2014 m. rugpjūčio 9 d. 9 val. 50 vietų autobusas nuo Vilniaus įgulos karininkų ramovės pajudėjo Lėno miestelio, Ukmergės rajone link. Netoli Lėno, Užulėnio kaimelyje neturtingo, bet darbštaus ūkininko daugiavaikėje, septynių vaikų šeimoje gimė įžymus valstybės veikėjas Antanas Smetona. Atvykome į Lėną porą valandų anksčiau negu numatyta pagal programą, todėl majoras Antanas Burokas pasiūlė nuvykti į netoliese esančią vietovę, kurioje garnizono apsuptyje 1945 metais žuvo Vyčio apygardos vadas A.Smetonos sesers sūnus karininkas Juozas Krikštaponis su aštuoniolika partizanų. Tuo pačiu metu, iš anksto nesitarus iš Ukmergės dviračiu, lydėdamas bėgančiųjų link Lėno jaunuolių koloną (Ukmergė–Užugiris), prie mūsų privažiavo 30 km atmynęs, aštuoniasdešimt perkopęs LLKS narys Algirdas Blauzdžius, kurio iniciatyva pastatytas paminklas apygardos partizanams. Partizanų būrys su J.Krikštaponiu priešakyje žuvo žiemos metu, netikėtai užklupti, nes kitu metų laiku okupantai į pelkėtas, sunkiai prieinamas vietas nedrįsdavo eiti. Pagal pasakojimus J.Krikštaponis išsiveržė iš apsupties, tačiau karininko garbė neleido pavojuje palikti bendražygių. Todėl jis grįžo atgal ir didvyriškai kovodamas žuvo kartu su jais. Jų ir visos partizanų Vyčio apygardos garbei pastatytas paminklas , o tolėliau yra žymos jų buvusio išsidėstymo, gyvenimo ir žūties vietos. Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, karininkui J.Krikštaponiui suteiktas pulkininko laipsnis. Jo atminimui Ukmergėje, prie buvusio Ukmergės komunistų partijos komiteto pastatytas paminklas ir aikštė pavadinta jo vardu. Tačiau pastaruoju metu, nuolaidžiaujant mūsų teisėtvarkos institucijoms prasidėjo šmeižikiška antipartizaninė propaganda, kad partizanų vadai dalyvavo taikių gyventojų ir žydų žudynėse. Tuo kaltinamas ir J.Krikštaponis, reikalaujama paminklą, esantį Ukmergėje, nukelti. Tai tokių svetainių kaip ANTIFA ir kitų antivalstybinių propagandinių straipsnių, išleistų knygų, A.Paleckio „Frontas“ pasekmė. Todėl tokioms užmačioms turi būti duodamas deramas atkirtis. Ten prie paminklo, turėdami šiek tiek laiko, išklausėme trumpą paskaitėlę apie 1926 metų karininkų perversmą, kurio metu iš prezidento posto buvo pašalintas K.Grinius ir be rinkimų paskirtas Antanas Smetona. Pranešėjo teigimu, tai buvo būtina, nes bolševikinės Rusijos agentūra, bolševikuojantys žydai Lietuvoje veikė jau netramdomai, kariuomenė tuo metu buvo sumažinta iki minimumo ir buvo
sudarytos visos sąlygos bolševikiniam perversmui. Tik generolo P.Plechavičiaus, karininkų dėka buvo išgelbėta Lietuva nuo bolševikinio perversmo. Todėl sovietinių istorikų ir dabartinių buvusios komunistinės nomenklatūros atstovų, mokslininkų, neatsikračiusių tokio mąstymo, A.Smetonos asmenybė yra labai nemėgstama. Tai dar juntama mokymo, mokslo įstaigose ir eilinių piliečių protuose. Tačiau nuodytas per sovietmetį antismetoninis tvaikas sklaidosi ir vis daugiau žmonių reiškia įžymiam valstybės veikėjui vis daugiau simpatijų. Tai buvo pastebėta mums atvykus į Lėno Šv.Antano vardo bažnytėlę, kurioje buvo susirinkę gausi A.Smetonos gerbėjų bendruomenė. Prieš Mišias ir jų metu giedojo solistai, aidėjo arfos, smuiko ir kitų muzikos instrumentų garsai. Garbingoje vietoje stovėjo LLKS vėliava, kurią laikė mūsų nenuilstantis vėliavnešys Romas Aniulis, ji keitė karinę uniformą dėvintys mūsų veteranai.
Po Mišių nuvykome į Užulėnio kaimą, kuriame gimė Antanas Smetona. Prie gimtinės pamatų ir sodybos maketo susirinko gausybė žmonių, jaunimo. Sugiedojome himną, buvo pakelta prezidento vėliava. Kalbas prisimenant prezidentą pasakė Ukmergės meras V.Paknys, LRS pirmininkė L.Graužinienė, Tautininkų sąjungos pirmininkas J.Panka. Pasibaigus kalboms, padainavo Taujėnų etnografinis ansamblis. Po to vykome į Užugirio A.Smetonos dvarą, kuris iš tolo atrodė kaip balta gulbė dvaro pastatų ir sutvarkyto parko ansamblyje. Prie įėjimo už penkis litus įsigijome smetoninį laikraštėlį ir naujai išklotu plytelėmis taku priėję prie centrinio dvaro pastato nuo balkono pusės, išvydome daugybę baltomis staltiesėmis užtiestų stalų ir suolų, už kurių jau sėdėjo daugybė žmonių, su išpuoštomis bričkomis ir eikliais žirgais kursavo vežėjai, vaikščiojo pasipuošusios smetoniniais aprėdais įvairaus amžiaus poros. Vėliau vyko gražiausios karininkų poros rinkimai, koncertavo įžymūs atlikėjai, skambėjo Smetonos laikų muzika. Laikas bėgo labai greitai. Pagal susitarimą 17 val. visi turėjome būti autobuse. Važiuojant sutarėme, kad turėtume užsukti į Didžiosios Kovos partizanų apygardos, žmogaus legendos mons. ALFONSO SVARINSKO parką, Jo tėviškėje. Šis parkas tai didelė dovana Lietuvai. A.Burokas pakvietė visus dalyvius apeiti pastatytus kryžius ir paminklus skirtus: popiežiui Jonui Pauliui II, JAV prezidentui, sugriovusiam blogio imperiją ir išvadavusiam A.Svarinską iš kalėjimo Ronaldui Reiganui, generolui Juodišiui, ypač komunistų nekenčiamam, o patriotų ir dorų žmonių ypač gerbiamam generolui Povilui Plechavičiui, Lietuvos partizanų motinoms, paaukojusioms savo vaikus už Tėvynės laisvę ir dar daugybę kryžių Lietuvos partizanų batalionams. Grįždami iš parko, pakelėje užsukome į Ukmergės Dukstynos kapines, kur ilsisi nesenai palaidotas tarp Lietuvos Atgimimo metu perlaidotų Lietuvos partizanų mons. Alfonsas Svarinskas. Sukalbėję maldą už monsinjoro ir už išniekintų sovietmečiu, surinktų iš miškų, griovių, pelkių, šulinių, tualetų partizanų, vėles, pavargę, bet pilni įspūdžių, praturtėję dvasiškai grįžome į Vilnių. Nuoširdžiai dėkojame Ukmergės rajono vadovybei ir kitiems organizatoriams, Lėno miestelio, Užulėnio km, Užugirio dvaro tarnautojams ir gyventojams už A.Smetonos 140 gimimo metinių labai gerai organizuotą paminėjimą, dėkojame, kad pagerbėte prezidentą A.Smetoną ir mus vilniečius iškeltomis prie kiekvienos sodybos trispalvėmis vėliavomis. Duok Dieve, tai matyti kitose Lietuvos vietovėse, o ypatingai Vilnijoje. Tuo pačiu esame dėkingi Krašto apsaugos ministerijai, Kariuomenės vadui, Vilniaus karininkų ramovės vadovybei už suteiktą transportą nuvykti į A.Smetonos tėviškę, Jaronimui Krauliui, Dainiui Gudeliui, savo jaunėliam broliui Antanui, Lietuvai pagrąžinti draugijos pirmininkui, LLKS nariui Juozui Dingeliui už kelionės iniciatyvą ir gerą kelionės organizavimą.
Lietuvos televizija prieš Prezidento Jubiliejų labai reklamavo smetoninių
renginį, demonstravo tų laikų apdarais pasipuošusias poras, tačiau rugpjūčio 9 d. panoramoje 20.30 val. apie A.Smetonos paminėjimą nesiteikė visai parodyti. Juk tokie garbingi Jubiliejai kartojasi kas penki – dešimt metų, dalyvavo arti dviejų tūkstančių Lietuvos piliečių, o tam nebuvo skirta net kelių sekundžių visiems Respublikos piliečiams. To nepažymėjo delfi ir kitos svetainės. Tai verčia pagalvoti, kas valdo ir tvarko radijo ir televizijos programas. Todėl turime dar daug dirbti prieš sovietinės nomenklatūros per Nepriklausomybės laikotarpį įsigaliojusias pozicijas, duoti reikiamą atkirtį prieš šmeižikišką antipartizaninę propagandą, atstatyti garbingą pirmojo Lietuvos prezidento vardą, grąžinti istorinę atmintį.
Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos valdybos vardu
ukmergiškis Jonas Burokas
