Paįstrys ir jo apylinkės tapo pėsčiųjų žygio centrine buveine

Autorius: Data: 2015-11-23, 12:51 Spausdinti

Paįstrys ir  jo apylinkės tapo pėsčiųjų žygio centrine buveine

Prieš žygio atidarymą Paįstryje. A. Staliliono nuotr.

Ona STRIŠKIENĖ, Panevėžio žygeivių klubo narė. www.voruta.lt

Per 500 žmonių dalyvavo pėsčiųjų žygyje „Aukštaitijos laisvės kovų keliais“, skirtame Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio Žaliosios rinktinės partizanų 1944–1951 m. kovoms paminėti. Žygį lapkričio 14 d. surengė žygeivių klubas „X kilometras“, kurio prezidentas yra atsargos majoras Valdas Jasonas. Žygio atidaryme Paįstryje visus pasveikino Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis, Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, istorijos žinovas Algimantas Stalilionis, Juozo Zikaro gimnazijos direktorė Gita Kubilienė, Paįstrio seniūnijos seniūnas Virginijus Šležas, Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas, mjr.dr. Virginijus Veilentas ir renginio vadovas ats. mjr. Valdas Jasonas.

Registracija buvo išankstinė ir prieš žygį gimnazijoje  žygeiviai turėjo galimybę atvykti iš vakaro (kai kurie taip ir padarė) ir nakvoti gimnazijoje. Žygio startas ir finišas buvo prie Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos. Registracijos metu buvo išduota kontrolinė žygio kortelė su žygio schema bei operatyvine, istorine informacija. Lankstinukai buvo kruopščiai parengti ir informatyvūs. 44 km. distancijos vadovas – Vigilijus, 24 km. – Mindaugas. Trasos buvo su daugybe lankytinų vietų.

Startavusieji, nešini didelėmis ir mažesnėmis vėliavomis, išėjo iš Paįstrio. Vieni jau buvo perėję tiltą per Įstrą, ties buvusiu Paįstrio dvaru, kur stovi atminties ženklas – akmuo su įrašu ir kryžiumi, kiti dar išeidinėjo iš miestelio. Tiek žmonių Paįstryje retai tesusirenka, smagu buvo žiūrėti į nuotaikingai keliaujančiuosius, dar smagiau žygiuoti tokioje žmonių jūroje.

Už „Via Baltikos“ visus pasitiko 2007 m. statytas aukštas metalinis kryžius, toliau kelias ėjo šalia Stanionių kaimo kapelių. Čia ir pasitiko gana smarkus lietus, bet žygeiviai ir tam buvo pasiruošę. Už gražiosios Kareiviškių pušies trasos išsiskyrė. Einantieji 44 kilometrus pasuko į dešinę ir per Kriaučiūnus, Apydėmę nuėjo į Įstricą. Ten prie praėjusių metų lapkritį pastatyto paminklo partizanams-desantininkams laukė muzikuojantis panevėžietis ir pasakoti pasiruošęs istorikas Bronislovas Mažylis. Toliau kelias vedė pamiške link Paliūniškio, Vilkapjūvių, Margių, Balčiūniškio, Puodžiūnų.

Einantieji 24 kilometrus pro Jutiškius per gražuolį mišką ėjo Mitabynės link. Ten netoli senosios Mitabynės pušies buvo pirmasis postas, kuriame buvo privalu atsižymėti. Už jo prie įėjimo į buvusią Savickų sodybą pasitiko Paįstrio kultūros centro meno vadovo Virginijaus Kiršgalvio akordeono muzika. Pačioje Savickų sodyboje, prie paminklų žuvusiems partizanams ir vietiniams gyventojams, laukė to žygio istorijos specialistė, šių eilučių autorė. Teko besidomintiems pasakoti ir pasakoti apie pokarį, 1945 m. vasario 2 dieną čia vykusius tragiškus įvykius, žuvusius, dingusius žmones bei apie netoliese tebestūksančią senąją Mitabynės pušį. Ona Striškienė keliavusiems padovanojo šiai progai pačios ir Paįstrio bibliotekos bibliotekininkės Jūratės Blaževičienės pagamintą lankstinuką „Partizanų kovas menančios vietos Paįstrio krašte“. Pirmieji tą vietą priėjo po valandos, kiti vėliau. Smagu buvo žiūrėti į gerai nusiteikusius keliaunininkus. Vienoje iš grupelių ėjo Panevėžio miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas. Maloniausia buvo sulaukti jaunųjų skautų iš Paįstrio Juozo Zikaro gimnazijos su vadove Gedma Nakvosiene.

Paskui žygeivius kelias vedė pro 2010 m. Mitabynės kaimo gyventojų pastatytą akmenį su kryžiumi. Už sekančio atminties ženklo – 1933 metais statyto Mitabynės kaimo pavasarininkų kryžiaus prasidėjo Margių kaimas. Praėjus pro buvusią Mitkų eiguvą, kurią žymį akmuo su iškaltu įrašu, netoli ir miško pakraštys. Stabtelta prie Mitkų kaime stovinčių atminties paminklų 1945 m. kovo 5 d. žuvusiems partizanams. Praeita pro vietą Eglynėliu vadinamą, kur pokarį žuvo žmonės, dabar eglių apsupty stovi didžiulis lauko riedulys.

Dar paėjėjus – Puodžiūnai, juose kaimo bendruomenės sukurtas laužas, išvirta sriuba, prigaminta sumuštinių su kaimišku sviestu, dešra, lašinukais. Ten, pakūrusi krosnį, prirengusi gardumynų, laukė bendruomenės pirmininkė Zuonė Vareikienė su pagalbininkais. Buvo ir kareiviška virtuvė, kur galima buvo vaišintis kareiviška koše. Buvo muzikantas iš Panevėžio, žygeiviai liko sužavėti sutikimu Puodžiūnuose.

Neskubant prisėsta šiltuose bendruomenės namuose, o po to vėl išsiruošta į finišą, į Paįstrį, kur užbaigusiųjų žygį laukė diplomai, saulė, o paskutiniųjų ilgojo žygio dalyvių – juoda naktis. Žygio metu daug pamatyta, patirta, išgirsta.

Algimanto Stalilionio nuotraukos

Grupelė 24 km. žygio dalyvių Mitabynės k. Savickų sodybvietėje, Panevėžio m. meras Rytis Mykolas Račkausakas VI-tas iš kairės

Žygeiviai eina pro buvusią J. Sabaliausko dvarvietę

Lietuva , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra