Paminklas Antanui Kraujeliui
Autorius: Voruta Data: 2014-05-06 , 18:37 Spausdinti

Dailės istorikė prof. Giedrė Jankevičiūtė
Darganotą spalio 28 d. rytą Utenos-Vilniaus kelio 9-ąjame kilometre ties posūkiu į Kvyklius iškilo paminklas paskutiniam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui (1928-1965). Šis skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus sukurtas objektas atlieka dvi funkcijas: tai nuoroda į už 2 kilometrų tarp miškelių tūnančią Papiškių kaimo sodybą, kurioje žuvo Kraujelis, ir atminimo ženklas vienam iš rezistentų, kovotojų prieš sovietinę okupaciją, skatinantis mus permąstyti Kraujelio ir jo kovos brolių auką, tos aukos kainą ir reikšmę mums, mūsų praeičiai ir dabarčiai.
Dar 2009 metais žinoma dailės istorikė Laima Laučkaitė-Surgailienė, gyvenanti Vilniuje ir Utenoje, rašė: „Kaskart, kai važiuoju iš Vilniaus, priartėjusi prie Utenos atkreipiu dėmesį į kelio ženklą, nurodantį rezistencinio karo didvyrio Antano Kraujelio žūties vietą. Jį pamačiusi su pagarba ir pasididžiavimu pagalvoju apie tą paskutinį Lietuvos partizaną, kovojusį ir neįtikėtinai ilgai išsislapsčiusį žiauraus okupacinio režimo sąlygomis. Susimąstydavau apie jo auką ir pasvajodavau apie solidesnį paminklą šiam žmogui, nepagailėjusiam gyvybės už mūsų laisvę. Ir štai mane pasiekė žinia, kad vietoje standartinės rodyklės prie judraus kelio iš Vilniaus į Uteną bus pastatytas paminklas. Dar labiau nudžiugau, sužinojusi, kad paminklo statybą inicijavę partizano Antano Kraujelio fondo nariai pasirinko skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus projektą. Šis dailininkas šiandien yra vienas giliausių, originaliausių lietuvių menininkų, jo kūryba yra tikrai novatoriška. Kartu tokiais savo darbais, kaip Prisikėlimo kryžius tremtinių atminimui Želvos bažnyčios šventoriuje (2000), Bolivijoje žuvusios misionierės pranciškonės sesers Ksaveros (Emilijos Šakėnaitės) kenotafas Debeikių bažnyčios šventoriuje (2001), kenotafas GULAG’o kankiniams Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarams Kazimierui Bizauskui, Pranui Dovydaičiui ir Vladui Mironui Vilniaus Rasų kapinėse (2007), dailininkas įrodė gebąs įspūdingai įprasminti mūsų istoriją, įamžinti tragiškos lemties jos didžiųjų herojų atminimą.“
Prireikė ketverių metų, kol skulptoriaus projektas įgijo „kūną“.
Vlado Urbanavičiaus paminklas labai paprastas, lakoniškas, o kartu raiškus ir iškalbingas. Jo medžiaga – metalas simbolizuoja tvirtybę, jėgą, atsparumą, nenudailintas, rūdžių padengtas paviršius primena sukrešėjusį kraują, skausmą ir kančias, iškentėtas kovotojų ir visų, patyrusių rezistencinį karą. Storą (120 x 30 cm) metalo siją keturių metrų aukštyje palenktą (kelis kartus įpjovus ir sujungus įpjovas suvirinimo siūlėmis) lemtingojo Papiškių kaimo link užbaigia Vyties kryžius, simbolizuojantis karinį apdovanojimą, suteikiamą už drąsą ir didvyriškumą ginant mūsų valstybės nepriklausomybę. Aprūdijusio paviršiaus fone išsiskiria nerūdijančio plieno sidabru spindinčios įrašų raidės ir Vyties kryžiaus apvadai.
Paminklas atlaikys lietuviško klimato permainas, ypač artėjančias rudens šlapdribas, jo nepakeis iš po pro šalį lekiančių automobilių ratų tikštantis purvas, monumentalų, tvirtai į betono pamatą įleistą paminklą sunkiai įveiks vandalo ranka.
Šioje vietoje negalėjo atsirasti anoniminis poliruoto granito ženklas. Čia turėjo iškilti ir iškilo paminklas, kuris bus matomas visų. Matomas ir apmąstomas. Tiems, kurie abejos dėl mūsų krašte vis dar novatoriškai atrodančios paminklo formos ir medžiagos, siūlau pasiklausyti roko grupės „Skylė“ 2010 m. išleisto partizanų dainų albumo „Broliai“. Aistė Smilgevičiūtė ir kiti grupės nariai šias dainas dainuoja ne taip, kaip vyresnė ir vidutinė karta. Tačiau kol kas neteko girdėti kritikos žodžių jų albumui. Mes priimame „Skylės“ pasiūlytą atlikimo versiją, nes matome: bendram tikslui saugoti, gaivinti, skleisti partizanų kovos ir aukos atmintį naujasis dainavimas yra parankesnis.
Tokiu pačiu požiūriu sprendimą statyti Vlado Urbanavičiaus paminklą vadovavosi Antano Kraujelio atminimo įamžinimo fondas ir jo pirmininkas Vilius Maslauskas. Jų žvilgsniu pasižiūrėkime į paminklą ir mes. Tai padės pamatyti ir suprasti jo privalumus.
Paminklų gyvenimą lemia jų vartotojai. Jei dėsime gėles prie kelio ženklo, jis taps paminklu pačia tradiciškiausia prasme. Tikra, kad važiuojantieji keliu pastebės Urbanavičiaus sukurtą objektą. Pastebės ir susidomės. Tų, kurie klaus, kodėl partizanų auka pagerbiama grubaus rūdijančio metalo formomis, savo ruožtu paklausčiau, kodėl dainos žodžiai „žaliašvarkiai, randuoti, drevėti“ veikia mūsų jutimus, atgaivina miško drėgmę, prieblandą, kvapą, kitaip sakant leidžia gyvai pajusti partizanų gyvenimo realybę, o metalo rūdys, suvirinimo siūlės ir panašūs skulptūrinio ženklo materijos bruožai atrodo nepriimtini, skatina svajoti apie marmuro baltumą ar poliruoto granito spindesį? Urbanavičius kalba šiuolaikiška metaforiška kalba ir savo menu reaguoja į paminklo simbolinę ir fizinę erdvę.
Garsiojo partizano atminimui skirtas Vlado Urbanavičiaus paminklas įaugs į Utenos krašto peizažą, prasmingai primindamas mums mūsų krašto istorijos tragiškuosius puslapius ir kartu bylodamas apie tautos prisikėlimą per žemiškąsias aukas. Šis paminklas – mūsų santykio su praeitimi ženklas, skirtas dabarčiai bei ateičiai. Puiku, kad prabilta ta kalba, kuri liudija šią, o ne vakarykštę dieną.
Komentarai
Naujienos
-
Prezidentė pasiskiepijo nuo COVID-19
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
VSD apie grėsmes nacionaliniam saugumui: „Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms“
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
Lietuva
-
Prezidentė pasiskiepijo nuo COVID-19
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
VSD apie grėsmes nacionaliniam saugumui: „Lietuvos piliečiai yra ganėtinai atsparūs tokiam poveikiui ir geba atskirti tikras žinias nuo melagingų, nepasiduoda destruktyvioms idėjoms“
-
Kovo 11-ąją pasaulio lietuvius suburs šventinis koncertas iš Seimo
-
Kviečiame naudoti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-osioms metinėms sukurtą vizualinę medžiagą
Istorija
-
Lietuvos istoriografijos paminklas – Adolfo Šapokos redaguota „Lietuvos istorija“
-
Kunigas Ambraziejus Jakavonis
-
Česlovas Iškauskas. Žydai – bolševikų tarnyboje
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“ (II)
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
Kultūra
-
Parlamentaras Kęstutis Vilkauskas Kultūros komitete pristatė Lietuvos istorinių sostinių plėtros idėją
-
Ši knyga galiausiai privers jus susimąstyti, kiek iš tikrųjų asmeniškas yra ką tik jūsų išsiųstas elektroninis laiškas
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
Religija
-
Popiežius Irake. Ką reiškia vizitas Najafo mieste?
-
Zigmas Tamakauskas. Lietuvos Didžiųjų kunigaikščių žemės žiedas…
-
Šv. Kazimieras – 400 metų Visuotinės Bažnyčios liturginiame kalendoriuje
-
Veliuonos bažnyčia – bendra kunigaikščių Vytauto Didžiojo, Zigmanto Vazos, karalienės Bonos investicija
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 – 2021 02 01)
Renginiai
-
Šv. Kazimiero šventės renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
Susiję straipsniai
-
Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos agento smogiko Ottingo-Kirvio pranešimas
~ Lietuva, Rezistencija, Rusijos okupacija
2021-02-21, 12:37
-
Krašto apsaugos ministras A. Anušauskas: „Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos deklaracija žymėjo nenutrūkstamą valstybės tęstinumą“
~ Kariuomenė, Lietuva, Rezistencija, Vasario 16-oji
2021-02-16, 08:48
-
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras: pavyko surasti ir atpažinti 11-os ginkluoto pasipriešinimo dalyvių ir jų rėmėjų palaikus
~ Istorija, Lietuva, Naujienos, Rezistencija
2021-02-15, 10:03
-
Česlovas Iškauskas. Pokario kovos: Lietuvos katalikų laiškas Popiežiui
~ Iškauskas Česlovas, Istorija, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rezistencija, Vatikanas
2021-02-15, 08:38
-
Išleistas Merkio rinktinės štabo dienoraštis
~ Istorija, Naujienos, Rezistencija
2021-01-27, 09:47