Lukas PILECKAS
Šeštadienį, 2013 m. gegužės 11 d., oficialiai atidaryta viena iš gražiausių prie Nemuno esančių pilių – Panemunės pilis. Gyvybės beveik porą šimtmečių apleistiems buvusiems mūrams įkvėpė Vilniaus dailės akademija, kurios pastangomis rekonstruota dalis pilies, įrengtas viešbutis, konferencijų ir ekspozicijų salės.
Iškilmingos ceremonijos metu pilies kieme buvo pagerbti prie komplekso rekonstrukcijos prisidėję žmonės, pristatyta pilies vizija, savo darbus ir veiklas rodė Dailės akademijos studentai.
Daugiau nei 400 metų skaičiuojanti Panemunės pilis, dar vadinama Gelgaudų arba Vytėnų pilimi, yra vienas iš žymiausių Lietuvos architektūros ir kultūros paminklų.
Taip pat skaitykite
Rūmai pradėti statyti pagal garsaus to meto architekto Petro Nonharto projektą. Ant aukštos kalvos buvo pastatyti du dviaukščiai rūmų korpusai: rytinis (gyvenamasis) ir šiaurinis (ūkinis), kuriuos jungė aukštos gynybinės sienos su dviem bokštais (dabar išlikęs pietvakarių bokštas).
XVII a. viduryje buvo atlikta pilies rekonstrukcija, įrengtos reprezentacinės patalpos, pastatytas dar vienas bokštas. Sienose įrengtos šaudymo angos. Santūrių formų, rūstoka pilis žavi proporcijų darna, formų didingumu. Įspūdinga rezidencija įamžino savininko ambicijas ir jo karinę bei ekonominę galią.
XVIII a. pabaigoje A. Gelgaudas pilį pavertė prašmatnia šeimos rezidencija. Kai kurios patalpos buvo dekoruotos klasicistine sienų tapyba, kambarius puošė baltų koklių krosnys ir židiniai.
Tačiau nuo XIX a. antrosios pusės ir sukilimų prieš carinę Rusiją, kuriuose aktyviai dalyvavo ir pilies savininkas, neprižiūrima pilis ėmė nykti, apgriuvo. Vis dėlto iki mūsų dienų jos architektūra išliko palyginti nedaug pakitusi. Architektūros požiūriu šiandien tai autentiškiausia XVII–XVIII a. rezidencinė pilis Lietuvoje.
Iš pietų pusės, Nemuno link, prie pilies glaudžiasi parkas, pradėtas formuoti dar XVII a. pradžioje, panaudojus jau buvusį sodą ir tvenkinius su malūnais. XVIII a. antrojoje pusėje suformuotas tam laikotarpiui būdingas peizažinio tipo parkas.
Jame, užtvenkus upelį, sukurta nauja tvenkinių sistema, supilti kalneliai, pastatytos pavėsinės, įrengtas vadinamasis žvėrynas – aptvaras danieliams. Parke stovėjusioje oranžerijoje auginti atvežtiniai, egzotiški augalai.
XX a. pirmojoje pusėje parką prižiūrėjo dvaro teritorijoje veikęs saleziečių vienuolynas, rytinėje parko dalyje išliko vienuolių pastatyta raudonų plytų koplytėlė.
Nuo 1982 m. Panemunės pilis priklauso Vilniaus dailės akademijai. 2013 metais pilis po rekonstrukcijos vėl atidaryta lankytojams.
Autoriaus nuotr.
Nuotraukose: Prie Panemunės pilies mūrų vyko smagi šventė
