Pagrindinis puslapis Naujienos Palukniečio Rimanto Dovydėno aistros: piešimas ir lietuvių literatūra

Palukniečio Rimanto Dovydėno aistros: piešimas ir lietuvių literatūra

Palukniečio Rimanto Dovydėno aistros:  piešimas ir lietuvių literatūra

Vasario 18 d. Trakų kultūros rūmų lankytojams duris pravėrė karikatūristo ir įvairių parodų dalyvio bei konkursų laureato, buvusio Paluknio vidurinės mokyklos pedagogo Rimanto Dovydėno karikatūrų paroda „60 šypsenų“, skirta menininko 60-ajam jubiliejui paminėti.

Talentas, pradėjęs skleistis mokyklos laikais

Pirmieji R. Dovydėno gyvenimo metai prabėgo vienkiemyje, 1958 m. gegužės 12 d.
Nuotr. iš asmeninio R. Dovydėno archyvo

Sakoma, kad karikatūristai kitaip mato pasaulį. Jie turi talentą humoristiniu piešiniu išjuokti arba pašiepti žmogaus ar visuomenės ydas, pažvelgti kitaip į visuomenei aktualias problemas. Rimantas Dovydėnas šį talentą atrado dar vaikystėje. Vieną kartą dėdės atneštas žurnalas „Šluota“ taip sudomino mažąjį Rimantą, kad jis paprašė tėvų užprenumeruoti leidinį, o pats įdėmiai žiūrėjęs piešinius, pamažu ryžosi perpiešti labiausiai patikusias karikatūras. Savo piešinius „Šluotoje“ skelbę autoriai tapo netiesioginiais Rimanto Dovydėno mokytojais. Naujuoju sūnėno pomėgiu galėjo „pasidžiaugti“ ir dėdė Jonas. Jis tuo metu studijavo Veterinarijos akademijoje, norėjo būti zootechniku, todėl jo sąsiuviniuose buvo daug brėžinių, schemų. Tas vietas, kurios likdavo tuščios, Rimantas išgražindavo savo piešiniais.
Mažojo Rimanto talentas buvo pastebėtas ir Rokiškio r. Panemunio aštuonmetėje mokyk­loje, kurioje jis tuo metu mokėsi. Vyresni moksleiviai (septintokai, aštuntokai) leisdavo mokyklos sienlaikraštį. Jiems prireikė mokinio, kuris mokėtų piešti. Matyt, tarp klasės draugų tokio nebuvo ar niekas nenorėjo tuo užsiimti, todėl ši užduotis buvo pasiūlyta Rimantui, kuris tuo metu buvo dar tik pradinukas – įprastai pradinukų niekas nekvietė leisti mokyklos sienlaikraščių. „Matyt, buvo pasklidęs gandas, kad turiu humoro gyslelę ir kuriu linksmus piešinius“, – šypteli Rimantas. Jaunasis karikatūristas džiaugėsi, kad jo darbus ir kiti viešai galėjo pamatyti.
1972 m., besimokant jau Rokiškio r. Pandėlio vidurinėje mokykloje, Rimanto karikatūros pirmą kartą atsidūrė respublikinėje spaudoje – žurnale „Moksleivis“, o jaunojo dailininko „mūza“ tapęs žurnalas „Šluota“ 1978 m. pirmą kartą išspausdino jo darbą.

 

Būsimasis karikatūristas su mama Stefanija ir tėčiu Bronislovu, 1957 m. rugsėjo 8 d.
Nuotr. iš asmeninio R. Dovydėno archyvo

Piešimas ir lietuvių literatūra

1975 m. baigęs mokyklą Rimantas Dovydėnas mąstė apie galimybę studijuoti dailę, tačiau stojant į tuometinį Dailės institutą mandatinė komisija nusprendė, kad šios studijos – ne jam ir pasiūlė rinktis kitą specialybę. „Nesinorėjo eiti į armiją, todėl įstojau į 21-ąją technikos mokyk­lą mokytis poligrafijos, kurią baigiau „raudonu“ diplomu – vien penketais (tuomet buvo penkiabalė vertinimo sistema). Už tai nereikėjo atidirbti“, – pasakojo karikatūristas.
Kitas didelis Rimanto Dovydėno pomėgis buvo lietuvių literatūra, todėl baigęs technikos mokyklą jis įstojo į tuometinį Vilniaus valstybinį pedagoginį institutą, studijuoti lietuvių kalbos ir literatūros. „Mokykloje mėgau rašyti rašinėlius, nagrinėti tekstus, be to, turėjau nuostabią lietuvių kalbos ir literatūros mokytoją Genovaitę Samulėnienę“, – prisimena Rimantas.
Po studijų dailininkas nenorėjo grįžti į gimtąjį Rokiškio kraštą, jį sužavėjo Trakų kraštas. Be to, tai strategiškai patogi vieta – šalia Vilnius. Tuometinis Trakų švietimo skyriaus vadovas a. a. Aleksandras Mikiška pasiūlė jam dirbti Paluknio vidurinėje mokykloje lietuvių k. mokytoju. Rimantas sutiko, apsigyveno ir ėmė dirbti Paluknyje. Čia su žmona Vitalija sukūrė šeimą, užaugino dukrą Rasą ir sūnus Marių bei Giedrių. Vaikams Paluknys tapo gimtine. Tiesa, mokykloje „naujai iškeptas“ mokytojas ilgai neužsibuvo, mokytojavo tik aštuonerius metus (1981–1989). Dar dirbdamas mokytoju pradėjo bendradarbiauti su rajoniniu laikraščiu „Spartuolis“ (dabar – „Galvė“). Laikraščio kolektyvo įkalbėtas 1989–1995 m. tapo leidinio atsakinguoju sekretoriumi. Galiausiai 1995 m. likimas jį nuvedė į „Valstiečių laikraštį“, kuris 1974 m. pirmą kartą atspausdino jo karikatūrą. 1984 m. (dar mokytojaudamas Paluknyje) Rimantas pradėjo ,,globoti“ daugumos skaitytojų mėgstamą komiksą „Anupro Dirvelės nuotykiai“. ,,Valstiečių laikraštyje“ karikatūristas dirba ir dabar.

Įvairių parodų ir konkursų dalyvis

Nuo 1980 m. Rimantas Dovydėnas dalyvauja įvairiose Lietuvos ir užsienio šalių (Bulgarija, Lenkija, Belgija, Estija, Izraelis, Italija, Ukraina) paro­dose. Kasmet balandžio 1 d. Lietuvoje vyksta respublikinės parodos, numatytomis temomis. Šiemet Balandžio 1-osios tema yra „Mano uostas“ ir Rimantas Dovydėnas žada dalyvauti. Džiugu, kad dailininko atžala Rasa seka tėvo pėdomis. Kasmet yra išleidžiamas karikatūrų katalogas ir Rasos darbai jau atsidūrė trijuose. Rimantas tuo labai džiaugiasi, nes Lietuvoje moterų-karikatūrisčių – vienetai. Sūnus Marius, nors ir turi menininko gyslelę, pasirinko rimtesnę specialybę – tapo geodezininku, sūnus Giedrius, beveik dešimt metų dirbęs ir gyvenęs Anglijoje, šiemet su šeima grįžta į tėviškę.
Rimantas Dovydėnas dalyvauja ir įvairiuose konkursuose, yra jų laureatas. Vienas naujausių jo pripažinimų yra pernai spalį Krašto apsaugos ministerijos organizuotas geriausio humoristinio piešinio ir karikatūros konkursas „Humor militaris: informacinio karo fronte“, kur Rimantas tapo vienu iš nugalėtojų. O šiemet vasario 16 d. Trakų r. savivaldybė kraštiečiui įteikė Kunigaikščio Vytauto Didžiojo nominaciją „Už bendrosios gyventojų kultūros vystymą, etnokultūros tradicijų puoselėjimą, tautinių mažumų kultūros plėtrą bei kultūrinių iniciatyvų įgyvendinimą“.

Gimtadienio dovana

Būsimasis karikatūristas su mama Stefanija ir tėčiu Bronislovu, 1957 m. rugsėjo 8 d.
Nuotr. iš asmeninio R. Dovydėno archyvo

Vasario 9 d. karikatūristas šventė savo 60-ąjį jubiliejų. Nesumeluotume pasakę, kad geriausia gimtadienio dovana buvo jo parodos „60 šypsenų“ atidarymas vasario 18 d. Trakų kultūros rūmuose susirinko gausus būrys giminių, bičiulių ir kraštiečių, atvykusių pažiūrėti į eksponuojamus darbus, ištarti sveikinimo žodžius. Renginyje dalyvavo ir valdžios atstovai –LR Seimo narys Jonas Liesys, Trakų r. savivaldybės merė Edita Rudelienė, taip pat buvę ir esami kolegos („Valstiečio laikraštis“, „Galvė“), karikatūristas-grafikas Jonas Varnas, Paluknio bendruomenės nariai ir kt. Renginį vedė Trakų kultūros rūmų Paluknio padalinio kultūrinių renginių organizatorė Ivona Grigienė, o susirinkusiuosius linksmino Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės moterų vokalinio ansamblio ,,Guostė“ (vad. Gabrielė Rastenytė-Mališauskienė) dainos.
Karikatūristas Rimantas Dovydėnas yra dėkingas Trakų kultūros rūmų direktoriui Edvardui Keizik ir kultūrinių renginių organizatorei Viktorijai Šamatovičienei, VšĮ „Krembliai“ direktoriui Vyteniui Daugudžiui, UAB „Bitutės“ vadovui bei ,,Šluotos“ redaktoriui Jonui Lenkučiui ir kt., be kurių ši paroda nebūtų išvydusi dienos šviesos. Didžiausi padėkos žodžiai skiriami žmonai Vitalijai, kuri ir buvo parodos iniciatorė. „Ji, man nieko nežinant, susitarė su Trakų kultūros rūmais dėl parodos. Neliko nieko kito, kaip sutikti“, – juokiasi karikatūristas Rimantas Dovydėnas.

Parodos iniciatorė – žmona Vitalija Dovydėnienė

Paroda veiks iki kovo 16 d.

Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Autorės nuotr.

Naujienos iš interneto