Pagerbti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai

Autorius: Data: 2018-04-03, 13:13 Spausdinti

Pagerbti G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai

Atminimo medalio laureatai. Bronės Slapšienės nuotraukos.

Ona STRIŠKIENĖ, Panevėžio žygeivių klubo narė, www.voruta.lt

Kovo 30 d. Panevėžio Juozo Miltinio dramos teatre buvo įteikti Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliai „Tarnaukite Lietuvai“. Šiuo apdovanojimu siekiama skatinti Lietuvos visuomenę dirbti valstybės labui ir jos gerovei, reikšti ir įgyvendinti teigiamus sumanymus, brandinančias visuomenės pilietiškumą, tautinę savimonę ir kultūrinį sąmoningumą. Medalis skiriamas už visuomeninę veiklą, geranoriškus darbus.

Komisijos pirmininkas Stasys Kašauskas informavo, jog. 2018 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medaliui „Tarnaukite Lietuvai“ iš viso buvo pateikti 42 kandidatai. Laureatus slaptu balsavimu kandidatų vertinimo komisija. Panevėžio miesto savivaldybės ir Kraštotyros muziejaus organizuotame renginyje garbingus apdovanojimus įteikė LR Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis ir Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas.

Šiemet G. Petkevičiaitės-Bitės atminimo medaliais buvo apdovanoti:

  1. Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą: visuomenininkas Julius Beinortas, etninės kultūros specialistė Elena Bradūnaitė-Aglinskienė, kraštotyrininkas Romas Kaunietis, etnografas, Lietuvos Romuvos vaidila Algirdas Svidinskas.
  2. Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą: literatūrinių projektų kuratorė ir mecenatė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, verslininkas Ruslanas Linevas, kultūros veikėja Karolina Masiulytė-Paliulienė, senovinės technikos muziejaus įkūrėjas Justinas Stonys.
  3. Už savanorystės kultūros sklaidą Lietuvoje: Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos skyriaus vedėja Daiva Nakrošienė, kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis, Kelmės „Kražantės“ progimnazijos pradinių klasių mokytoja Lina Šimkevičienė; Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo pirmininkė Teresė Ūksienė.
  4. Už visuomeniškai aktualią publicistiką, ugdančią tautiškumą ir dvasines vertybes: LRT radijo vyresnioji muzikos redaktorė Jūratė Katinaitė, LRT kultūros laidų redakcijos vyriausioji redaktorė Jolanta Kryževičienė, literatūros almanacho „Varpai“ vyriausiasis redaktorius, rašytojas Leonas Peleckis-Kaktavičius, istorikė Aldona Vladislava Vasiliauskienė.

Romas Kaunietis ir Algimantas Stalilionis su sveikintojais

Panevėžiečiams smagu, jog yra apdovanoti keturi kraštiečiai – kultūros veikėja Karolina Masiulytė-Paliulienė, visuomenininkas Julius Beinortas, kraštotyrininkas Romas Kaunietis, kraštotyrininkas Algimantas Stalilionis.

Julius Beinortas yra 1963-1990 m. neoficialaus Lietuvos žygeivių judėjimo dalyvis, turistinių-kraštotyrinių akcijų organizatorius, 1988 m. vienas iš Sąjūdžio Panevėžio rėmimo grupės steigėjų, LPS Steigiamojo suvažiavimo delegatas. 1990 m. buvo išrinktas į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą, akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.Lietuvos Respublikos Seimo narys(1992-2000). Kol leido jėgos dalyvaudavo žygeiviškoje veikloje. 2017 m. išleido knygą apie žygeivius „Mūsų žygis Simono Daukanto taku“.

Romas Kaunietis nuo 1965m. užrašinėjo tremtinių ir politinių kalinių prisiminimus, vėliau rinko medžiagą apie Aukštaitijos partizanus ir jų ryšininkus. Nuo 1996 m. iki 2016 m. į dvylika išleistų knygų sudėjo per devynis šimtus laisvės kovų dalyvių, sovietinių lagerių kalinių, Sibiro tremtinių prisiminimų. 2005 m. apdovanotas Ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi. R. Kaunietis yra vienas iš Lietuvos Laisvės Kovos Įamžintojų Sąjūdžio (LLKĮS) steigėjų, dalyvaujantis jo sąskrydžiuose ir kituose renginiuose.

Algimantas Stalilionis aktyvus žygeivis, dalyvavo tvarkant ir statant paminklus Garšvių knygnešiams, paminklus Žaliojoje girioje 1863 m. sukilėliams Mitkuose, Druciškiuose. Partizanų žuvimo vietose Mitabynėje, Mitkuose, Jutiškiuose. Sutvarkė partizanų žuvimų vietose suderinimus su žemių savininkais statant tipinius paminklus išrūpino lėšas dešimties paminklų statymui ir dalyvavo jų pastatymuose. Su Panevėžio žygeiviais ir Mikoliškio kaimo gyventojais Pasvalio r. Jakūbonių kapeliuose yra pastatęs kelis cementinius kryželius, žyminčius partizanų palaidojimo vietas. Daug dirbo su akademiku Antanu Buraču išleidžiant knygą „Atsiminimai apie Pumpėnus“. Rinko iš žmonių prisiminimus, nuotraukas, jas skanavo, surado lėšas knygos leidybai. Kartu su prof. Vykintu Vaitkevičiumi sudarė I-ąją tokio pobūdžio knygą „Laisvės ir tėvynės ginti: 1918–1920 m. Pumpėnų valsčiaus savanoriai“. Tuo tikslu daug kartų rinko medžiagą archyvuose, lankydamas savanorių gimines. A. Stalininis prisipažino, kad jo mokytojai ir bendraminčiai yra apdovanotieji Julius Beinortas ir Romas Kaunietis. Salėje nepaliko nė vieno abejingo jo ištarti žodžiai: „Motiną ir Tėvynę turime tik vieną – kitos nebus. Mūsų savanoriai, sukilėliai, partizanai kovojo už ją. Knygnešiai nešė kalbą, knygą, kad prisimintume savo šaknis. Už kalbą, už vytį, už Lietuvą! Tarnauju Lietuvai!“.

Apdovanotieji Romas Kaunietis (kairėje) ir Algimantas Stalilionis

G.Petkevičaitės-Bitės medalio teikimo Karolinai Masiulytei-Paliulienei metu šventės dalyviai ją pagerbdami atsistojo. Apdovanota K. Masiulytė-Paliulienė padėkojo už iškovotą laisvę, išsaugotą kalbą, istoriją. Jos šeimos dėka žinias ir šviesą tebeskleidžia pirmasis Lietuvoje lietuviškas Juozo Masiulio knygynas Panevėžyje, įkurtas 1905 metais. Tai kultūros židinys, ne tik prekiaujantis knygomis, bet rengiantis knygų pristatymus, susitikimus su autoriais, vykdanti kitas labdaringas veiklas.

Premijos



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra