Pamiršta tautinė mažuma

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei poniai Irenai Degutienei
Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariams
Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos nariams
Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams
 
                                                                                                                                                         Vilnius, 2010 11 02
 
Gerbiamieji,
 
mes, Lietuvos čigonai, galime pasidžiaugti, kad mūsų bendrijos Lietuvoje yra oficialiai įregistruotos. Tuo pat metu mus liūdina, kad dažnai vienaip ar kitaip su čigonais susiję klausimai svarstomi be mūsų atstovų. Mums itin nemalonu žinoti, kad atliekant kai kurias Lietuvos gyventojų apklausas, žmonės turi atsakyti į klausimą, ar norėtų, kad šalia jų gyventų čigonai. Nėra, pavyzdžiui, klausimo, ar norėtų, kad šalia gyventų buvę enkavedistai.
 
Ypač skaudu, kad minint vokiškojo nacionalsocializmo aukas, čigonų aukos visiškai neminimos.
 
Primename, kad Trečiojo Reicho vykdoma germanizacijos politika buvo numačiusi naikinti neįgaliuosius, žydus ir čigonus.
 
Primename Heinricho Himmlerio 1942 m. gruodžio 16 d. pasirašytą įsaką, kuriuo buvo numatyta visus to meto Trečiojo Reicho teritorijoje gyvenančius čigonus (ir iš mišrių šeimų) deportuoti į Osvencimą ir sunaikinti kaip mažumą. Ravensbriuko koncentracijos lagerio dokumentuose užfiksuota, kad 1944 m. vasarą ten buvo sterilizuotos visos čigonės ir abiejų lyčių čigonų vaikai
 
Autoritetingi žydų katastrofos tyrinėtojai Henry Friedländeris ir Raulis Hilbergas teigia, kad čigonų aukų skaičius apytikriai proporcingas žydų aukų skaičiui. Lietuvos čigonai neturi savo teisininkų, neturi savo lobistų.
 
Mes neklausiame, kuriuose pasaulio bankuose atsidūrė beveik pusės milijono Europos čigonų auksas (čigonai buvo vienintelė tauta, kuriems pilna aukso burna buvo prestižo reikalas), mes neklausiame, kodėl iki šiol Lietuvos pareigūnai nemini čigonų holokausto.
 
Mes klausiame: kur Lietuvoje yra bent vienas akmuo, įamžinantis buvusią taboro vietą? kurią dieną bus minimas Lietuvos čigonų holokaustas? Kiek studijų ar diplominių darbų parašyta apie tragišką Lietuvos čigonų likimą atskiruose Lietuvos regionuose?
 
Juk nacių okupaciją per laimingus atsitiktinumus išgyveno tik vienetai. Pavyzdžiui, mano tėvui ir kitam čigonui kartu su dviem lietuviais pavyko pabėgti iš Pravieniškių darbo stovyklos ir iki karo pabaigos išsislapstyti vieno Ukmergės ūkininko daržinėje. Du tėvo broliai buvo sušaudyti Kauno IX forte, vienas – nacių nušautas ir įmestas į Nemuną.
 
Mums džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seime atsirado vienas deputatas – duok Dieve sveikatos gerbiamajam Juliui Veselkai,– kuris prisiminė ir čigonų holokaustą. Todėl prašytume Seimą priimti papildymą, kad 2011 metai būtų pavadinti ne tik žydų, bet ir čigonų holokausto metais.

Voruta. – 2010, lapkr. 27, nr. 22 (712), p. 13.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra