Pagerbti ,,Žaibo“ būrio partizanai

Autorius: Voruta Data: 2016-05-24, 12:01 Spausdinti

Iš kairės: partizanas Izidorius Pronckus, partizanų motina Julija Pronckienė, augintinis berniukas, partizanų motina Antanina Šetkienė, partizanas Liudas Pronckus. Užpelkių kaime, prie Pronckų namo apie 1945 – 46 m.

Albertas RUGINIS, Mažeikiai

Gegužės 14-ąją Mažeikių r. Židikų sen. Senmiestės kaime, prie kelio Židikai – Lūšė, buvo šventinamas pastatytas Atminimo ženklas penkiems žuvusiems Žemaičių apygardos Alkos rinktinės „Žaibo“  būrio partizanams: Juozui Ronkauskui-Tulpei, Kleopui Muleriui-Ugniui, Izidoriui Pronckui-Vėjui, Aleksandrui Šetkui-Paparčiui ir Jonui Šetkui-Lakūnui.

     Šv. Mišias Židikų  Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje už žuvusiuosius aukojo ir Atminimo ženklą pašventino Židikų  bažnyčios klebonas Egidijus Jurgelevičius.

Albertas Ruginis  

Žuvusiųjų garbei saliutavo Mažeikių pirmos kuopos šauliai, vadovaujami kuopos vado Prano Trakinio. Dainavo Mažeikių tremtinių choras ,,Atmintis“, (vadovė  Zita  Gužauskienė).

Prisiminimais dalijosi žuvusiųjų partizanų giminės Irena Kimtienė, Rita Šilenienė ir kt. Dalyvavo Viekšnių  ir Mažeikių jaunieji šauliukai ir Šilalės rajono  tremtiniai.

Renginio  vedėjas  Mažeikių  kultūros centro Meno padalinio vadovas Paulius Mylė  pagal LPKS Mažeikių skyriaus  surinktą medžiagą  apžvelgė partizanų nueitą kovos kelią ir jų žūties aplinkybes.

 ,,Žaibo“ būro vyrai apsilankydavo Ritinės kaime pas Virkšienę. MGB   užverbuoja jos dukterį Juzę. Pagal jos parodymus Židikų ir Ylakių garnizonai 1947 metų vasario 26 dieną ties Kentaučių ir Kugių kaimais surengia  pasalas.  Po ilgo  laukimo baltais apsiaustais aprengti  kareiviai   kovo 3 dieną, 23 val. 40 min.,  pamato į Kugių kaimą važiuojant roges su trimis ginkluotais partizanais. Susišaudymo metu nukautas partizanas Juozas Ronkauskis-Tulpė,  gimęs 1918 metais Bukončių kaime.  Nušautas ir arklys, priklausęs Sugaudžių kaimo gyventojui Juozui Pociui.

      Kovo 4-ąją, 5 valandą,  kita  pasaloje buvusi  kareivių grupė  Kesmino sodyboje pamatė Kleopą Mulerį, kuris pabeldė į langą ir pašvietė žibintuvėliu. Kareivis Igaševas automato serija jį nukovė.  Paėmė  žuvusiojo  K. Mulerio automatą PPŠ, anksčiau priklausiusį  kovo 1-ąją nušautam MGB kareiviui Tarašėvičiui,   pistoletą ,,Parabellum“ ir  granatą F-1.     Kesmino sodyboje  kareiviai  aptiko bunkerį,  kuriame rado sugedusį  lėktuvinį radijo siųstuvą.  Kitą dieną  500 metrų  nuo Kesmino sodybos rastas sužeisto  Broniaus Griciaus automatas. Sodybos savininkas Kesminas ir nušauto arklio savininkas Sugaudžių kaimo   gyventojas Vaclovas Pocius buvo suimti.

Juozo Ronkauskio ir Kleopo Mulerio kūnai Židikų miestelio aikštėje stribų niekinami išgulėjo apie savaitę, po to buvo  nuvežti į Dautarų durpyną ir sumesti į duobę. Juozo Ronkauskio tėvas, pavasarį nuėjęs į durpyną, rado Kleopą Mulerį, įmestą į duobę žemyn galva, o jo  sūnaus galva kyšojo iš duobės, ir vėjas šiureno plaukus… Vietinis kaimo pusbernis padėjo tėvui užkasti partizanų palaikus.

Juozo Ronkauskio sužadėtinė  vėliau ištekėjo už Juozo brolio Bonifaco.

     Broniaus Griciaus svainį, Ritinės k. gyventoją S. O.Židikų MGB užverbavo. Jo  slapyvardis – ,,Stukas“.   Jis  pranešė,   kad Užpelkių k. pas Magdę Liutikienę, gimusią 1918 metais,  1947 metų balandžio 15 dieną ateis  Griciaus būrio partizanai.

Gavę tokią žinią,  Židikų MGB viršininkas  kapitonas Devetjarovas ir jaunesnysis  ltn. Matulionis su 11 garnizono kareivių apsupo Liutikienės namą.  Naktį atėjo  3 partizanai, bet  pajutę pasalą, pradėjo trauktis.

Devetjarovas liepė kareiviui Bogdanovui raketomis apšviesti teritoriją. Kareivis iš 11 turėtų raketų šešias jau buvo praradęs, o iš likusiųjų  iššovė tik viena.   Kautynių metu buvo nukautas partizanas Izidorius Pronckus-Vėjas, „Branginėlis“,  gim. 1927 m. Užpelkių kaime.   Rastas ir  paimtas jo rusiškas karabinas ir belgiškas pistoletas. Mūšio metu dar paimta  partizanų  angliška milinė su viršilos antpečiais, sovietų armijos vatinukas, pilotė su raudona žvaigžde, 40 šovinių, granata ir duonos kepalas.

Pagal agento ,,Stuko“ pranešimą  Židikų MGB 21 kareivis, vadovaujami kapitono Devetjarovo ir leitenanto Masadovo, 1947 metų gruodžio 3 dieną, 22 valandą, apsupo Augzelių kaime Baranausko vienkiemį, kuriame buvo švenčiamas Barboros Baranauskaitės gimtadienis. 2 val. nakties iš namo išėjo  žmogus. Pasaloje buvęs kareivis liepė jam stoti. Žmogus puolė bėgti, už 150 metrų nuo namo buvo pašautas. Tai buvo Liudvikas Pronckus-Artistas, gimęs 1929 metais Užpelkių kaime. Jis vėliau buvo nuteistas 25 metams lagerio.

     Liudviko brolis Antanas Pronckus, gimęs 1925 metais, laisvėje išsilaikė ilgiau. 1951 metų sausio 13 dieną, jį, tuomet jau priklausiusį Gerulskio būriui, apsupo pas Žurienę Augzelių kaime. Kautynių metu sužeistas nusišovė.

Partizanų motina Julija Pronckuvienė ir jos duktė Stasė Pronckutė buvo suimtos ir nuteistos po 7 metus lagerio.

Ylakių stribai 1947 metų rugpjūčio 14 dieną, važiuodami pro Užpelkių kaimo Julijos Pronckuvienės sodybą, pamatė į daržinę bėgantį berniuką. Įtarė, kad kažkas daržinėje yra, dėl to    ją apsupo ir rado tris vyrus. Iš sykio nušovė Aleksą Šetkų-Papartį, kuris jau anksčiau buvo sužeistas į ranką ir šoną per susišaudymą su Židikų stribu Buta. Joną Šetkų-Lakūną sužeidė, ir jis negalėdamas pabėgti nusišovė. Trečiam vyrui – Liudvikui Pronckui pavyko išbėgti ir pasiekti mišką.

Trečias brolis Antanas Šetkus-Balandis, gimęs 1921 metais, kartu su Antanu Kačerausku-Vilku slėpėsi Latvijos miškuose Vainodės apylinkėse, Karklės, Lucės vienkiemiuose. MGB agento ,,Čaikos“ Antanas Šetkus buvo išduotas ir 1948 metų sausio 14 dieną paimtas nelaisvėn Latvijoje Vainodės apylinkėse, Lucės vienkiemyje. Nuteistas 25 metus  lagerio. Grįžęs gyveno Pasvalyje.

Likusį   vieną Antaną Kačerauską  jo brolis Emigijus, apkrovęs šienu,   nuvežė į Mažeikių MGB legalizuotis. Vėliau jis buvo teisiamas Klaipėdoje.

1947 metais rugsėjo 16 dieną Vadagių kaime žuvus būrio vadui Broniui Griciui, (Ten dabar stovi Atminimo ženklas) buvo suimti ir nuteisti įvairiomis bausmėmis 14 asmenų.  Po  jo  žūties    būriui vadovavo partizanas nuo 1945 metų Pranas Liutikas–Bizūnas,  gimęs 1916 metais, gyvenęs Palūšės kaime. Tuo pačiu jis tapo „Alkos“  rinktinės vado pavaduotoju.

     1948 vasario 28 dieną Židikų  apylinkėje  V. Mockaus sodyboje stribai suėmė Aleksandrą Stonį-Algį, Šaulį,  gimusį 1922 metais Mažeikiuose, vokietmečiu dirbusį geležinkelio pagalbinėje policijoje. ,,Žaibo“ būryje    A. Stonys   buvo nuo 1946 metų.  Turėjo padirbtus dokumentus Mato Kivylio vardu. Juos buvo gavęs iš „Alkos“   rinktinės vado  K.Venckaus,  mat  ruošėsi su Ona  Bručaite išvykti į Vilnių ir ten pasislėpti.

     Tai buvo paskutinis „Žaibo“  būrio partizanas.

Beje, Ona Bučaitė- vėliau Linkevičienė, grįžo  iš Potmos lagerio ir  gyveno Kuršėnuose.

Pranas Liutikas su broliu Adolfu Liutiku-Plienu, gimusių 1930 metais, žuvo kautynėse su okupantais 1948 metais liepos 12 dieną Skuodo r. Eršlos kaimo Laumaičių miške. Palaidoti Norvydžių kapinėse.

Rezistencija Žemaičių apygardos Alkos rinktinės„Žaibas"

---

---