Paminėtas lietuvos narystės JTO dvidešimtmetis

Autorius: Data: 2011-09-27, 13:04 Spausdinti

2011 m. rugsėjo 17 dieną sukako dvidešimt metų nuo Lietuvos įstojimo į Jungtinių Tautų Organizaciją (JTO). Signatarų namuose Vilniuje, rugsėjo 23-čiąją, įvyko labai svarbus renginys. Buvo paminėta ne tik ši svarbi sukaktis. Visuomenė daugiau sužinojo apie Lietuvos integraciją į šią svarbią organizaciją iš tiesioginio tų įvykių liudininko, tuometinio mūsų šalies vadovo prof. Vytauto Landsbergio, kuris atstovavo Lietuvai jai stojant į JTO, 1991 rugsėjo 17 d., skaitė kalbą.

Renginyje dalyvavo šio renginio organizatoriai – JTO Lietuvos asociacijos direktorė Jūratė Landsbergytė bei vicedirektorius Žilvinas Radavičius, Lietuvos Respublikos Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė su atstove Aiste Stremaityte, Lietuvos Respublikos Seimo narių Kazimiero Uokos bei Petro Luomano atstovės Irena Buinickaitė bei Ingrida Vėgelytė, Žirmūnų bendruomenės Pirmininkas Petras Demšė, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narė, dailininkė Emilija Gaspariūnaitė-Taločkienė, Lietuvos rusų bajorų susirinkimo atstovės Jelizaveta Orlova, Ggreta Fedorčenko ir Lidija Koroliova.

Jūratė Landsbergytė, JTO Lietuvos asociacijos direktorė, teigė, kad ši sukaktis Lietuvai ypatinga. Kas yra Jungtinės tautos? Jungtinės tautos turi labai svarbią misiją jungti tautas ir rasti tarp jų ryšį, ieškoti jų taikaus sambuvio. Po pasaulinių karų ir žiaurių kentėjimų, kuriuos tebepatiria mažos tautos, šita organizacija buvo būtina, kad reguliuotų žmonių santykius. Kaip jai tai pavyksta yra kitas klausimas. Kartais padaromi klaidingi žingsniai. Mums yra labaii svarbu, kad Lietuva į šią organizaciją įstojo 1991 metais, kai po „pučo“ praleimėjimo Maskvoje mūsų šalis sulaukė tarptautinio pripažinimo.

Kai pažįstamas žmogus ir tauta, tada atsiranda ryšys. Tai nėra svetima. Šiam pažinimui geriausia gali tarpininkauti meno kalba, kuri yra suprantama visoms tautoms. Ypač muzika. J. Landsbergytė fortepijonu atliko estų kompozitoriaus Arvo Paret kūrinį „Veidrodis veidrodyje“.

Pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas, profesorius, Europos parlamento narys Vytautas Landsbergis pasidžiaugė, kad galime vieni kitus pasveikinti, nes būtų negerai, jei tokia diena būtų likusi visiškai nepažymėta. Gerai, kad mes susirinkome ir šią dieną pažymime.

Prieš dvidešimt metų Jungtinių tautų Generalinėje asablėjoje pirmą kartą nuskambėjo lietuvių kalba.

Lietuva, Latvija, Estija ir dar pora salų Ramiąjame vandenyne buvo priimtos į šią organizaciją. Trims Baltijos valstybėms tai buvo nepaprastas momentas: atkūrus valstybingumą – galutinis tarptautinis pripažinimas ir tuo pačiu politinė apsauga. Bet koks politinis smurtas ar grąsinimai pasaulyje bus suprantami kaip agresija. Tuo pačiu tai garantija, kad niekas negali pretenduoti į Lietuvą kaip į kitos valstybės dalį ar koloniją. Tai buvo Kovo 11-osios laikotarpio, išsivadavimo viršūnė, kulminacija. Todėl mes turime daugybę minėjimų, tačiau Lietuvos įstojimo į JTO faktas, kuris turėtų būti užfiksuotas visuose politiniuose ir kitokiuose kalendoriuose, nesureikšminamas.

Esame brolijoje, kuri buvo įsteigta po Antrojo Pasaulinio karo su kilniu tikslu, kad pasaulyje būtų taika. Panaši iliuzija buvo ir po Pirmojo Pasaulinio karo steigiant tautų sąjungą, į kurią Lietuva buvo priimta po kelerių nepriklausomybės metų. Buvo labai karingų ir agresyvių valstybių – Vokietija, Sovietų Sąjunga, kurios dėl karo veiksmų buvo pašalintos iš šios organizacijos.

JTO labai daug daro žmonijos pažangos projektų skatinimo srityje, teikia humanitarinę pagalbą dėl įvairių katastrofų nukentėjusiems žmonėms, nes pasaulis tebėra neramus ir sudėtingas.

JTO turi „Veto“ teisę penkios Antrąjį Pasaulinį karą laimėjusios šalys. Buvo įsteigta Saugumo taryba.„Veto“ teisės įvedimas padarė įtaką situacijos dviprasmiškumui: jeigu visos penkios šalys nori taikos, tuomet jos puikiai sutaria ir organizacija yra galinga. O jeigu ne visi nori taikos, tada organizacija nefunkcionuoja.

Į Jungtines tautas atėjome per politines kovas, politines blokadas, smurto panaudojimą, kraujo praliejimą Vilniuje ir siekdami garantijos, kad šie baisumai pasibaigs.

V. Landsbergis prisiminė ne tik Lietuvos kelią į tarptautinį pripažinimą, kai pripažindama Lietuvą Islandija parodė pavyzdį kitoms šalims, bet ir tą dieną kuomet Lietuva buvo priimta į JTO, bei savo bendražygius politikus – Algirdą Saudargą, Stasį Lozoraitį, Anicetą Simutį ir kt., susitikimą su JAV Prezidentu Džordžu Bušu, kuris pasveikino Lietuvą su įstojimu į JTO bei kitais politiniais pasiekimais.

Lūžio laikotarpiu buvo Sausio 13-oji ir toliau sekęs „pučo“ praleimėjimas. Iki tol dauguma politikų teigė, kad permainos Baltijos šalyse turi būti derinamos su SSRS vadovybe, ko iš esmės greičiausia niekada būtų nebuvę. Lietuvai tuo metu palankumą parodė Rusijos Federacijos Prezidentas Borisas Jelcinas.

Pianistas Andžejus Pileckis renginio dalyviams kaip padėką už prielankumą Jungtinėms tautoms atliko Mykolo Oginskio kūrinį „Polonezas S-Dur“.

Ž. Radavičius padėkojo A. Pileckiui už puikų pasirodymą, taip pat tuometiniam prezidentui (nes tuo metu jis buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos Pirmininku. Kadangi aukštesnių pagal pareigas už jį valstybės pareigūnų nebuvo, jo padėtis prilygsta prezideno padėčiai) Vytautui Landsbergiui, kuris skyrė mums dalį savo brangaus laiko, pasakė nuostabią, įdomią ir istoriškai vertingą kalbą. Atsisveikindamas V. Landsbergis pasidalino keliomis mintimis apie Mykolą Oginskį.

Ne mažiau įdomus buvo ir Lietuvos Respublikos Seimo narės Auksutė Ramanauskaitės-Skokauskienės, kuri dirba Seimo Žmogaus teisių komitete, pranešimas. Pasibaigus Antrąjam Pasauliniam karui, JTO buvo įkurta siekiant taikos tarp valstybių. Tuo metu karas pasibaigė tik Vakaruose, o Lietuvą okupavo Sovietinų Sąjunga. Agresijos mąstai, kuriuos teko patirti mūsų tautai XX amžiuje, yra didžiuliai: nesibaigiantys vagonai tremiamųjų, kurių daugelis taip ir nesugrįžo, dešimtys tūkstančių kovojusių ir žuvusių už Lietuvos laisvę… Būtent tokiomis sąlygomis JTO buvo reikalinga, kad visiems primintų jog tarptautinė taika ir saugumas yra vertybės, kurias būtina puoselėti. Šaltojo karo metu SSRS ir JAV konfrontacija silpnino JTO pastangas spręsti konfliktus tarp valstybių, bet ir tokiomis sąlygomis dirbdama organizacija siekė tarptautinio bendradarbiavimo sprendžiant ekonomines, socialines, kultūrines bei humanitarines problemas. Stengėsi ugdyti ir saugoti pagarbą Žmogaus teisėms bei laisvėms. 1991 metai tapo lemiamu lūžiu mūsų valstybės istorijoje. Po kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių, okupantų nužudytų mūsų pareigūno, savanorio Artūro Sakalausko žūties, per gana trumpą laiką Lietuva sulaukė pripažinimo iš dešimčių valstybių. Lietuvos kaip nepriklausomos valstybės ir kitų buvusių Rytų bloko šalių įstojimas į JTO reiškė, jog pasaulio politinė situacija radikaliai pasikeitė ir sovietinė imperija žlugo.

Lietuvos įstojimo į JTO dvidešimtmečio minėjimas yra ne tik mūsų valstybės tapimo tarptautinės organizacijos nare šventė, bet ir mūsų valstybės pripažinimo šventė.

Norėčiau pabrėžti JTO reikšmę ginant Žmogaus teises. JTO prioritetu tapo laisvo žmogaus teisingoje visuomenėje bei stiprios valstybės pagrindas. Totalitarinėje santvarkoje prioritetai buvo išdėstyti kitaip: pirmiausia valstybė, tada visuomenė, o piramidės apačioje žmogus. Šiandien situacija kitokia. Jau turime sukurtą Žmogaus teises ginančią teisinę institucinę sistemą, turime reikalingus įstatymus. Tačiau jie dažnai būna sudėtingi ir neretai sunkiai suprantami piliečiui. Kartais net ir teisininkui. Ypač tokiam, kuris nelabai ir nori suprasti. Partizanų ir politinių kalinių teisės buvo ytin šiurkščiai pažeidžiamos sovietinėje sistemoje. Nepakankamai jos ginamos ir šiandieninėje Lietuvoje. Žmogaus teisių komiteto veikla skaičiuojama nuo 1990 metų, kaip darbą pradėjo Atkuriamojo Seimo nuolatinė piliečių ir tautybių reikalų komisija. Dabar šias funkcijas atlieka Seimo nariai, kurie vertina įstatymų projektus Žmogaus teisių požiūriu, bei vykdo Žmogaus teises ginančių institucijų parlamentinę kontrolę.

Seimo narė padėkojo šio renginio organizatoriams už šių vertybių puoselėjimą Lietuvoje, renginio dalyviams palinkėjo stiprybės bei sėkmingo bendradarbiavimo siekiant Lietuvos, ir tuo pačiu viso pasaulio gerovės.

Lietuvos rusų bajorų susirinkimo atstovės Jelizaveta Orlova, Greta Fedorčenko bei Lidija Koroliova atliko savo ir kitų kompozitorių kūrinius. Grafaitė pagal tėvą, prancūzė pagal mamą, pirmosios baltagvardiečių emigracijos bangos atstovė, poetė, Lietuvos rusų bajorų susirinkimo vicepirmininkė J. Orlova prancūzų kalba atliko Žano Kosmo dainą „Nukritę lapai“. Akomponavo tarptautino kompozitorių konkurso Prancūzijoje diplomantė, bajoraitė L. Koroliova.

Poetė, romansų autorė, tarptautinių konkursų bei festivalių Lietuvoje, Lenkijoje, Rusijoje ir Čekijoje laureatė, bajorė Greta Fedorčenko (Zablockaja) Lietuvos rusų bajorų susirinkimo vardu pasveikino renginio svečius, perskaitė savo kūrybos eiles „Lietuva“, „Krintančių lapų bliuzas“ bei atliko romansą „Madam, jau krinta lapai!“.

Jaunosios kartos menininkas Gerdenis Grickevičius pasidalino įspūdžiais apie keturias dienas trukusius jaunimo mokymus, kuriuose susipažino su JTO struktūra ir projektine veikla. Susitiko su politikais. Aptarė situaciją Afrikoje bei Rusijoje.

Istorijos mokslų magistras, mokytojas, JTO Lietuvos asociacijos vicedirektorius Žilvinas Radavičius savo pranešime „Sustabdykim skurdą ir badą Afrikoje“ teigė, kad JTO pasisako už tarptautinės taikos išsaugojimo poreikį, sprendžia ekonomikos bei socialines problemas, puoselėja draugiškus valstybių tarpusavio santykius, kovoja prieš skurdą, badą. Sprendžia socialines problemas, remia švietimą.

Lietuvos problema lyginant su Afrika, nėra tokia baisi. Todėl galime padėti skurdesnėms pasaulio šalims: surinkę lėšų dviejų mokyklų statybai Afganistane, turėtume atsigręžti į Afriką, kurioje kasdien iš bado miršta tūkstančiai žmonių. Bado problema yra ir Lietuvoje, tačiau dažniausia mirusių nuo bado žmonių mirties liudijimuose rašoma, kad žmogus mirė dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų, kuriuos sukėlė badas. Tačiau bado, kaip diagnozės ar mirties priežasties nėra. Be to, mirtys iš bado Lietuvoje neturi tokio katastrofiško mąsto kaip Afrikoje. Dažnai mūsų tautiečiai persivalgo, turi viršsvorio problemą. Tuo tarpu kai kuriuose Afrikos regionuose žmonėms geriamojo vandens stygių kompensuoja ne visada švarus upių ir kitų vandens telkinių vanduo, net naminių gyvulių šlampimas.

Pagrindinėmis bado, skurdo ir ligų priežastimis Afrikoje yra: maisto trūkumas, ligos, ypač maliarija ir ŽIV, geriamo vandens stygius, sausros, potvyniai, žemės drebėjimai. Tarp sekančio lygio problemų yra – per daug didelė žmonių socialinė nelygybė, tarptautinės skolos, brangstantys maisto produktai, vergijos ir bedarbystės problema, didelis neraštingumo bei vaikų mirtingumo procentas, vietinių politikų, ypač didikų, neprofesionalumas bei netinkamas elgesys. Tuo metu, kai tūkstančiai žmonių miršta iš bado, jie skęsta prabangoje…

Siekdami išsigelbėti nuo skurdo, bado ir mirties, Afrikos gyventojai persikrausto iš vienos pastarojo regiono valstybės į kitą. Pavyzdžiui, samaliečiai bėga į Etiopiją. Panašios problemos vyrauja Kenijoje, Eritrėjoje ir kitose šalyse, kuriuose kasdien iš bado miršta daugybė žmonių.

Būtina didinti humanitarinę pagalbą Afrikai nukreipiant į šį regioną didesnes maisto bei medikamentų siuntas, siųsti į regioną įvairių specialistų – mokytojų, inžinierių, medikų, statybininkų ir kt. – grupes. Jos galėtų padaryti įtaką vietinių gyventojų politiniam bei ekonominiam gyvenimui.

Po renginio, mėgaudamiesi gaiviaisiais gėrimais, svečiai aptarė jo rezultatus ir nusifotografavo.

Organizatorių inf.

Nuotraukose:

1. JTO vicedirektorius Ž. Radavičius pasisakė už humanitarinės pagalbos Afrikai būtinybę

2. Renginio dalyviai nagrinėjo globalines problemas

3. Prof. V. Landsbergis ir LR Seimo narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė apgalvojo JTO misiją Lietuvoje bei pasaulyje

4. Rusų bajoraitės stebino savo artistiškumu

5. Prof. V. Landsbergis sakė, kad Lietuvos įstojimo į JTO faktas turi atsispindėti visuose politiniuose ir kituose kalendoriuose

Istorija , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra