Paminėta Gedulo ir vilties diena

Autorius: Data: 2010-01-10 , 07:33 Spausdinti

SSRS agresija prieš Lietuvos valstybę ir taikius šalies gyventojus palietė daugelį to meto šeimų. Norint įtvirtinti sovietinį, totalitarinį rėžimą, reikėjo „nukirsti šalies galvą“, kuria neabejotinai buvo elitas-šviesuomenė: mokytojai, dvasininkai, visuomenės veikėjai, kilmingieji, be jokios abejonės Lietuvos kariuomenės karininkai, policijos darbuotojai…
 
Visi tie, kas galėjo organizuoti pasipriešinimą okupacijai, nes tik taip buvo tikimasi lengviau įtvirtinti savo komunistinį režimą krašte. 1941 m. birželio 14 d. prasidėjusios tremtys truko kelias dienas. Jų metu Lietuva neteko tūkstančių žmonių.
 
Sovietų suimti žmonės buvo išskiriami – vyrai dažnai būdavo atskiriami nuo šeimų, suimant, nebuvo paisoma tremiamųjų sveikatos būklės. Gyventojai į koncentracijos stovyklas ir kitas įkalinimo įstaigas buvo vežami gyvuliniuose vagonuose. Žymi jų dalis nuo bado, šalčio, nepakeliamų gyvenimo sąlygų ir ligų žuvo pirmaisiais tremties metais.
 
Šį kartą, 2010 m. birželio 14 dieną, prie tarp buvusios KGB būstinės ir Lietuvos muzikos akademijos esančio, sovietų genocido aukas įamžinančio memorialo, paminėjome Gedulo ir vilties dieną. Su skausmu širdyje šiuos baisius laikus prisimena ne tik buvę tremtiniai, bet ir visa visuomenė, kuri apie tai sužino iš amžininkų liudijimų, mokytojų, spaudos… Sudalyvavę LR Prezidentė Dalia Grybauskaitė, LR Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, LR Seimo narė Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, ginkluotosios pajėgos drauge su pedagogais, Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti (nuolatiniais Gedulo ir vilties dienos minėjimų organizatoriais, projekto „Tremties takais“ iniciatoriais), sovietų genocidą išgyvenusiais asmenimis renginyje dalyvavusiems moksleiviams pravedė puikią pilietiškumo pamoką: buvo suorganizuota akcija „Tremties takais“. Jaunimas ne tik pagilino savo istorijos žinias apie sovietų agresiją Lietuvoje, bet ir įsmeigė į žemę pačių pagamintus juodai baltus balandžius. Juoda spalva simbolizuoja gedulą, o balta – viltį.
 
Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos istorijos mokytojai Jelena Šilova ir Žilvinas Radavičius savo mokiniams papasakojo apie 1941 m. birželio 14 d. sovietų nusikaltimus, sudarė galimybe jiems trumpai pabendrauti su tremtiniais, palaikyti savo rankose Trispalvę, suvokti Tėvynės laisvės vertę.
 
Nepaisant, kad vergais buvo paversti tūkstančiai Lietuvos žmonių, kurie atskirti nuo šeimų, iš samanų statytose jurtose ar kituose menkaverčiuose pastatuose žuvo nuo šalčio, bado, nepakenčiamų gyvenimo sąlygų, Rusija iki šiol neatsiprašė Lietuvos už okupaciją ir neatlygino tremtiniams bei jų šeimoms padarytos moralinės ir materialinės žalos.
 
Renginį tiesiogiai transliavo Lietuvos televizija.
 
Vorutos inf.
 
Nuotraukose:
 
1. Mokytojai Ž. Radavičius (dešinėje) ir J. Šilova (kairėje) savo mokiniams diegia patriotizmo dvasią (V. Daraškevičius nuotr.)
2. Juodai balti paukščiai simbolizuoja gedulą ir viltį (Editos Soraitės nuotr.)
3. Mokytojai bei mokiniai su liūdesiu minėjo Gedulo ir vilties dieną. (E. Soraitės nuotr.)
4. Renginio dalyviai vylėsi, kad daugiau niekas nebeužgrobs Lietuvos (E. Soraitės nuotr.)

Voruta. – 2010, birž. 19, nr. 12 (702), p. 1, 10.

Sena Voruta



Comments are closed.

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra