Autorius: Voruta Data: 2018-05-22 , 13:23 Spausdinti

www.genocid.lt nuotr.

www.voruta.lt

Seimas paminėjo masinių Lietuvos gyventojų trėmimų „Vesna“ 70 metų sukaktį. Kaip pažymėjo Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis, tai buvo didžiausias XX amžiaus vidurio trėmimas. „Į tremiamųjų sąrašus, pagrindinį ir rezervinį, toks pradėtas rengti nuo 1948 metų, pirmiausia buvo įrašomi partizanų, jų rėmėjų, ūkininkų, vengusių stoti į kolektyvinius ūkius ar kitaip „nusikaltusių“ sovietų valdžiai šeimos. Taip siekta palaužti ginkluotą antisovietinį pasipriešinimą, pašalinti kliūtis žemės ūkio kolektyvizavimui, įbauginti tautą, priversti ją susitaikyti su nepriklausomybės netekimu ir krašto sovietizavimu“, – sakė Seimo Pirmininkas.

Minėjime kalbėjęs Alvydas Semaška – 1948-ųjų metų tremtinys, šaulys, partizano, „Žemaičių legiono“ vado plk. Jono Semaškos-Liepos sūnus pasidalino skaudžiais savo šeimos išgyvenimais, sunkia tremtinio kasdienybe: „Žinote kas yra skaniausia? Tai jeigu kada nors būsiu turtingas, nusipirksiu baltos duonos, užsitepsiu sviestu storai, užsidėsiu lašinių ir užgersiu su pienu. Tai buvo alkano vaiko svajonė.“

Vytauto Didžiojo universiteto istorijos doktorantas, Kauno miesto muziejininkas, „Misija Sibiras“ dalyvis Simonas Jazavita kalbėjo apie  masinių Lietuvos gyventojų trėmimų „Vesna“ tikslus: „Šis trėmimas buvo skirtas partizanų rėmėjams, šeimų nariams, tačiau kartu ir tiesiog tai, ką dabar galėtume vadinti ta viduriniąja klase ar ne? Tai žmonėms, kurie ne tik kartais materialiai, bet ir moraliai rėmė pirmiausia dvasinį pasipriešinimą tiems, kurie stengėsi išsaugoti savo tradicijas, savas vertybes ir nesileisti primetamoms iš išorės. Būtent šiuos žmones buvo bandyta sulaužyti ir todėl 1948 metų trėmimas toks svarbus mums.“

Pasak istoriko, stalininis, komunistinis režimas nesuprato, jog tos represijos dar sukels didesnį pasipriešinimą ir pyktį, kuris visada prasiverš, „nes žmogų galima užčiaupti kuriam laikui, tačiau atėjus laikui, ta energija prasiverš.“

1948 m. gegužės 22–23 dienomis iš Lietuvos į Krasnojarsko kraštą, Irkutsko sritį, Buriatijos ASSR ištremta daugiau kaip 40 tūkst. Lietuvos gyventojų, iš jų beveik 12 tūkst. vaikų. Tremtyje mirė daugiau kaip 5 tūkst. 1941–1953 metais ištremta 132 tūkst.

Parengė

Informacijos ir komunikacijos departamento

Spaudos biuro vyriausioji specialistė

Saulė Eglė Trembo

Tremtis Tremtis