Panevėžio miesto urbanistinė raida 1920-1940 m.

Autorius: Data: 2013-01-31, 13:08 Spausdinti

Donatas PILKAUSKAS, Panevėžio kraštotyros muziejaus vyresnysis muziejininkas, Panevėžys

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, atsivėrė naujas etapas visos Lietuvos, taip pat ir Panevėžio miesto istorijoje. Panevėžys minėtu laikotarpiu buvo ketvirtas pagal dydį Lietuvos miestas. Mieste 1920 metais gyveno apie 20 tūkst. gyventojų. Reikėjo dėti nemažai pastangų atkurti karų nuniokoką miestą.

Postūmis statyboms buvo 1920 metais sukurtas Lietuvos atstatymo komitetas. Jis formavo statybų gaires visoje Lietuvoje. Nemažas dėmesys buvo skiriamas ir statyboms Panevėžio mieste. Deja, iš pradžių viskam labai trūko lėšų. Pirmas žymesnis pastatas buvo pradinė mokykla Nr. 1 Marijos gatvėje pastatyta 1923 metų pabaigoje. Šios mokyklos projekto autorius miesto inžinierius M. Stanevičius. Jos statyba labai rūpinosi miesto burmistras Br. Adomulis. 1923 metais buvo pastatytas Panevėžio apskrities ligoninės medinis pastatas. 1927 metais lapkričio 27 dieną Panevėžyje pašventinta V. Gusevo privati klinika, įrengta jo namuose Puzino gatvėje. Šventino Panevėžio dekanas J. Maciejauskas. Pamažu augo ir individualūs namai. 1924 metais pastatytas skulptoriaus Juozo Zikaro namas pagal inžinieriaus A. Gordevičiaus projektą. 1927 metais išduotas leidimas statybai ir 1928 metais pastatytas Panevėžio miesto burmistro T. Chodakausko ir jo žmonos Jadvygos namas Vasario 16-osios gatvėje. 1929 metais baigta statyba vieno iš moderniausių Panevėžio privačių namų. Tai buvo techniko J. Baryso namas Respublikos gatvėje šalia Rambyno viešbučio.

Skubus darbas buvo ir miesto tiltų tvarkymas. Pagal inžinieriaus Pr. Morkūno projektą 1925 metais rugpjūčio 30 dieną atidarytas Laisvės tiltas. Tais pačiais metais atidarytas ir sutvarkytas tiltas Respublikos gatvėje. Šio tilto statybą prižiūrėjo inžinierius Pr. Morkūnas. Trečio dešimtmečio viduryje pradedamos grįsti Panevėžio miesto gatvės. Iš pradžių gatvės grindžiamos paprastais akmenimis. 1926 m. buvo išgrįstos K. Donelaičio, Margių, Kauno, Vysk. Valančiaus ir kt. gatvės.

1926 metais įkurta Panevėžio vyskupija. Tai pakėlė Panevėžio miesto statusą tarp kitų miestų. 1926 metais Panevėžio vyskupui iš stačiatikių popo Gerasimo Šoreco nupirkus namą buvo pradėti jo sutvarkymo darbai. Namus supo didelis sodas. Jį tvarkė žinomas miškininkas M. Konkulevičius. Pamažu baigiama ir Panevėžio katedros statyba. 1930 metais kovo 4 dieną Katedra pašventinta prelato Jono Mačiulio-Maironio. Ji pastatyta pagal architekto R. Steikūno ir inžinieriaus A. Gordevičiaus projektą. Statyba kainavo apie 2 milijonus litų.

Panevėžys buvo daugiatautis miestas. Trečdalį jo gyventojų sudarė žydų tautybės asmenys, nemažai gyveno ir lenkų. 1928 metais spalio 2 dieną Elektros gatvėje duris atvėrė naujai pastatyta Panevėžio žydų gimnazija. Jos atidaryme dalyvavo miesto burmistras T. Chodakauskas. 1938 metais pastatomas didelis šios gimnazijos priestatas. 1930 metais Kranto gatvėje pagal statybos inžinieriaus J. Saleneko projektą pastatyta lenkų gimnazija. 1927-1930 metais vykdomi dideli mūrinės Panevėžio apskrities savivaldybės ligoninės statybos darbai. Pastatas statomas pagal architekto R. Steikūno projeką. Statybos darbai kainavo 400 tūkst. litų. 1930 metai gruodžio 28 įvyko pastato šventinimo iškilmės. Į jas atvyko vidaus reikalų ministras Petras Aravičius. Šventino prelatas Juozas Gražys.1932 metais dideli statybos darbai vykdomi ir Panevėžio žydų ligoninėje. Pastatytas naujas modernus priestatas.

Aktyviai mieste vystėsi ir bankai. 1931 metais lapkričio viduryje į naujai pastatytus Rūmus įsikėlė Lietuvos banko Panevėžio skyriaus darbuotojai. Šių Rūmų projektą paruošė vienas iš garsiausių Lietuvo architektų M. Songaila. Banko vidų papuošė žymaus skulptoriaus J. Zikaro skulptūros. Panevėžys pamažu formavosi kaip pramonės miestas. 1931 metais balandžio mėnesį savo darbą pradėjo akcinės bendrovės „Maistas“, Panevėžio fabrikas. Jis projektuotas inžinierių P.Morkūno ir Z. Ratauto. 1936 metais pastatytas didelis konservų cechas, o 1937 m. – 2 aukštų kontora ir naujas 45 metrų kaminas.1938 m. įrengtas paukščių skyrius. Čia buvo auginami viščiukai ir kalakučiukai. Ši naujai pastatyta įmonė tapo stambiausia Panevėžio įmone Respublikos laikais. 1933 metais kovo 1 dieną atidarytas naujai suremontuotas akcinės bendrovės „Lietuvos muilas“ pastatas Panevėžio mieste. Šiame pastate seniau buvo skerdykla. 1938 metais Lietuvos muilo Panevėžio fabriko teritorijoje nugriovus buvusių sandėlių pastatus statomas aliejaus fabrikas. Jis buvo statomas pagal inžinieriaus Vilkelio projektą. Jame buvo gaminamas sėmenų aliejus ir iš jo – sėmenų muilas.

1933 metais vasario 18 dieną kunigas J. Žitkevičius pašventino naujai pastatytus Panevėžio mergaičių gimnazijos rūmus. Projektą paruošė žinomas architektas V.Landsbergis. 1933 metais lapkričio 28 dieną pašventintas naujai pastatytas Panevėžio valsčiaus pastatas. Į iškilmes atvyko Savivaldybių Departamento direktorius Barkauskas. Statyba kainavo tik 60 tūkst. litų, nes akmenis ir žvyrą ūkininkai suvežė nemokamai. Projektą paruošė statybos inžinierius A. Gargasas. Tais pačiais metais Respublikos gatvėje duris atvėrė ir žydų liaudes banko pastatas.1933 metais lapkričio 26 dieną pašventintas vaikų darželio naujas pastatas adresu Šiaulių gatvė Nr.13. Šis gražus medinis pastatas pastatytas Šv. Vincento ir Paulo draugijos iniciatyva.

1933 metais pagal statybos tempus Panevėžys pirmavo visoje Lietuvoje. Augo ir modernūs gyvenamieji namai. 1931 metais išduotas leidimas fotografo J. Žitkaus namo statybai Puzino gatvėje. Vėliau šiame name gyvens garsioji poetė Salomėja Nėris ir bus Panevėžio apskrities viršininko administracija. 1933 metais išduotas leidimas gyvenamojo namo statybai žinomam pedagogui P. Butėnui. 4 dešimtmetyje iškilo ir viena iš gražiausių Panevėžio individualių namų kunigo A. Kungio namas.1935 metais Ukmergės gatvėje pastatytas pats moderniausias pradinės mokyklos Nr3 pastatas Panevėžio mieste pagal statybos inžinieriaus A. Gargaso projektą. Toje vietoje buvęs arklių turgus iškeltas į Margių gatvę. Mokykla pašventinta 1935 m. gruodžio 7 dieną. Statyba kainavo 253 tūkst. litų. Iškilmėse dalyvavo vidaus reikalų ministras J. Čaplikas ir švietimo ministerijos atstovas. 1935 metais žinomas architektas V. Ladsbergis paruošė Panevėžio apskrities ligoninės priestato projektą. Jis pastatytas 1936 metais. 1935 metais pradėtas, o 1936 metais baigtas statyti didelis Panevėžio mergaičių amatų – ruošos mokyklos priestatas. Mokykla pašventinta 1936 metų lapkričio 22 dieną.

1937 metais miesto pietinėje dalyje suformuota sklypai ir kuriamas naujas Panevėžio rajonas. Jis apėmė Klaipėdos, Daukanto ir Džonto gatves. Čia buvo planuojama perkelti miesto turgų. Projektą paruošė A. Gargasas.1937 metais spalio 16 dieną kanauninko P. Šidlausko pašventinti Panevėžio ligonių kasų rūmai Respublikos gatvėje.

Intensyviai buvo grindžiamos Panevėžio miesto gatvės. 4 dešimtmetyje centrinės gatvės jau grindžiamos tašytais akmenimis.1935 metų duomenimis iš 40 kilometrų Panevėžio gatvių jau buvo išgrįsta 26 kilometrai.1934 metais Panevėžio gatvių sąraše atsirado Jakšto prospektas. Dar 1935 metais šiame prospekte sutvarkytas elektros apšvietimas. Prospektas apsodintas didžiosiomis akacijomis. Gražiai buvo sutvarkytos ir Nevėžio krantinės. 1936 metais Jakšto prospektas išgrįstas cemento plytomis. Per kelis metus jis tapo viena iš gražiausių Panevėžio vietų. Panevėžiečių buvo vadinamas „meilės alėja“.

1938 metais pagal statybos inžinieriaus A. Gargaso projektą pastatyta pradžios mokykla Danutės gatvėje. Ji tapo pradžios mokykla Nr.1.Statyba kainavo 180-190 tūkst. litų.1938 metais rugpjūčio 21 dieną duris atvėrė Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito banko pastatas. Direktorius L. Martinkaitis. Projekto autorius statybos inžinierius A. Gargasas. Statybos darbai vėluojant buvo labai skubinami. Už kiekvieną pradelstą dieną grėsė 100 litų bauda. Žiemos metu buvo dengiamas stogas. Statyba kainavo apie 300 tūkst. litų.1938 metais pilnai buvo atremontuotas Panevėžio miesto savivaldybės pastatas. Remontas kainavo 95 tūkst. litų. Savivaldybė buvo laikinai išsikėlusi į pradžios mokyklą Nr.1. 1938 metais Panevėžio mieste buvo 2500 pastatų ir apie 30 tūkst. gyventojų. 1939 metais rugpjūčio 15 dieną pašventinta naujai pastatyta marijonų koplyčia. Jos statyba rūpinosi kunigas St. Mažeika. Iškilmėse dalyvavo Marijonų generolas vyskupas P. Bučys. Koplyčią pašventino Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas, suteikdamas Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo prasidėjimo vardą. Projekto autorius statybos inžinierius A. Gargasas. Nemažai buvo dedama pastangų Panevėžyje įkurti mažąją kunigų seminariją. 1938 metais sudaryta statybos komisija: generalvikaras kun. J. Jucys, kanauninkas M. Karosas ir kanauninkas M. Krikščiūnas. 1939 metais pradėti statybos darbai ir iki karo pamūrytas pirmas aukštas. Projektas paruoštas inžinieriaus A. Gargaso. 1939 metais vykdomos ir intensyvios individualios statybos. Išduoti leidimai Panevėžio apskrities ligoninės direktoriaus Stanislovo Mačiulio ir jo žmonos Vandos, Smilgių viršaičio Prano Pečiukėno ir kitoms statyboms. 1940 metais užbaigta ir pradžios mokyklos Nr.2 statyba Maironio gatvėje. Projekto autorius statybos inžinierius A. Gargasas. 1940 metais baigta statyba vieno iš moderniausių Panevėžio pastatų Panevėžio apskrities savivaldybės Rūmų statyba Jakšto prospekte. Jie pastatyti pagal architekto P. Lelio projektą. P. Lelis nuo 1938 metų dirbo Panevėžio apskrities inžinierium. 1940 metais intensyviai vyko ir Panevėžio cukraus fabriko statyba. Projektą paruošė žinomas architektas A. Funkas. Planuose buvo numatyta pastatyti apie 30 pastatų. Fabrikas buvo statomas 40 ha plote. Statomas Plūkių kaimo teritorijoje. Deja, jo statyba baigta jau sovietinės okupacijos metais. Tai viena iš brangiausių statybų Panevėžyje. Ji siekė apie 3 milijonus litų. 1940 metais Lietuva neteko savo nepriklausomybės.

Per 22-ejus nepriklausomybės metus Panevėžyje pastatyta nemažai puikių pastatų. Juos projektavo žymūs Lietuvos architektai ir statybos inžinieriai.

Nuotraukose:

1. Panevėžys Respublikos laikais XX a. 4 deš.

2. Kristaus Karaliaus katedra Panevėžyje XX a. 4 deš.

3. Lietuvos banko Panevėžio skyriaus pastatas Panevėžyje XX a. 4 deš.

4. Panevėžio apskrities savivaldybės ligoninė XX a. 4 deš.

Voruta. – 2013, bal. 13, nr. 8 (772), p. 15.

Voruta. – 2013, bal. 27, nr. 9 (773), p 15.

Panevėžys , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra