Paįstrys paminėjo

Autorius: Data: 2014-02-18, 16:12 Spausdinti

Bronislovas MAŽYLIS

Besibaigiantieji praėjusieji 2013  ir prasidedantieji 2014 metai paženklinti gražiomis mūsų tautai sukaktimis:  poeto, publicisto, tautos žadintojo Vinco Kudirkos 155-tosios gimimo metinėmis, jo sukurtos Tautiškos giesmės, virtusios Lietuvos himnu 115- tmečiu, bei poeto, Lietuvių grožinės literatūros  pradininko Kristijono Donelaičio  300 – tuoju gimtadieniu.

Šioms datoms pažymėti Paįstrio bibliotekoje surengta paroda ir minėjimas. 2014 m. sausio 30-tą dieną biblioteką užpildžiusiam gausiam paįstriečių ir svečių būriui, bibliotekos vedėja Jūratė Blaževičienė papasakojo kokia proga visi esame susirinkę ir pakvietė apžiūrėti parodą, įrengtą neseniai įsigytose gražiose vitrinose.

Dalis vitrinų buvo užimta nušviesti tautos žadintojo Vinco Kudirkos gyvenimui ir veiklai. Čia eksponuojami V. Kudirkos raštai, kurie buvo išleisti Tilžėje 1909 metais, minint rašytojo dešimtąsias mirties metines, knygos išleistos jau mūsų laikais  bei pirmasis jo redaguotas „Varpo“ laikraščio numeris, kuriam šiemet sukanka 125 metai.

Daug vietos paskirta 1898 m. lapkričio-gruodžio mėnesių  šeštame „Varpo“ numeryje atspausdintai  V.Kudirkos „Tautiškai giesmei“, jos keliui į Lietuvos himną.

Lietuvos šviesuomenei XIX a. prasidėjus lietuvių tautinio atgimimo judėjimui ir matant kaip kitos tautos savo jausmus išreiškia tautiniais himnais, tokiu pradėjo laikyti Adomo Mickevičiaus poemos „Ponas Tadas“ pirmąsias eilutes: „Tėvynė Lietuva, mielesnė už sveikatą…“. Spaudos draudimo metu išplito Antano Baranausko  kūrinys: „Nu, Lietuva, nu, Dauguva…“ , kuriame nuskamba toks skundas: „Anei rašto, anei druko mums turėt neduoda…“ ir kartu ryžtas: „Kad tu, gude, nesulauktum – ne taip, kaip tu nori…“  Tačiau caro valdžia šiame himne greit įžvelgė gręsiantį maištą ir jį viešai giedoti netrukus uždraudė. Rašytojas Vincas Pietaris siūlė rinktis Dovydo psalmę: „Dievas galybių su mumis! Dievas Jokūbo – apgynėjas mūsų!“

Į tautinį himną pretendavo Maironio eilės: „Kur bėga Šešupė“, „Jau slavai sukilo“.  Tačiau nuo 1899 m. lapkričio 13d., kada Peterburgo studentų labdaros vakare buvo atlikta V.Kudirkos „Tautiška giesmė“, ji vis lajau plinta viešuose lietuvių renginiuose. Tačiau ir ši giesmė caro valdžiai tapo nepageidaujama – neleisdavo rengti vakarų jei ji būdavo numatyta programoje. 1902 m. Peterburgo „Labdaringoji  lietuvių ir žemaičių draugystė“, kad nežlugtų jų renginys paprašė Maironio sukurti naują dainą, galinčią būti himnu. Maironis parašė eilėraštį „Eina garsas“. Deja, lakas parodė, kad jam himnu tapti nepavyko, kaip ir giesme virtusiai „Marija, Marija“

Į Lietuvių himną rimčiausiai be Tautiškos giesmės pretendavo Jurgio Zauerveino  „Lietuvininkais esame mes gimę“. Tačiau kaip nebūtų keista V.Kudirkos „Tautiškoji giesmė plito vis plačiau ir lietuviškų vakarų metu būdavo kartojama po kelis kartus, lydima garsių plojimų. Jai plisti padėjo prasidėjęs 1905 metų revoliucinis pakilimas.

Panevėžyje bene pirmą kartą 1905m. kovo 17d. lietuvių vakare dainavo mergaičių ir vyrų chorai vadovaujami vargoninio Birmonto. Pirma dainavo „Tautišką giesmę“, kuri visiems labai patiko ir buvo kartojama keturis kartus.

Vykstant lietuviškiems vakarams, susipratęs jaunimas giedant „Tautišką giesmę“ pradėjo atsistoti, ragindami tai daryti ir visus klausytojus. Pradžioje klausytojai negalėjo suprasti, kodėl čia atliekant vieną iš dainų reikia atsistoti. Pavyzdžiui 1907m. vasario 18d. Ramygaloje giedant neatsistojo kelios dvarininkės, o, kaip rašė Žemaitė, Rozalime neatsistojo nė vienas sodietis, nors jie ir buvo raginami.

„Tautiškos giesmės“ pozicijas labai sustiprino tai ,kad ji buvo sugiedota 1905 metais vykusiame Didžiajam Vilniaus seime, bei 1917 metų Vilniaus lietuvių konferencijoje.

Jau atsikuriant Nepriklausomai Lietuvos respublikai, 1918 metais į himną pretendavo Maironio „Pirmyn į kovą“ ir Adomo Jakšto „Nauja daina“ eilės, bet ir jos neprigijo. Tik kai 1920m. gegužės 15 dieną  Steigiamam Seimui deklaravus apie Lietuvos valstybės atstatymą ir sugiedojus „Tautišką giesmę“, himno klausimas išsisprendė be jokių nutarimų ir balsavimų.

Po 1940m. Lietuvos okupacijos, vietoje „Tautiškos giesmės“ buvo įvestas „Internacionalas“.  „Tautiška giesmė“ vėl nuskambėjo per sukilėlių atkovotą Kauno radiofoną 1941m. birželio 23 dieną.

1944m. artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai, Maskvoj sąjunginėms respublikoms buvo nutarta turėti savo himnus. Tam buvo siūlyta A, Rūko „Mes su Stalinu“ ir P. Vaičiūno „Mes be Vilniaus nenurimsim“ eilės. Vėliau buvo apsistota prie V.Kudirkos „Tautiškos giesmės“ ir J.Zauerveino „Lietuvininkais esame mes gimę“ Tačiau Stalino pritarimu buvo parinkta „Tautiška giesmė“.  Ji himnu buvo iki 1950m. liepos 15 d., kai LTSR Aukščiausioji Taryba pakeitė į A.Venclovos sukurtąjį. Nuo tada už „Tautišką giesmę“ buvo persekiojamą ir baudžiama. Tik įsisiūbavus Atgimimui LTSR Aukščiausioji Taryba  vėl „Tautišką giesmę“ pripažino Lietuvos himnu.

Susipažinę su ilgu ir sudėtingu „Tautiškos giesmės“, atėjimo iki Lietuvos himno kelią, švenčiančiai šimtas penkioliktąsias metines, visi šventės dalyviai ją iškilmingai sugiedojo,

Apžiūrėjus parodos stendus, skirtus Kristijono Donelaičio 300-tąjam jubiliejui, apie lietuvių grožinės literatūros pradininką kalbėjo Kristijono Donelaičio draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas Rimgaudas Banys. Jis papasakojo apie poetą ir jo sukurtą poemą „Metai“,  apie Liudviką Rėzą, kuris pirmasis surado ir atspausdino ją, išsaugodamas nuo pražuvimo. Nurodė, kad „Metai“ yra išversti ir išspausdinti jau į keturiolika pasaulio kalbų. Pasidžiaugė, kad paįstriečiai yra vieni iš  pirmesnių, paminėję K.Donelaičio trišimtąjį jubiliejų, surengę parodą Panevėžio rajone.

Baigiantis minėjimui ir parodos atidarymui Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ prezidentas Petras Knizikevičius ir K.Donelaičio draugijos Panevėžio skyriaus pirmininkas R.Banys Paįstrio bibliotekai padovanojo laikraščio „Donelaičio žemė“ ankstesnių metų komplektą.

Minėjimą pradėjusio jaunojo akordeonisto Simo Pažemecko pagrotos melodijos, nuteikė pakiliai  nuotaikai, eigą paįvairino Paįstrio J.Zikaro vidurinės mokyklos skaitovai, paskaitę K.Donelaičio poemos „Metai“ ištraukas.  Paįstrio folkloro ansamblis „Kultuvė“, vadovaujamas Onos Rimkuvienės, palydėjo skaitymus,  metų laikams skirtomis dainomis.

Arūno Blaževičiaus nuotr.

Kultūra , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra