Geležinis vilkas“ Panevėžio skyrius. Panevėžio mokytojų seminarija tarp kitų išsiskyrė savo tautiškumu.

1925 m. buvo ryškūs seminarijos istorijoje. Pradėjęs joje dirbti Petras Butėnas pavasarį po užsiėmimų skaitė paskaitas iš tautosakos, tautotyros ir kalbos mokslo. Paskaitos buvo gausiai lankomos ir trukdavo 4–6 valandas. Pirma paskaita vyko gegužės 5 d., o kita gegužės 18 d. Tada ir kilo sumanymas suorganizuoti kuopelę tautosakos ir senienų rinkimui. Užsirašė 70. 1925 m. gegužės 16 d. vyko steigiamasis susirinkimas. Kuopelė pasivadino ,,Lietuvių kalbos mylėtojų draugija“. Valdybos pirmininku išrinktas Vladas Lingė, o valdybos nariu tapo Jonas Balys. 1925 m. ta kuopelė suorganizavo Kazimiero Būgos  mirties metinių paminėjimą. Pranešimus skaitė Petras Butėnas ir Jurgis Elisonas. 1926 m. birželio mėnesį vyko draugijos visuotinis susirinkimas. Pirmininku išrinktas Jonas Balys. Draugijos veikla labai suaktyvėjo. Jos nariai važinėdavo dviračiais ir rinkdavo tautosaką ir įvairias senienas. Tuo metu tas darbas buvo labai pažengęs ir Latvijoje. Nelengva buvo tą darbą dirbti. Kaip rašė savo atsimininuose tautosakos rinkėjai, geriausi kaimo pasakoriai dažnai būdavo melagiai. Kai kuriuos žmones buvo nelengva prakalbinti. Tada geriausiai padėdavo alus. 1926 m. lapkričio 6 d. naujai įkurtoji draugija pavadinta ,, Tautotyros ir senienų rinkimo draugija“. Draugijos garbės nariais tapo Petras Butėnas ir Jurgis Elisonas. 1927 m. kovo 19 d. surengtas didelis literatūros vakaras. Draugija jau turėjo 101 narų, o garbės nariais išrinkti P. Butėnas, J. Elisonas, J. Jankevičius, J. Lindė-Dobilas ir J. Mičiulis. 1927–1928 m. seminarijos vicedirektoriumi paskirtas Jurgis Elisonas.1929 m. seminariją baigė vienas iš garsių panevėžiečių Domas Urbas. Jis vėliau tapo garsiu vertėju.

Vienas aktyviausių draugijos narių Jonas Balys 1928 m. baigė Panevėžio mokytojų seminariją ir išvyko studijuoti į Kauną. Studijavo istoriją, etnologiją ir folklorą. Veliau studijavo Grace ir Vienoje. Tapo mokslų daktaru. Jis susistemino apie 3000 lietuviškų pasakų. Jis tapo naujos mokslinės lietuvių folkloristikos ir etnologijos eros pradininku. Jis tapo pirmu lietuviu folkloristikos ir etnologijos profesionalu, lietuvių tautosakos patriarchu.

1929 m. švęstas seminarijos 10 metų jubiliejus. Į iškilmes atvyko švietimo ministras Konstantinas Šakenis ir buvęs direktorius profesorius Juozas Balčikonis.1929 m. seminariją baigė 40 seminaristų. 1929 m. lapkričio 14 d. seminarijoje paminėta J. Tumo-Vaižganto 60 metų jubiliejus. Keitėsi ir seminarijos pavadinimas. 1927 m. rugpjūčio 1 d. ji pavadinta Panevėžio valdžios mokytojų seminarija, o 1928 m. rugsėjo 1 d. Panevėžio valdžios mergaičių mokytojų seminarija, 1931 m. rugpjūčio 1 d. Panevėžio valstybine mergaičių mokytojų seminarija. 1932 m. sausio 3 d. seminarijos patalpose suorganizuota didelė paroda. Joje savo darbus eksponavo žymus skulptorius Bernardas Bučas ir kiti žinomi dailininkai. Čia eksponuotos garsios B. Bučo skulptūros ,,Vytautas Didysis“, Diktatūra“ ir tapybos darbai ,,Lietuvos sausintojas“ ir žinomo panevėžiečio J. Lindės-Dobilo  portretas. 1933 m. seminarijoje įkurtas muziejus.

Ketvirtajame dešimtmetyje pasikeitus situacijai Lietuvoje nuspręsta panaikinti mokytojų seminarijas. Buvo planuojama steigti mokytojų institutus. Nuo 1933 m. uždaromi visi dabar veikiančių mokytojų seminarijų pirmi kursai.1934 m. mokytojų seminarijos pradėjo tik su dviem paskutiniai kursais. 1934 m. likviduojama Panevėžio mokytojų seminarijos patalpose veikusi 2 komplektų pradžios mokykla. Viena mokytoja V. Andrašiūnienė perkelta į 6 pradinę mokyklą, o kita mokytoja E. Markevičiūtė į pradžios mokyklą Nr.4. Vėliau visgi Lietuvoje buvo paliktos Klaipėdos, Tauragės ir Šiaulių mokytojų seminarijos. 1935 m. nuspęsta Panevėžio mokytojų seminarijos patalpose suorganizuoti didelį suvažiavimą. Į jį buvo pakviesti visi buvę seminarijos auklėtiniai ir dėstytojai. Tas suvažiavimas vyko 1935 m. birželio 29–30 d. Suvažiavimą pasveikino švietimo ministras Juozas Tonkūnas. Birželio 29 d. buvo mišios už mirusius seminarijos auklėtinius ir dėstytojus. Buvo aplankyti buvusio viecedirektoriaus prelato Jono Grabio ir anksti mirusios mokytojos Verutės Butėnienės kapai. Birželio 30 d. visi vyko į Berčiūnus. Nutarta vėl susitikti 1940 m.

Tuo metu seminarijos patalpose nuo 1933 m. jau vyko Panevėžio amatų mokyklos pamokos. 1935 m. Panevėžio mokytojų seminarijos auklėtinėms suorganizuota ekskursija į Kauną. Jame išbuvo 3 dienas.Aplankyta muziejai, gamyklos, kultūros įstaigos. 1935 m. meteorologijos stotis perduota amatų mokyklai.1935 m. erdvūs Panevėžio mokytojų seminarijos Rūmai perduoti Panevėžio amatų mokyklai. Buvusiame bendrabutyje įrengtos stalių dirbtuvės, kitose patalpose darbo klasės, lentų sandėliai ir džiovyklos. Buvęs seminarijos direktorius Justinas Jankevičius perkeltas į Raseinių gimnaziją, kur ėjo direktoriaus pareigas, o mokytojai perkelti į Panevėžio berniukų ir mergaičių gimnazijas. Likęs paskutinis kursas prijungtas prie Panevėžio valstybinės  mergaičių gimnazijos. Seminarisčių užsiėmimai vyko senosiose patalpose mediniuose pastatuose, o praktika atliekama pradžios mokykloje Nr.1. Pačios seminaristės turėjo pasiskambinti pamokoms. 1936 m. paskutinę laidą baigė 29 seminaristės. 1936 m. seminarija galutinai likviduojama. 1936 m. organizuota ekskursija į Palangą ir Kretingą.1936 m. sausį paskutinis kursas pastatė spektaklį Bronės Buivydaitės Mičiulienės 4 veiksmų operetę ,,Šviesutė“. Muzika sukurta Mykolo Karkos. Idėja įkurti pedagoginį institutą Panevėžyje taip ir liko neįgyvendinta. Pedagoginis institutas įkurtas Klaipėdoje. Palyginus su kitomis Lietuvos mokytojų seminarijomis, Panevėžio mokytojų seminarija paruošė daugiausiai mokytojų ir garsėjo tautiniu patriotiniu auklėjimu. Mokytojų paruošta apie 600.

1996 m. rugsėjo 7 d. Panevėžyje atidengtas paminklas Juozui Balčikoniui.

Nuotraukose:

1. Panevėžio mokytojų seminarijos pastatas XX a. 3dešimt.

2. Panevėžio mokytojų seminarijos direktorius Justinas Jankevičius su šeima XX a. 4 dešimt.

Voruta. – 2012, rugpj. 18, nr. 17 (755), p. 10.

Mokyklos, mokytojai , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra