Pamąstymai apie Europarlamento rinkimus Lietuvoje

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Europos Sąjungos Parlamentų rezultatų aptarimas, komentarai ir dėl jų kilusi polemika dar ilgai tęsis. Viena iš priežasčių – rekordiškai menkas rinkėjų aktyvumas. Bandydami suvokti to priežastis, politikos apžvalgininkai akcentuoja politinės reklamos ydas, žmonių nusivylimą pastarojo meto įvykiais ekonominiame ir politiniame gyvenime. Kaip ten bebūtų, devynioms partijoms Europos Parlamento (EP) rinkimai baigėsi nesėkmingai ir nei vieno mandato negavusios politinės jėgos jau skaičiuoja kelias dešimtis siekiančius nuostolius.
„Vorutos“ laikraštis apie pasibaigusius rinkimus paprašė pakomentuoti ES Regionų komiteto pirmininko pavaduotoją, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narį Gediminą Paviržį.

Į Europos Parlamentą (toliau – EP) Lietuva rinko tik 12 atstovų. Ar bus girdimas jų balsas tokiame gausiame ir daugiatautiniame Parlamente?
Taip, bus girdimas, jei jie bus aktyvūs, jei ne tik domėsis tuo, ką siūlo kiti, bet imsis savo iniciatyvos teisėkūroje. Kaip žinote, EP pagrindinis darbas komitetuose ir frakcijose. Mūsų europarlamentarai atstovauja įvairias partijas, tačiau kiekvienas EP ras savo atitikmenį. Antai, Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai dirbs EPP (Europos liaudies partija), socialdemokratai – PES (Europos socialistų partija), liberalai turi savą frakciją, kiti taip pat neliks našlaičiai. Svarstomi klausimai svarbūs visai Europai, tad per tą prizmę žiūrėdami, mes galime tikėtis ir savų problemų sprendimų, ypač, jei mūsų išrinktieji nebus pasyvūs stebėtojai. Kita vertus, neabejoju, kad mūsų atstovai bus vieningi svarstydami ir priimdami sprendimus energetikos, aplinkos apsaugos, Baltijos jūros šalių, Rytų partnerystės plėtros ir kitais svarbiais mūsų šaliai klausimais.
Skirtingų nei vieno mandato negavusių partijų atstovai nurodo skirtingas pralaimėjimo priežastis: nuo rekordiškai menko rinkėjų aktyvumo, iki… blogo oro.
 
Kaip Jūs pakomentuotumėte situaciją?
Lengviausias atsakymas būtų, kad viską sujaukė gamta, blogas oras. Tačiau, manau, esmė ne čia. Jau pati rinkiminė kampanija buvo labai nepatraukli. Kalti, mano nuomone, ir patys kandidatai, kurių kalbos per TV, radiją ne visada įtikinamai skambėjo. Lietuvos rinkėjas išsilavinęs, jis apsiskaitęs ir daug žino. Deja, man bent susidarė įspūdis, kad ne visiems kandidatams buvo aišku, ką jie, tapę parlamentarais, veiks. Atsakymuose į klausimus skambėjo pažadai, kurių vykdymas pagal kompetenciją priskiriamas nacionalinėms, o ne retai net regioninėms ar savivaldos institucijoms. Nors lietuvių kalba yra oficiali ES kalba, bet toli gražu nėra visada užtikrinamas vertimas į lietuvių, kaip, beje, ir kai kurias kitas kalbas. Parlamente ar kitose ES institucijose daug naudos duoda tiesioginis bendravimas su kitų šalių atstovais. Tačiau čia be anglų, prancūzų ar vokiečių kalbų neišsiversi, o vertėjas juk nesekios paskui. Deja, nemažai kandidatų tiesiog prisipažino nemoką kalbų. Nesuprantu, kaip jausis toks asmuo tapęs parlamentaru. Turi prisiimti kaltę ir buvę europarlamentarai, kurių aktyvumą pastebėjome tik prasidėjus rinkiminei kampanijai. Kita vertus, mes Lietuvoje turime daug gerų pavyzdžių įvairiose visuomenės gyvenimo srityse, kur ES savo lėšomis prisidėjo prie gerovės kilimo. Gal per mažai apie tai kalbame, rodome, džiaugiamės.
 
Diskusijas kelia ir tai, kad kai kur Europos Sąjungoje, net Lietuvoje yra vietovių, kuriose buvo balsuota gana aktyviai. Kodėl taip netolygiai susiklostęs rinkėjų aktyvumas, kaip Jūs tai paaiškintumėte?
Taip, bendri rezultatai aktyvumo prasme ES geresni, nei Lietuvoje. Ženkliai jie geresni net pas mūsų kaimynus latvius bei estus. Kai kuriose Europos Sąjungos šalyse dalyvavimas rinkimuose privalomas, tad didelis rinkėjų aktyvumas ten neturėtų stebinti. Nors Lietuvoje tai nėra privalu, bet būdami abejingi rinkimų metu išsirenkame valdžią, kurią paskui kritikuojame, įvardiname kaip nevykusią ir pan. Lyg dėl to ne mes patys kalti. Kita vertus, rinkimai – tai pilietinės visuomenės brandos egzaminas. Tai laikas, kai galime pasijausti tikrais savo šalies šeimininkais, kai atsiranda galimybė paauklėti buvusius ir vėl, ar naujai, norinčius būti valdžioje, išsakyti jiems priekaištus ir pageidavimus.
Rytų Lietuvos rajonuose taip pat gana aktyviai dalyvauta rinkimuose. Tai džiugintų, tačiau, panagrinėjus rinkimų rezultatus: balsavimą iš anksto, namuose, visokius „geranoriškus“ pavežiojimus į rinkimines apylinkes, kuo giriasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – LLRA (toks partijos pavadinimas) aktyvistai, tvirtinti apie pilietinės visuomenės susiformavimą negaliu. Esu įsitikinęs, kad visoje Lietuvoje gyventojai vienodai sensta, vienoda ir sveikatos būklė. Antai, Lietuvos savivaldybių asociacija net įteikė auksinę krivulę Vilniaus rajono savivaldybei už geriausius sveikatinimo rezultatus. Tada kaip paaiškinti tą faktą, kad paštu už LLRA balsuoja dažniau nei už kitas partijas Lietuvoje. Na o jei panagrinėsime rinkimų rezultatus Vilniaus rajono savivaldybėje, pamatysime, kad už LLRA paštu balsavo net 26,15 proc. (tai reiškia kas 3-4 rinkėjas) visų balsavusių už minėtą partiją. Tuo tarpu atitinkamai už TS-LKD balsavo – 8,5 proc., socialdemokratus – 12,4 proc., Liberalų sąjūdį – apie 6 proc, liberalcentristus – apie 4,5 proc. Panaši tendencija ir Šalčininkų rajono savivaldybėje. Šie rinkimai parodė, kad pasitaiko, kai į namus pas rinkėją vis dar važiuoja vienas rinkiminės komisijos narys, nėra iškabintų važiavimo grafikų. Organizuoti pavežiojimai prie balsadėžių, manau, taip pat rinkimų įstatymo raidės pažeidimas. Juk niekas negali paneigti, kad vežant rinkėjus neagituojama.
 
Jūsų aptariama situacija viešinama nebe pirmą kartą. Kaip reikėtų suprasti faktą, kad taip pasyviai į tai reaguoja Vyriausioji rinkimų komisija, kitos partijos, Seimas? Ką reiktų daryti, kad padėtis taisytųsi?
Neabejoju, kad šiandien LLRA kaip partijos pozicija Vilniaus, Šalčininkų rajonuose gana tvirta ir tai ji rinkimuose galėtų įrodyti be perdėto uolumo, vis dar peržengiančio leistinas ribas. Todėl, jei bent kiek bet kur Lietuvoje iškraipoma rinkėjo valia, turėtų būti operatyviai ir objektyviai reaguojama.
Vyriausioji rinkiminė komisija, manau, laikosi nuomonės, kad rinkimų rezultatams pažeidimai neturi didesnės įtakos. Tačiau net vaikai žino, kad mažiausi pažeidimai, jei nereaguojama, ugdo didesnius.
Partijos rinkimuose sprendžia savo panašias problemas, gal todėl ir nuolaidžiauja. Menką dėmesį prieš rinkimus Rytų Lietuvos rajonuose partijos galbūt teisina ir tuo, kad įdirbis neduos naudos (balsų) tiek, kiek kitur, gal baiminamasi taip vadinamo strateginio partnerio reakcijos.
Seimas priėmė demokratiškus rinkimų įstatymus. Paliekama teisė galutinį sprendimą priimti rinkėjui. Juk kiekvienas tikintis žmogus bažnyčią lanko nepriklausomai nuo oro, išankstinės organizacijos, raginimų ar pavežiojimų. Tad jei jis tikras pilietis, pats suras rinkiminę apylinkę. Jokiu būdu nenoriu mesti šešėlio ant tų žmonių, kuriems dėl jų fizinių sunkumų reikia padėti atlikti pilietinę pareigą, bet būtina užtikrinti tokias sąlygas balsuoti, kad nebūtų iškraipoma jų valia.
Vieni rinkimai keičia kitus. Nepastebėsime, kai teks rinkti savivaldybių tarybas ir nejau vėl tas pat? Nesuprantu ir konkurencijos tarp partijų, kurios, užuot susivienijusios minėtuose rajonuose, konfrontuoja tarpusavyje, tuo išsklaidydamos savo galimybes. Kai nėra privalomos gyvenamosios vietos registracijos, daug priklauso nuo to, kur žmonės deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Tačiau nemažai atsikėlusių gyventi į užmiesčius deklaruoja gyvenamąją vietą ir renka kitur. Tai irgi kažkiek iškraipo rinkimų rezultatus.
Kai pakalbi su kolegomis iš kitų miestų ar rajonų, suvoki, kokios tolimos jiems Rytų Lietuvos savivaldybių problemos. Manau, kad tai partijų, save vadinančių parlamentinėmis ar tradicinėmis, darbo brokas, nes dažniau šias problemas kelia nevyriausybinės organizacijos.
Baigdamas, noriu visiems Lietuvos atstovams EP palinkėti vaisingo, kūrybingo darbo sprendžiant visos ES, o kartu ir Lietuvai svarbius klausimus.

Dėkojame už išsamius komentarus.
 
Kalbėjosi Aušra Kalinauskienė

Voruta. – 2009, bir. 20, nr. 12 (678), p. 1, 10

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra