Panevėžiečiai pagerbė knygnešius

Autorius: Data: 2018-03-24 , 08:39 Spausdinti

Panevėžiečiai pagerbė knygnešius

Algimanto Stalilionio nuotraukos

Ona STRIŠKIENĖ, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt

Kovo 16-ąją – knygnešio dieną Panevėžyje. J. Bielinio gatvėje atidengta atminimo lenta knygnešiui Jurgiui Bieliniui. Renginį vedė Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos bibliotekininkė Albina Saladūnaitė. Esant vėjuotam, žvarbiam orui, renginyje dalyvavo daug žmonių. Atminimo lentą pašventino Švč. Trejybės bažnyčios rektorius Simas Maksvytis. Šio atminties ženklo mecenatai – Nepriklausomybės Akto signataras Jonas Liaučius su žmona Kristina.

Kovo 17 d. buvo surengtas Knygnešių pagerbimas lankantis Panevėžio ir Pasvalio rajonuose. Lydimi istoriko Bronislovo Mažylio, su dovanai Lietuvai pagražinti draugijos (LPD) Panevėžio skyriaus ilgamečio pirmininko, mecenato Vidmanto Kartano suteiktu autobusu panevėžiečiai pirmiausia aplankė Paįstrį. Kapinėse ant knygnešio Konstanto Banio kapo padėjo gėlių, uždegė žvakes. Aplankyti savanorių: Vinco Junuškos, Stasio Žaldoko, Felikso Venskūno kapai. Pakeliui Paįstryje sustota prie 2009 m. knygnešiui Konstantui Baniui pastatyto stogastulpio (aut. B. Mažylis) jo buvusios trobelės vietoje.

Pavažiavus porą kilometrų, lankytasi Paliukuose, skulptoriaus Juozo Zikaro memorialiniame muziejuje. Susipažinta su muziejaus ekspozicija, pasakojančia apie garsų, pirmąjį su aukštojo mokslo diplomu menininką, jo sudėtingą ir sunkų gyvenimą bei kūrybą. Kiemelyje Ona Striškienė keliautojams perskaitė savo mamos Konstancijos Jankevičienės eilėraštį „Po šiaudiniu stogu“. Ji pakvietė visus pasivaišinti atnešta juoda rugine duona iri LPD Panevėžio skyriaus pirmininko pavaduotojai Bronei Slapšienei padovanojo molinį medalį „Paliukai“, knygą „Juozas Zikaras“.

Adomavos kaime sustota prie kunigo knygnešio Stanislavo Stakelės gimtosios sodybos, deja, gyvenamasis namas sudegęs, ūkiniai pastatai apirę, išlikę keli vaismedžiai, žaliuoja tujos.

Lankytasi Birželių dvarelyje, esančiame šalia plačiai ištvinusio Lėvens. Istorinius faktus pasakojo B. Mažylis ir dabartinė pastato šeimininkė. Apžiūrėjome didžiulį riedulį  ir ąžuolą bei senąją akmeninę dvaro ledainę.

Labai duobėtu keliu pasiekėme Niurkonius, esančius ant Panevėžio ir Pasvalio ribos. Klasicistinės koplyčios architektas Julijus Grosas. Niurkonių koplyčia ir netoliese esantis obeliskas yra generolo Tomo Vavžeckio memorialas, pastatytas jo atminimui pagerbti. Koplyčioje apie 1794 m. sukilimą daug pasakojo B. Mažylis. Joje, užvedus giesmę Audriui Daukšai, giedojo visi, įsitikindami nepaprastai gera akustika.

Pro Lavėnus pasiekėme asfaltuotą kelią ir vykome Kriklinių link. Pakeliui sustota Vilkiškiuose prie išnykusiems kaimams 2017 m. pastatyto paminklinio akmens. Čia laukė Ona Urbonavičiūtė, kuri palydėjo į Kriklinius. Krikliniuose lankėme knygnešių Petro Melinsko ir Juozapo Žemačio šeimų kapus, uždegėme žvakes, padėjome gėlių. Pateikdama dokumentinę medžiagą, kalbėjo mokytoja Ona Urbonavičiūtė, knygnešių ainės – tremtinė Janina Stašytė ir devyniasdešimt šešerių metų Felicija Adomonienė. Bendrai padainuota „Knygnešių daina“. Bažnyčios šventoriuje prie paminklo Vyčio apygardos partizanams sugiedotas Lietuvos himnas.

Atvykus į Pumpėnų kapines kraštotyrininkas, žygeivis Algimantas Stalilionis papasakojo apie kunigą knygnešį Vincentą Bijeiką (1857-1941), kurio gyvenimas buvo nelengvas. Neįtiko savo veikla valdžiai ir buvo perkeliamas iš vienos parapijos į kitą, net 14 kartų. Ant kunigo kapo uždegta atminimo žvakė, padėta gėlių kompozicija. Apie sudėtingą kunigo Juozo Viksvos (1861-1920), kaip drąsaus, daug knygų išplatinusio knygnešio, gyvenimą Pumpėnų bažnyčios šventoriuje kalbėjo A. Stalilionis. Kunigui teko darbuotis nevienoje vietovėje, 1889- 1897 metais kunigavo Suosto bažnyčioje.

Prie Pušaloto kapinių pasitiko mokytoja Genovaitė Kriaučiūnienė, papasakojo apie Pušaloto bažnyčią, jos statybą. Šventoriuje prie kunigo knygnešio Jono Ulicko kapo sugiedota „Marija, Marija“. Aplankytas knygnešio Jono Melinsko kapas. Nuo 1900 m. jis pradėjo platinti lietuvišką spaudą Kriklinių apylinkėse. Draudžiamą literatūrą gaudavo iš Jurgio Bielinio, Garšvių knygnešių draugijos. Aplankėme kunigo, Lietuvos kariuomenės 9-to pulko kapeliono Jono Jaskevičiaus, kunigo Petro Rimkevičiaus, kanklininkės Reginos Daniūnienės, savanorių kapus.

Ilgai klausėmės mokytojos pasakojimo prie paminklinės skulptūros „Metraštininkas“, pastatytos 2009 m. bažnyčios šventoriuje. Paminklo fundatoriai – kauniečiai žurnalistas Petras Garnys ir poetas Petras Palilionis, autorius – skulptorius Vytautas Ulevičius. Šis paminklas įamžina keturis Pušalote kunigavusius kultūros veikėjus: etnografą leksikografą Antaną Jušką (1819–1880), poetą Petrą Rimkevičių (1842–1907), tautinį veikėją Joną Jaskevičių (1863–1935) ir poetą vertėją Adolfą Sabaliauską-Žalią Rūtą (1873–1950). Kiekvieną jų galima įžvelgti išraiškingoje seno metraštininko figūroje, o virš jos – spindinti visagalė Viešpaties Apvaizdos akis, sergėjanti parapijos žmones.

Kunigas Antanas Juška Pušalote klebonavo 1854–1862 m., šiose apylinkėse užrašė daug dainų ir melodijų, aprašė pušalotiškių vestuves. Nuo 1886 m. iki mirties 1907 m. Pušalote gyveno kunigas poetas Petras Rimkevičius, populiarios dainos „Tykus buvo vakarėlis“ autorius. Jis taip pat tyrinėjo lietuvių kalbą. Dvidešimt penkerius metus Pušalote klebonavo kunigas Jonas Jaskevičius. Jis rėmė draudžiamos spaudos platinimą, talkino knygnešiams, kaimuose organizavo keletą slaptų lietuviškų mokyklėlių, šelpė neturtingus moksleivius. Artėjant bolševikų armijai, kunigas Jonas Jaskevičius organizavo savanorius partizanus. Už nuopelnus buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi.

Pušalote kunigavo ir poetas vertėjas Adolfas Sabaliauskas-Žalia Rūta. 1890 m. jis įstojo į Kauno kunigų seminariją. Po metų susipažino su iš Geidžiūnų kilusiu Jonu Kaziūnu, tais laikais draudžiamų lietuviškų knygų platintoju. Pas jį lankydavosi dažniausiai su bendramoksliu, Savučiuose gimusiu būsimu kunigu Julijonu Paliuku (1872-1941) per kiekvienas atostogas. O jau vėliau, 1922 m., Lietuvos istorijos medžiagai rinkti žurnale „Mūsų senovė“ prisimins, kad Jonas Kaziūnas, „kaipo ištikimas ir savas žmogus, buvo vienas iš tų, kurie, kiek atsimenu, taip apie 1894 metus, susirinkę Savučiuos pas Paliulį, įkūrė žinomą slaptą draugiją „Nemunėlio ir Apaščios susivienijimas“ platinti tame krašte raštams, kelti tautiškam susipratimui ir rinkti visokiai medžiagai to krašto istorijai ir folklorui“. Draugija leido ir hektografuotą laikraštėlį (išėjo 2 – 3 numeriai) „Palemonas“, kurį redagavo J. Paliukas. A. Sabaliauskas dainas pradėjo rinkti jau 1892 metais iš savo namiškių ir giminų gimtajame Krikščių sodžiuje, o ypač Savučiuose iš savo dėdės Mykolo Paliulio. Palaidotas Meleišių koplyčioje (Biržų r.), kurią savo lėšomis 1939-1940 metais pastatė. Uždegėme žvakes centrinėje aikštėje prie lentų, įamžinusių savanorių atminimą (2017 m.).

Pušaloto bibliotekoje (bibliotekininkė Vera Maišalienė) apžiūrėjome parodą, skirtą knygnešiams. Ona Striškienė ir Onutė Šernienė bibliotekai padovanojo po savo eilių knygą. Algimantas Stalilionis dovanojo Česlovo Kavaliausko knygą „Pažadėtoji žemė“. Buvome pakviesti sušilti, atsigerti arbatos, pasivaišinti. Mus prie padengto stalo, labai svetingai sutiko Pušaloto bendruomenės nariai.

Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė mokytoja Genovaitė Kriaučiūnienė, Audrius Daukša, savo kūrybos eiles skaitė Ona Striškienė, Onutė Šerėnienė. Buvo žaidimai, pakaitomis dainas užvesdavo Pušaloto kultūros padalinio vadovė Virginija Trybienė ir Ustronės Knygnešių muziejaus muziejininkas Audrius Daukša.  Padėkota organizatoriams, Pušaloto bendruomenės nariams, kalbėjo (LPD) Panevėžio skyriaus pirmininkė Violeta Grigienė, Pušaloto seniūnė Paulina Stravinskienė.

Diena suteikusi daug žinių ir įspūdžių greitai skubinosi vakarop, padėkoję išvykome į namus.

Renginiai ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra