Pakeliui į Europos sostinę

Autorius: Data: 2013-04-09, 09:16 Spausdinti

Edita KOMAROVA, Irma STADALNYKAITĖ, Lentvaris

Kelnas – Achenas – Kochemas – Briuselis

Likus savaitei (2013 m. kovo 24–29 d.) iki svarbiausios krikščionių šventės, simbolizuojančios Kristaus prisikėlimą, Velykų, turėjome išskirtinę progą aplankyti Europos Parlamentą (EP) Briuselyje ir kai kuriuos Vokietijos miestus (Kelną, Acheną, Kochemą). Į kelionę, kurią organizavo EP narės Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės biuras, vyko „Žaliojo kodo“ laureatai ir jaunimo bendruomenė iš Kauno. Kelionės vadovė – Gintarė Nefaitė. Su Vokietijos, Briuselio miestų istorija ir įžymiomis vietomis supažindino gidė Vitalija Kondratavičienė.

„Žaliasis kodas“ – galimybė realizuoti savo kūrybines idėjas

Šiuo metu ypač aktualios ekologinės temos. Dedamos didelės pastangos, kad mūsų gyvenamoji aplinka taptų švaresnė. EP narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė inicijuoja kūrybinį aplinkos apsaugos ir ekologijos idėjas viešinantį projektą „Žaliasis kodas“, kuris gyvuoja jau ketvirtus metus. Projekto tikslas – organizuojant kūrybinius konkursus paskatinti Lietuvos žmones geriau įsigilinti į įvairias ekologijos temas ir atrasti argumentus, kurie atrodo svarbiausi ir įtikinamiausi jiems patiems. Dalyvauti gali visi, kas nėra abejingi juos supančiai aplinkai ir nebijo savo požiūrio atskleisti kitiems.

Į šią kelionę važiavę Gabrielė Kartanaitė, Karolis Kveselispirmą vietą „Žaliojo filmuko“ konkurse pelnęs studentų duetas iš Kauno. Jų sukurtas filmas „Skanaus“ – tai įtaigus, vizualiai estetiškas pasakojimas apie mūsų vartotojiškumo problemą.

Vilniaus licėjaus komanda (Skaistė Arbačiauskaitė, Kotryna Ašoklytė, Aurelija Gamulka, Paulius Baikauskas, Vainius Vrubliauskas, Ernest Bitkivskij) sukūrė dviejų serijų komišką filmuką apie požiūrį į atliekų rūšiavimo svarbą ir pelnė trečiąją vietą.

Aurimas Dirsė, Kristina Juraitytė,studentai iš Vilniaus, dalyvavo „Eko projekto“ konkurse. Jie konkursą laimėjo už savo projekto „Šviesos tarša“ kūrybiškumą, temos inovatyvumą, geriausiai pristatytą idėją bei įgyvendinimo galimybes. „Žaliasis kodas“ š. m. pavasarį ketina suteikti pagalbą šį projektą įgyvendinant.

Dominyka Kizerskytėiš Kėdainių rajono yra 2011 m. projekto „Žaliasis kodas“ skelbto ekologinio atvirlaiškio konkurso „Žalia žinutė“ antrojo etapo nugalėtoja. Jos atvirlaiškis „Žalias miestas“  tarsi spalvingas sapnas nukelia į nepaprastą svajonių miestą, esantį neatskiriama gamtos dalimi. Merginai tuo metu tebuvo 13 metų, tad į kelionę vykti tais pačiais metais neturėjo galimybės. Kelionė buvo nukelta į šiuos metus.

Apie projektą „Žaliasis kodas“ ir šiuo metu rengiamą konkursą skaitykite oficialioje projekto svetainėje www.zaliasiskodas.lt.

Kelno katedra – viena iš aukščiausių pasaulyje katedrų

Kelnas yra ketvirtas pagal dydį Vokietijos miestas, romėnų įkurtas 33 m. pr. Kr. Buvo vadinamas 150 bažnyčių miestu, priklausė Hanzos miestų sąjungai. Tai miestas, išgarsėjęs odekolono gamyba. Būtent čia 1710 m. buvo sukurtas pirmasis odekolonas. Italas Johannas Maria Farina pagal savo gyvenamąją vietą šį kvapųjį vandenį pavadino Kelno vandeniu (pranc. Eau de Cologne, vok. Kölnisch Wasser). Kelno vanduo buvo vertinamas dėl savo vėsinamųjų, dezodoruojamųjų ir antiseptinių savybių. Ne veltui Napoleonas jį visuomet imdavo į žygius ir sunaudodavo apie 600 buteliukų per metus.

Kelnas – mugių miestas, nuo XVIII a. garsėjo kasmetiniais karnavalais. Antrojo pasaulinio karo metais miestas buvo smarkiai subombarduotas (numesta daugiau nei 800 bombų).

Kelno katedroje saugomos Trijų karalių relikvijos. Pasak padavimo, Trijų karalių relikvijas iš Palestinos pargabenusi imperatoriaus Konstantino motina šv. Elena. Vėliau jos buvo saugomos Milane. Į Vokietiją kaip karo grobis jos patekusios XII a. Iš imperatoriaus Frydricho I Barbarosos kariuomenės užimto Milano į Kelną relikvijas pergabenęs imperatoriaus dvariškis Reinaldas Daselietis 1164 m. Iš pradžių relikvijos buvo laikomos senojoje, Karolio Didžiojo statydintoje Kelno katedroje. Į miestą ėmė plūsti daug piligrimų, tad buvo nutarta statyti naują katedrą. Sakoma, kad Kelno miestas tapo svarbiu piligrimų centru, tokiu garsiu kaip Jeruzalė ar Roma. Statybos užtruko apie 600 metų. Katedra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir yra skirta šv. Petrui ir Švenčiausiajai Mergelei Marijai.

Achenas – Karolio Didžiojo rezidencija ir mineralinių versmių kurortas

Mineralinių vandenų šaltiniai Achene žinomi nuo romėnų laikų, prie jų buvo statomos termos. Čia, 794 m. keltų ir romėnų terminio kurorto vietoje, Karolis Didysis pradėjo didžiulio rūmų komplekso statybas, kurios buvo baigtos 798 m. Iš pradžių Achenas tapo Karolio Didžiojo žiemos rezidencija, vėliau nuolatine gyvenamąja vieta, o 807 m. Šventosios Romos imperijos sostine.

Įspūdį palieka Acheno katedra, kurią galima vadinti miesto simboliu. 786 m. ją statyti pradėjo Karolis Didysis. Istoriškai svarbu tai, kad joje išlikęs balto marmuro sostas, kuriame per 600 m. buvo karūnuotas 31 Vokietijos karalius ir Šventosios Romos imperatorius. 814 m. Karolis Didysis mirė ir katedra tapo jo amžino poilsio vieta. Centrinėje choro salėje saugomas antikinis sarkofagas.

Acheno rotušėje gegužės 9 d. (Europos dieną) LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei bus įteiktas tarptautinis Karolio Didžiojo apdovanojimas už indėlį kuriant Europos Sąjungos vienybę ir ekonominį stabilumą. „Šalies Prezidentė iš tiesų yra viena svarbiausių Europos Sąjungos lyderių. Ne tik lyderė pačioje sąjungoje, bet pirmiausia Lietuvos lyderė sąjungai. Tai reiškia vis labiau ir labiau artinti šalį prie integracijos į šią bendruomenę“, žurnalistams sakė apdovanojimą skyrusios organizacijos pirmininkas Jurgenas Lindenas (Jurgen Linden).

Briuselis – Europos sostinė

Belgijos Karalystė yra labai susiskaldžiusi. Į šiaurę – flamandai, nuo Briuselio į pietus gyvena valonai. Tik 20 proc. gyventojų moka abi kalbas. Partijos susiskaldžiusios etniniu principu (praeitais metais net 428 d. buvo be Vyriausybės!).

Šalyje yra 3 valstybinės kalbos: olandų, prancūzų ir vokiečių. Briuselis yra dvikalbis regionas, vyrauja prancūzų k. Miestas vadinamas Europos sostine, nes jame įsikūrusios svarbiausios ES institucijos, nacionalinės atstovybės bei kitos tarptautinės organizacijos.

Bene populiariausia miesto vieta – Didžioji aikštė. Baroko stiliaus aikštė palieka išties neišdildomą įspūdį. Ne ką mažiau įspūdinga ir Briuselio katedra bei Karališkieji rūmai.

Keistokas miesto simbolis yra besišlapinančio berniuko skulptūra. Esama nemažai legendų, kuo, kuo miestui svarbus tas berniukas. Viena jų pasakoja, kad XVI a. priešai puolė Briuselį ir norėjo jį susprogdinti. Netoliese vaikščiojęs mažas berniukas pamatė degantį degiklį ir nusišlapino, taip jį užgesinęs ir išgelbėjęs Briuselį.

Mūsų kelionės tikslas buvo EP, kuris atstovauja visų 500 mln. piliečių, šiandien priklausančių ES, interesams. Apie EP ir EP narės R. Morkūnaitės-Mikulėnienės biuro organizuotą susitikimą su lietuvių kilmės rašytoja Ruta Sepetys EP bibliotekoje skaitykite kitame numeryje.

Autorių nuotr.

Nuotraukose:

1. Bendra kelionės dalyvių nuotrauka EP Briuselyje. Penkta iš kairės – europarlamentarė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė (Mindaugo Mikulėno nuotr.)

2. Kelno katedra

3. Elco pilis – bene labiausiai turistų lankoma Mozelio slėnio vieta. Pilis pastatyta XII a. Tai turbūt vienintelė pilis, kuri nebuvo užpulta. Nors daugiau kaip 800 m. priklauso Elcų giminei, ji yra atvira visuomenei

4. Mozelio upės perlas – Kochemas. Tai spalvingas vyndarių miestelis. Mozelio vingiais įsikūrę apie 5000 vynuogynų

5. EP pastatas Briuselyje

Voruta. – 2013, bal. 13, nr. 8 (772), p. 1, 13.

Europos Parlamentas (EP) , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra