Palangos Birutės parke – grupės „Atalyja“ folkrokas
Autorius: Voruta Data: 2013-08-12 , 08:06 Spausdinti
2013 m. rugpjūčio 16 d. 20 val. į Palangos Birutės parke, Žemaičių kalnelyje, vyksiantį baltiškųjų sielovaizdžių vakarą pakvies dar vienas koncertų ciklo „Ant krašto marės Palangos miestelėj“ renginys – Lietuvos kultūros sostinėje publikos dėmesio lauks lietuvių folkroko grupė „Atalyja“. Jei renginio dieną temdys lietus, koncertas bus perkeltas į vilą „Anapilis“.
Lietuvių folkroko grupė „Atalyja“ siekia populiarinti archainį lietuvių folklorą bei senąsias dainas priartinti prie šiuolaikinio klausytojo. Grupės kūrybai būdinga stilistikos įvairovė, turtinga tembrų paletė, savitos, išradingos aranžuotės – senųjų dainų melodijos praturtinamos roko, džiazo, fanko, bliuzroko, metalo roko, indų muzikos elementais.
„Penktadienį Palangoje vyksiantis koncertas yra skirtas labai „margai“ publikai – tiek jaunimui, tiek vyresniems, nes vakaro metu skambės šiuolaikiškai interpretuota bei pateikta liaudies muzika“, – sakė Palangos kultūros centro etnologė Zita Baniulaitytė.
Gamtos apsuptyje, ant Žemaičių kalnelio, Birutės parke (lyjant – viloje „Anapilis“), vyksiantis koncertas truks iki pusantros valandos. Šiam koncertui grupė „Atalyja“ parinko pačius įdomiausius kūrinius bei aranžuotes iš savo repertuaro.
Klausytojai muzika mėgautis galės patogiai įsitaisę pievelėje, ant pačių atsineštų paklotų. Saulei besileidžiant, vakarinėje prietemoje jaukumo koncertui suteiks natūralios ugnies apšvietimas.
Per daugiau nei dešimt gyvavimo metų „Atalyja“ pelnė įvairaus amžiaus klausytojų prielankumą. Svarbiausią grupės repertuaro dalį sudaro kalendorinės dainos, sutartinės, karinės istorinės, vestuvinės dainos. Muzikantai nevengia eksperimentuoti – tradicinių dainų melodijas jie jungia su klasikinio roko, metalo roko, bliuzroko, funk, progresyviojo roko, indų klasikinės muzikos elementais.
Grupės kūryba pasižymi profesionaliomis, skoningomis aranžuotėmis, turtinga tembrų palete, išradinga ritmika, savita polifonija. Tradiciniai lietuvių instrumentai (kanklės, skudučiai, smuikas, dūdmaišis, dambrelis) išradingai jungiami su elektrine ir bosine gitaromis, roko mušamaisiais. Kai kurioms dainoms savitą rytietišką atspalvį suteikia indų instrumentai: bansuris (skersinė bambuko fleita) ir tabla (porinis būgnas).
Šiuo metu grupėje dainuoja trys vokalistės – Gedimina Statulevičienė, Audronė Daraškevičienė ir Darutė Pilibavičienė (ji taip pat skambina kanklėmis) bei vokalistas ir kanklininkas Rytis Ambrazevičius. Grupės multiinstrumentininkas Ernestas Jepifanovas groja bansuriu (indų fleita), altu, dūdmašiu, skudučiais ir dainuoja, Eirimas Velička – smuiku, kanklėmis, dambreliu. Bosine gitara ir kanklėmis groja Gediminas Žilys, elektrine ir akustine gitaromis – Ugnius Keturka, mušamaisiais – Salvijus Žeimys.
Grupė yra Lietuvos folkloro švenčių, postfolko ir neofolko festivalių, miestų ir miestelių švenčių dalyvė. Nuolat dalyvauja festivaliuose „Mėnuo juodaragis“, „Baltijos garsas“, „Suklegos“, „Gyvosios archeologijos dienos“, „Skamba skamba kankliai“. Grupės muzika skamba įvairiuose meno projektuose, filmuose, teatro spektakliuose, „Atalyja“ ne kartą koncertavo užsienyje.
Komentarai
Naujienos
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Pasaulinė akcija #MesPrisimename – Holokausto aukoms atminti ir pagerbti
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
Lietuva
-
Aviacijos saugumo ekspertai primena: reikalavimai, kuriuos turi žinoti keliaujantys oro uostuose
-
EVA ir Norvegijos institucijos išsakė nuomonę dėl netrukus po vakcinacijos ištikusių mirčių
-
In memoriam. Monsinjoras Vytautas Kazys Sudavičius (1943–1974–2020–2021)
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Moterys raginamos aktyviau dalyvauti gimdos kaklelio vėžio prevencinėje programoje
Istorija
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
-
Sufražizmo judėjimas Lietuvoje pirmaisiais Nepriklausomybės metais
-
Aldona Vasiliauskienė. Strazdelis archyviniuose dokumentuose
Kultūra
-
Mariją Birutę Gimbutienę prisimenant
-
Kultūros komiteto viešas atsakymas kultūros ir meno bendruomenei dėl Seimo nario Petro Gražulio
-
FTB apskaičiavo, kad per meno nusikaltimų seklio Roberto Wittmano rizikingas operacijas susigrąžinta meno šedevrų ir retų istorinių artefaktų už šimtus milijonų dolerių
-
Bus skirta iki 6 mln. eurų mokykloms nupirkti nešiojamų kompiuterių su interneto ryšiu. Jie numatyti mokiniams, neturintiems tinkamų priemonių mokytis nuotoliniu būdu
-
Savivaldybių kultūros darbuotojų atlyginimai didės 1,6 mln. eurų
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
-
Liutgarda Čepienė. Apie Teresės Butaitės-Plisienės knygą ,,Sunkiausia nugalėti save“
-
Napaleonas Kitkauskas: „Pastatai turi savo istorijas, o mums svarbu išsaugoti tiesą“
Renginiai
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
-
Kovo 11-osios Lietuva muziejuose
Susiję straipsniai
-
Šventiniai Trakai – Lietuvos kultūros sostinė 2020 m. Fotoreportažas
~ Uncategorized
2020-12-24, 18:18
-
Mokytoja N. Česnulevičienė: „Lietuva prasideda čia, kur esame mes...“
~ Uncategorized
2020-12-18, 14:36
-
Bus pažymėta Trakų žydų geto vieta
~ Uncategorized
2020-11-18, 15:49
-
Prieš 50 metų Romoje mirė diplomatas Stasys Girdvainis
~ Uncategorized
2020-06-21, 15:07