Palydėjome į Anapilį Anelę Maksimavičienę
Autorius: Voruta Data: 2019-01-02 , 13:55 Spausdinti

Sigitas BIRGELIS, www.punskas.pl
2018 m. gruodžio 31 d. Punsko krašto lietuviai palydėjo į Anapilį šviesaus atminimo vyriausiąją mūsų krašto gyventoją Anelę Maksimavičienę. Ji 2019 metų birželio 10 dieną būtų šventusi 105-ąjį gimtadienį.
Anelė Maksimavičienė mums buvo, yra ir bus pavyzdys ne tik, kaip gyventi, kad galėtume sulaukti tokio garbingo amžiaus, bet ir kaip išsaugoti, nepaisant visų sunkumų, ištikimybę tėvų žemei, protėvių papročiams, gimtajai kalbai, savajam kraštui, Tėvynei Lietuvai.
Apie Anelę Maksimavičienę negalime kalbėti be konteksto, atitrūkę nuo sudėtingų jos gyvenimo aplinkybių. Jos brolis Jonas Pajaujis buvo žymus mūsų krašto agronomas. Jis tarpukariu prisidėjo prie šio krašto žemės ūkio plėtros, mokė kaimiečius naujoviško ūkininkavimo, steigė pienines ir kooperatyvus. Anelės vyras Juozas Maksimavičius buvo svarbus Lenkijos lietuvių veikėjas, vienas iš Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (LVKD) steigėjų, pirmas jos vadovas, vienas iš Punsko lietuvių licėjaus steigėjų, lietuvių saviveiklos Punsko krašte po Antrojo pasaulinio karo pradininkas.
Anelė Maksimavičienė nebuvo abejinga mūsų krašto lietuvių reikalams. Jos namuose vykdavo neformalūs visuomenės veikėjų pasitarimai. Nuo jaunų dienų Anelė dalyvavo saviveikloje: šoko, dainavo, vaidino. Ji buvo šio krašto lietuviško vaikų teatro pradininkė. Pasižymėjo kaip gabi ir talentinga audėja. Jos audiniams – juostoms ir rankšluosčiams – būdingas raštų sudėtingumas ir meniškumas. Anelės darbai po šiai dienai žavi ne tik Punsko ir Seinų krašto, bet ir anapus Atlanto gyvenančių žmonių akis.
Ji buvo viena iš geriausių šio krašto dainininkių. Nuo jaunų dienų giedojo bažnyčios chore. Jos unikalios dainos buvo įrašytos Lietuvos įrašų studijoje ir įamžintos plokštelėje „Lietuviai. Suvalkų krašto dainos“.
Anelė Maksimavičienė buvo mums tiltas iš praeities į dabartį. Ji – vienas iš tų žmonių, kurie savo akimis matė Lietuvos savanorius, kovojusius dėl Lietuvos laisvės Punsko ir Seinų krašte. Ji patyrė lietuvių persekiojimus tarpukariu, karo ir okupacijos metus, sunkų pokarį. Aktyviai rėmė šiame krašte besislapstančius Lietuvos partizanus, nepaisydama kraupių pasekmių, jiems organizavo po kaimus rinkliavas. Asmeniškai pažinojo Lietuvos partizaną Vytautą Prabulį-Žaibą, kuris žuvo kartu su kapitonu Jurgiu Krikščiūnu-Rimvydu 1949 m. gruodžio 15 d. Šlynakiemyje.
Nors gyvenimas Anelės Maksimavičienės netausojo, ji išliko tyros ir atviros širdies žmogus. Daugiau kaip 100 metų gyveno santarvėje su ja supančia aplinka, medžiais, paukščiais, žvėrimis. Apie Anelės gyvenimą 2014 m. buvo sukurtas pilno metražo dokumentinis filmas „100 gyvenimo metų“.
Gerbiama Anele, tegul Jums būna lengva mūsų krašto žemelė, kurioje praleidote 104 su puse metų, kurią taip mylėjote…
Komentarai
Naujienos
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
-
Atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka
-
Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos
Lietuva
-
Atnaujinta į gydymo įstaigas vykstančių asmenų testavimo dėl COVID-19 tvarka
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
-
Baigta sveikatos sistemos darbuotojų vakcinacija: imunitetą turi trys ketvirtadaliai medikų
-
V. Valiušaitis. Autonomijos DNR
-
Atsakyta į mokytojams labiausiai rūpimus klausimus apie skiepus nuo COVID-19
Istorija
-
Nors dvaras labai nugyventas, suniokotas, perstatytas ir dar sudegęs, jis vis tik lieka vertingas istorine prasme – mena 1863 m. sukilimą
-
Jonas Pažemeckas iš Margių kaimo ir jo pasakojimai
-
Raudonoji mafija. Kaip Rusijos nusikaltėliai įsiveržė į Ameriką
-
Jurgita Žąsinaitė-Gedminienė. Iš nuožmiausių epidemijų istorijos: 1709–1710 m. maro protrūkis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės mieste Gardine
-
Istoriko Algirdo Grigaravičiaus monografija „Jonas Smilgevičius – kitoks signataras“
Kultūra
-
Lietuvos valstybininkui, diplomatui, istorikui Petrui Klimui – 130
-
Šiemet brandos egzaminai prasidės anksčiau nei pernai
-
Mums reikia vado? Prezidento institucija nuo Landsbergio iki Nausėdos
-
Tradiciniai giedojimai ,,Gavėnia giesmėse“
-
Kauno fotografijos galerija dalyvaus virtualioje Printed Matter meno leidinių mugėje, kurią organizuoja Niujorko ir Los Andželo knygų mugių organizatoriai
Renginiai
-
Knygos „Mažosios Lietuvos periodinė spauda 1811-1939 m.“ pristatymas
-
„Knygų savaitės“ metu vyks virtuali „Nieko rimto“ mugė: susitikimai su rašytojais, autografai ir rimtos staigmenos
-
Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia kartu švęsti Vasario 16-ąją! Trys virtualios programos moksleiviams
-
Neeilinė galimybė prisiminti Vilniaus katedros ir jos statytojų istoriją, mieste gyvavusias vienuolijas ir jų palikimą, o Vasario 16-osios proga – atrasti Fribūro universiteto (Šveicarija) vaidmen...
-
Švęsti Užgavėnes neiškeliant kojos iš namų?
Susiję straipsniai
-
Prisimenant dr. Romą Batūrą
~ In memoriam, Istorija, Lietuva
2021-02-18, 11:00
-
In memoriam. Valdas Faustas Kuzelis (1936-2020)
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos, Rytų Lietuva
2021-02-06, 11:10
-
Netekome istoriko, visuomenės veikėjo Romo Batūros
~ In memoriam, Lietuva
2021-02-03, 15:30
-
A.A. T. Vytautas Merkys SJ (1927 03 17 - 2021 02 01)
~ In memoriam, Katalikų kunigai, Lietuva, Religija
2021-02-03, 13:15
-
Su Irena Alijošiūte atsisveikinant
~ In memoriam, Lietuva, Naujienos
2021-02-01, 09:50