Paminėtos Smolensko katastrofos pirmosios metinės

Autorius: Data: 2011-04-12 , 08:21 Spausdinti

2011 m. balandžio 10 d. Vilniaus Arkangelo Rapolo bažnyčios šventoriuje buvo paminėtos pirmosios Smolensko tragedijos metinės. 2010 m. balandžio 10-ąją sudužus lėktuvui žuvo 96 Lenkijos elito atstovai, tarp jų šalies prezidentas Lechas Kačynskis su žmona Marija Kačynska.

Renginys buvo suorganizuotas visuomenės veikėjo Žilvino Radavičiaus ir JTO Lietuvos asociacijos direktorės Jūratės Landsbergytės iniciatyva. Minėjime dalyvavo Lietuvos Respublikos nariai Michal Mackevič, Kazimieras Uoka, Asociacijos „Jaunimo verslo klubas“ atstovas Evaldas Damanauskas, smuikininkas Pijus Jonušas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos nariai: Zigmas Juškevičius, h. „Leliwa“, Helena Viktorija Tumilovičiūtė-Strumskienė, h. „Sulima‘‘, visuomenės veikėjai: Petras Musteikis, Martynas Demšė, jaunosios kartos menininkas Gerdenis Grickevičius, inteligentijos atstovai iš Panevėžio: Eimantas Gudas ir Ignas Algirdas Stanys, Katynės šeimų draugijos nariai su Jadvyga Šliachtovič priešakyje, kiti garbingi svečiai.

Pasak Ž. Radavičiaus, minime labai skaudžią sukaktį – Smolensko tragedijos metines. Lietuva neteko labai gero draugo, bendražygio, apie kurį teigiamai atsiliepė visos politinės partijos, į kurį buvo dedama tiek daug vilčių – tai pono Lenkijos Respublikos prezidento Lecho Kačynskio. Netekome daugybės kitų šviesių Lenkijos politikų, kurie galėjo prisidėti ne tik prie Lietuvos bei Lenkijos, bet ir L. Kačynskio žodžiais, netgi prie Europos gerovės, nes jis yra kalbėjęs apie demokratijos Europoje kūrimą, bendradarbiavimą energetikos srityje bei kt.

Šis įvykis palietė labai daug žmonių širdžių. Esu laimingas, kad čia susirinko kelių tautų, politinių partijų, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos atstovai paminėti mūsų draugų ir bendražygių netekties. Kai kam ji gali būti dviguba, nes Lenkijos delegacija vyko paminėti Katynės žudynių, kurios palietė daugelį šeimų, tarp jų ir Radavičių bei Rodovičių gimines, kurios atstovas – valstybės tarnautojas, kaip instaliacijos inžinierius projektavęs Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčią Varšuvoje (šioje bažnyčioje dirbo solidarumo idėjų propaguotojas, už tai nužudytas kunigas Ježis Popieluško), valstybės tarnautojas, majoras Stanislovas Rodovičius, kuris buvo atplėštas nuo savo šeimos Varšuvoje ir nužudytas Rusijos gilumoje.

Yra daugiau Katynės aukų giminių, kurie išgyvena tuos pačius jausmus, kai netenka ne tik savo draugų, bet tai dar siejasi su skaudžiais praeities prisiminimais.

Jūratė Landsbergytė teigė, kad mums yra labai svarbi ir skaudi Smolensko tragedijos sukaktis. Čia yra daugybė jausmų susiję ir su didelio mūsų broliškos lenkų tautos, kuri patyrė tokią skaudžią tragediją, palaikymu. Žinome, kad L. Kačynskį palaikė Gruzijos bei Lietuvos prezidentai. J. Landsbergytė perskaitė savo tėčio – pirmojo atkurtos Lietuvos valstybės vadovo − Vytauto Landsbergio žodį, kuris buvo skirtas šiai liūdnai sukakčiai.

Esą prieš metus Lenkija ir jos draugai patyrė milžinišką sukrėtimą, nes prarado Lenkijos prezidentą Lechą Kačynskį su žmona, daug aukštų Lenkijos Respublikos valstybės pareigūnų, dėl kurių Lietuva gedi.

Smuikininkui Pijui Jonušui atlikus J. S. Bacho „Ave Maria“, žodį tarė Lietuvos Respublikos Seimo narys Michal Mackevič. Pasak parlamentaro, šiek tiek daugiau nei prieš metus, balandžio 10-oji nieko nereiškė. O šiandien šią datą savotiškai žymi tūkstančiai žvakučių visame pasaulyje. Tai primena šią katastrofą. Visur, kur gyvena lenkai, ir ne tik, meldžiamasi už žuvusius. Dar sunku viską suprasti ir pasakyti, kas kaltas dėl šios nelaimės. Liūdna prisiminti, kad nelaimė įvyko ten, kur praeityje buvo nužudyta dešimtys tūkstančių žmonių, kurių žūties 70-ąsias metines ketino paminėti Lenkijos prezidento L. Kačynskio vadovaujama jo šalies valdžios pareigūnų bei dvasininkų delegacija.

Lechas Kačynskis – didis Lietuvos draugas. Kaip mes kartais sakydavome, kad jis buvo labiau lietuvis nei lenkas, skausmingai išgyveno politines problemas ir tikėjo, kad Lietuva bei Lenkija puikiai sutars.

Švenčionių rajone ketinama sukurti Tautinės atminties alėją, kuri primins tiek Katynės, tiek Smolensko tragediją.

Lietuvos Respublikos Seimo narys Kazimieras Uoka teigė, kad likus kelioms savaitėms iki šios nelaimės, Seime buvo minima Kovo 11–oji. Žvelgiant į šiame minėjime dalyvavusį L. Kačynskį, jo veide buvo galima įžvelgti nerimą, savotišką nelaimės pojūtį. Kai įvyko ši nelaimė, ilgai galvojome, kodėl ten kur buvo nužudyta tiek daug žmonių, žuvo ir Lenkijos valstybės delegacija. Labai gaila, kad Lenkija neteko ištiso sparno politinio elito. K. Uoka lenkų tautai palinkėjo užgydyti šią žaizdą, išugdyti naujus lyderius. Laikas turbūt duos atsakymus, kodėl šiame regione įvyko dvi tokios baisios nelaimės.

Jaunosios kartos Lietuvos politikas, Asociacijos „Jaunimo verslo klubas“ atstovas Evaldas Damanauskas teigė, kad mes – vieningi nepaisant tautybės, socialinės padėties. Širdimi ir protu siunčiame užuojautą žuvusiųjų artimiesiems, savo broliams lenkams. Išreiškė tikėjimą, kad rytoj išauš tokia diena, kai mes nebejausime skausmo ir imdami iš prezidento pavyzdį eisime pirmyn.

Apibendrindamas renginį, Ž. Radavičius padėkoju visuomenei už apsilankymą šiame renginyje, nuostabioje vietoje greta Marijos skulptūros, kuri buvo pasirinkta ne atsitiktinai. Marija – ypač lenkų gerbiama šventoji. Todėl ateityje šią tragediją, kuri palietė ne tik Lenkiją, bet ir Lietuvą, mes galėtume minėti būtent čia. Gal galėtume net memorialinę lentelę ar kenotafą suorganizuoti, kurie simboliškai įamžintų žuvusius, kad kasmet balandžio 10 d. šalia šios skulptūros uždegtume baltas ir raudonas žvakutes, padėtume gėlių, prisimintume savo draugus ir suprastume, kad turime būti vieningi, palaikyti, gerbti bei mylėti vieni kitus. Nepaisant to, kad esame skirtingų tautybių, turime gyventi bei dirbti vardan bendro tikslo – Tėvynės Lietuvos.

Organizatorių inf.

1, 2. Gerdenio Grickevičiaus nuotr.

3. Zigmo Juškevičiaus nuotr.

Nuotraukose: Smolensko tragedijos minėjimas

Lietuva - Lenkija , , , , , ,



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra