Paminėjome 86-ąsias pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metines

Autorius: Data: 2017-10-05, 08:23 Spausdinti

Paminėjome 86-ąsias pasieniečio Jurgio Kybarto žūties metines

Mėlyna Neries vaga visai šalia sostinės kažkada dalijo Vilniaus apylinkes tarp Lietuvos ir Lenkijos, 1919-1939 metais ji buvo tapusi šių valstybių riboženkliu. Per upę paslapčia, kontrabanda buvo plukdomas cukrus, degtukai, net jaučiai. Kasdienė įtampa pasienio policininkų gyvenime, naktiniai demarkacinės linijos perkėlimai ir aidintys šūviai… Lietuva šios demarkacinės linijos oficialiai niekada nepripažino.

Gėles prie Jurgio Kybarto kapo padėjo Elektrėnų sav. meras Kęstutis Vaitukaitis

Spalio 4 d. minėjome Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinio  Jurgio Kybarto žūties 86-ąsias metines. Rinkomės prie paminklo, pastatyto jo žūties vietoje Baltamiškio kaime, Vievio seniūnijoje, prieš aštuoniasdešimt metų. Į garbės sargybą stojo VSAT Pasieniečių mokyklos kursantai. Renginyje dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LRVRM Vilniaus rinktinės vado pavaduotojas pulkininkas Alvydas Jankauskas, Elektrėnų sav. meras Kęstutis Vaitukaitis, mero patarėjas Vaidas Andiejauskas, VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai,  Pasieniečių klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas ir nariai, Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė,  Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas, Pasieniečių muziejaus Viešųjų ryšių vyriausioji specialistė Loreta Dumbauskienė, gausus būrys valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, Vievio gimnazijos 2a, b, c klasių moksleiviai. Renginį organizavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Elektrėnų savivaldybė ir Neries regioninio parko direkcija.

Lietuvos policininko Jurgio Kybarto žūties vieta

Minėjimo pradžioje vedėja Silvija Bielskienė priminė trumpą, bet dramatišką pasieniečio Jurgio Kybarto gyvenimą, tarnybą Pasienio policijoje ir žūtį. Po pristatymo pasieniečio Jurgio Kybarto atminimas pagerbtas tylos minute, jo aukai atminti nuaidėjo atminimo salvės, kurias atliko VSAT Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės pareigūnai, renginio dalyviai prie paminklo padėjo gėles, pamąstymais dalinosi Pasieniečių klubo prezidentas Vaclovas Zabarauskas, Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis.

Paminklo, kuris buvo pastatytas iš Pasienio policijos Trakų baro pasieniečių ir Vievio šaulių suaukotų lėšų, atidengimo ceremonija įvyko 1937 m. gegužės 16 d. 2011 metais Elektrėnų savivaldybės lėšomis paminklas J. Kybarto žuvimo vietoje buvo restauruotas.

Renginys tęsėsi Vievio kapinėse, padedant gėles prie pasienio policijos sargybinio Jurgio Kybarto (1894-1931) kapo, kuris 2016 metais Elektrėnų savivaldybės lėšomis buvo atnaujintas.

Žūties istorija

Pasieniečių klubo nariai, prezidentas Vaclovas Zabarauskas (centre)

Pasienio policijos Trakų baro 5-ojo rajono 4-osios sargybos sargybinis Jurgis Kybartas gimė Ukmergės apskrityje, Gelvonų valsčiaus Neveronių kaime. Pasienio policijoje pradėjo tarnauti nuo 1924 m. liepos 5 d. Ukmergės bare. Nuo 1929  m. lapkričio mėnesio saugojo administracinę liniją su Lenkijos okupuotu Vilniaus kraštu Trakų baro  sargyboje. Laikinoji siena su lenkų okupuotu Vilniaus kraštu buvo pažymėta medžio kartimis, taip vadinamomis gairėmis. Jas lenkų pasieniečiams nesunku būdavo „pastūmėti“ į Lietuvos pusę. Dėl tokių incidentų ne kartą kildavo pasienio konfliktai tarp abiejų šalių, jos apsikeisdavo notomis. Nuolat buvo šaudoma iš lenkų pusės, grobiami Lietuvos pasienio policininkai, perstatinėjamos sienos gairės, nesankcionuotai kertama siena, gana intensyviai gabenama kontrabanda. Nuo 1927 m. iki 1939 m. rugsėjo lenkų pasieniečiai nušovė 7, sužeidė 13 ir buvo pagrobę 22 Lietuvos pasienio policininkus. 1931 m. rudenį lenkų pasieniečiai savavališkai perkėlė demarkacinės linijos žymėjimo gaires giliau į Lietuvos teritorijos pusę ir iškasė griovį. Lietuvos pasieniečiai lenkų gaires sunaikino ir griovį išlygino. Lenkai gaires vis atstatydavo, o lietuviai vėl sunaikindavo. Spalio 4 d. rytą  pasienietis Jurgis Kybartas tikrino vietą, iš kurios pats išvakarėse buvo pašalinęs neteisėtą lenkų gairę. Čia jį užklupo du mirtini šūviai, paleisti lenkų pareigūno. Sunkiai sužeistas Jurgis Kybartas dar sugebėjo pasitraukti apie 60 metrų nuo administracinės linijos ir mirė. Žuvęs eilinis pasienietis J. Kybartas buvo doras ir darbštus žmogus, pasienio sargybinio pareigas ėjęs itin sąžiningai. Jis buvo aktyvus Šaulių sąjungos narys. Žuvusysis paliko 34-erių metų žmoną Oną Maseirčiūtę-Kybartienę, dvi mažametes dukras Marytę ir Zofiją ir senutę motiną, kurią jis išlaikė.

Paminklas tapo simboliniu

Daugelis istorikų, analizuojančių dramatišką to meto situaciją tarp Lietuvos ir Lenkijos, kelia retorišką klausimą: “Kodėl būtent jam, Jurgiui Kybartui, ir būtent tada pastatytas paminklas?”. Tokia žūtis nebuvo kažkas ypatingo, nes 1919-1938 metais prie demarkacinės linijos kareiviai žūdavo labai dažnai – dešimtimis. Realija buvo labai dramatiška. Lietuvos ir Lenkijos kontekstas buvo įtemptas, karo stovio nebuvo, bet nebuvo ir taikos. 1931.10.4 dieną nušaunamas Jurgis Kybartas, jo žūtis buvo rezonansinis nusikaltimas prieš Lietuvą. Tuomet dėl savo sienos sargybinio žūties nepriklausomos Lietuvos Vyriausybė ne tik nota kreipėsi į Tautų Sąjungą, iškilmingai palaidojo savo karį, bet ir už valstybės lėšas pastatė jam antkapinį paminklą. Dar po šešerių metų pasieniečiai ir šauliai policininko žūties vietoje, prie Bražuolės upelio, pastatė dar vieną paminklą su užrašu: “Lengva ir malonu dėl Tėvynės žūti”. Teisingumo teismas, išnagrinėjęs šią sudėtingą bylą, spalio 10 d.  vienbalsiai paskelbė: „Lietuva teisi, ji neprivalo paklusti tam, ko reikalauja Lenkija“. Pasienietis J. Kybartas lenkų pasieniečio iš pasalų dviem sprogstamųjų kulkų šūviais nušautas Lietuvos žemėje. „Jo žūtis pasiekė teisėjų širdis ir protus. Ne teisės, bet teisingumo principu teismas priėmė tokį sprendimą“, – liudijo istorikas Česlovas Laurinavičius. „Šis paminklas tampa simboliniu“.

VSAT Vilniaus rinktinės pareigūnai Vievio kapinėse prie Jurgio Kybarto kapo

 Silvija Bielskienė

Istorija Minėjimai Naujienos Trakų rajonas



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra