Paminėtas žygio į Vilnių 80-metis

Autorius: Data: 2019-11-04 , 13:00 Spausdinti

Paminėtas žygio į Vilnių 80-metis

 Koncertavo Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas T.Šumskas) Autorės nuotr.

Sofija DAUBARAITĖ, www.voruta.lt

Spalio 28 d. Vilniaus Rasų kapinėse Krašto apsaugos ministerijos Garbės sargyba ir visuomenė pagerbė Lietuvos karius, kurie gynė Vilnių ir žuvo už Lietuvą.

Vėliau renginys tęsėsi Vilniaus įgulos karininkų ramovėje. Pranešimus šia tema skaitė ,,Vilnijos“ draugijos pirmininkas hab.dr. Kazimieras Garšva, prof. dr. Valdas Rakutis, dr. Aušra Jurevičiūtė.

 

 Koncertavo folkloro ansamblis  ,,Vilnelė“ (vadovė L.Purlienė). Autorės nuotr.

Vilniaus atgavimas nebuvo toks paprastas, kaip kartais atrodo, nevertas dėmesio ir dar atgautas iš didelio buvusio priešo.

Dr. A.Jurevičiūtė  savo pasakojimą grindė kapitono Eugenijaus Petrausko, kuris dalyvavo  žygyje į Vilnių, atsiminimų fragmentais. Kai jie įžengė į Vilnių ir turėjo perimti įstaigas ir kt. objektus, rusai jau buvo išmontavę daug technikos  ir išvežę, o ko nepajėgė pasigrobti, sunaikino. Kapitonas perėmė ryšius ir paštą. Didžioji dalis technikos jau buvo išmontuota, bet dalį jos  buvo paslėpę lenkai, kurie vėliau perdavė lietuviams. Vilniaus kraštas tuo metu buvo nykus. Dirvonavo dideli žemės plotai, neįvykdyta  žemės reforma, prastos būklės tiltai, keliai. Lenkija tai laikė užkampiu, į kurį  neskubėjo, kaip dabar sakytume, investuoti. Didelė dalis gyventojų buvo demoralizuoti, nes rugsėjo mėnesį Lenkija buvo priversta kapituliuoti. Tačiau per beveik  du dešimtmečius  sukarintose legaliai ir nelegaliai veikiančiose organizacijose auginta harcerų karta, visuomeninių organizacijų, lenkų kunigų veiklos ir įtakos sėkla negalėjo per dieną išnykti.

Besitraukiantys lenkai  susprogdino daug tiltų, buvo paleista per 2 tūkstančius kriminalinių kalinių, kurie pradėjo siautėti ir plėšti gyventojus  mieste ir jo apylinkėse; lenkai turėjo vadinamus savigynos būrius, jų grupuotės rengė išpuolius pieš Lietuvos pareigūnus, rengė įvairias protesto akcijas, blokavo gimnazijas, vykdė diversijas. Priešinosi ir S.Batoro universitetas, kurio didžioji dalis darbuotojų vėliau persikėlė į Lenkiją. Visi pasipriešinimo veiksmai tuo metu buvo organizuoti ir suderinti.

Tuo pačiu metu sovietai inspiravo savo komunistus, lenkai savo grupuotes. Jau sklandė mintis, kaip Baltarusijos sostinę perkelti į Vilnių… Tad kalbėti  apie tai, kad Lietuvai nieko nereikėjo daryti susigrąžinant Vilnių,  švelniai tariant, yra išmislas.

Nemaža dalis  eilinių gyventojų laukė įžengiant Lietuvos kariuomenės tikėdamiesi, kad bus sutramdytas mieste ir jo apylinkėse įsivyravęs chaosas ir prasidėjęs badas. Lietuvos kariuomenė įžengė į miestą, tačiau bažnyčių varpai tylėjo. Lenkų kunigai laimėjo.

Dr. V.Rakutis apžvelgė platesnį istorinį lauką, kaip formavosi lenkų ir lietuvių nacijos, kaip ir kada kažkada buvusių sąjungininkių gyventojai save laikė Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės  ar Lenkijos Karūnos pavaldiniais. Ir kaip šį procesą įtakojo visi padalijimai ir vėlesni politiniai įvykiai.  Šiuo atžvilgiu negalime pamiršti spaudos draudimo Lietuvoje. Ir didžiojo lūžio, kuris įvyksta  1904 metais, kai panaikinamas spaudos draudimas. Tada pradeda kurtis lietuviškos visuomeninės  organizacijos, keliami lietuvybės klausimai. Iki tol lenkiškos Lietuvos buvo visur: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Telšiuose. Ir tai buvo kryptinga lenkų veikla. Prisimintina, kad ir Maironis, ir Kudirka, ir daugybė kitų rašto žmonių neiškart susivokė esą lietuviai. Šiuo atveju paminėtinas ir bajoras Vladas Putvinskis – Pūtvis, kuris nemokėjo kalbėti lietuviškai, bet jį vadino litvomanu. Jis įkūrė šaulių organizaciją, jai vadovavo. Visi jo šeimos nariai tapo šauliais.

Keletas minčių dėl  kalambūro: ,,Vilnius mūsų, o mes rusų.“ 1939 m.  Raudonosios armijos ryšių karininkas, perduodamas paštą ir ryšių kontrolę Lietuvos kariuomenės ryšių kapitonui E.Petrauskui, pasakė: Neilgai džiaugsitės savo Vilniumi, netrukus su visa Lietuva  jis bus mūsų.

Dabar, šviečiant saulei, dalyvaujant NATO pratybose, tarptautinėse taikdarių misijose, kai kurių iš mūsų vis užsimena, kad patys ne ką čia nuveikę- minimą miestą ir teritoriją grąžino Rytai. Esant reikalui, ir ta  valstybė nori tai priminti, kaip jos gerą darbą mums. Bet istorinė teisybė  skamba kitaip ir kalambūras kitas: ,,Mes rusų, o Vilnius ne mūsų.“ Galėjo taip įvykti.  Sutartis buvo pasirašyta, bet ne savo valia. Tai iliustruoja Latvijos ir Estijos nenorimos sutarties pasirašymo aplinkybės. Neprošal prisiminti Suomijos nepasirašymą… O ir mes praradome nemenką teritoriją, kurią dabar vadiname etninėmis žemėmis.

Besiklostant tarptautinei įtampai buvo siūlymų. Diplomatas K. Škirpa kėlė mintį susigrąžinti Vilnių patiems. Jo noras buvo, kad mūsų kariai būtų įžengę į Vilnių anksčiau nei Raudonoji armija, dar prieš tai, kai Vokietija pradėjo raginti Lietuvos vyriausybę siųsti Lietuvos karius į mūsų istorinę sostinę. Bet, matyt, aplinkybės diktavo ką kitką, nes tai buvo prieš 80 metų.

              +++

  Vaikštai po Vilnių, spindi bonios. Pasakoji svečiui apie tai, kas buvo, koks buvo šis miestas. Mėgstu pasivaikščioti ir su Vilniaus ekskursijų vadovais ir vadovėmis. Ir mano miestas nublanksta. Pasirodo, tai  žydų, lenkų miestas. Ir paaiškina, kas atsitiko su didžiąja žydų tautos žmonių dalimi ir kodėl dabar likusi negausi žydų kilmės bendruomenė. Pasirodo lietuvių čia beveik nebuvo. Pasijunti lyg ir svetimas. Tavęs čia nebuvo. Tavo šaknų čia nebuvo. Pasijunti  tikru turistu ir nori eiti miegoti į viešbutį. Bet, kai paklausi, kodėl jų čia nebuvo, pagrįsto atsakymo neišgirsti. O juk kyla klausimų,  kodėl kitų tautybių žmonės sudarė didžiąją dalį miestiečių, o lietuvių – kruopelytė. Antra vertus,  gyventojų surašymo duomenų analitikai teigia, jog tautybė dažnai priklausė nuo to, kuri valstybė valdė. Ir nuo religijos išpažinimo. Gal reikėtų žinoti atsakymą: ar tikrai nebūta  lietuvių Vilniuje ir jei taip, tai kodėl? Manau, turime suvokti šių klausimų  ir atsakymų svarbą ne tik patys, bet ir aiškinant žmonėms, atvykstantiems iš svečių  šalių.

 

Istorija Renginiai Vilniaus krašto okupacija , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra