Pagerbta tragiškos lietuvių tautos atmintis

Autorius: Data: 2017-06-20, 10:29 Spausdinti

Pagerbta tragiškos lietuvių tautos atmintis

Gedulo ir vilties dienos minėjimas Pasvalio kapinėse. Autorės nuotr.

Vlada ČIRVINSKIENĖ, istorijos mokytoja metodininkė, Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla, www.voruta.lt

Iš 136 tūkst. žmonių, 1941 – 1953 m. išvežtų į tremtį, apie 28 tūkst. mirė nuo ligų, bado, nepakeliamo darbo. Net ir gyvendami nežmoniškomis sąlygomis tremtiniai išlaikė stiprią katalikišką dvasią,  mokė savo vaikus skaityti ir rašyti  gimtąja kalba. Jie buvo vieningi, rėmė vieni kitus, kartu šventė tautines ir religines šventes.

1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba okupacinės sovietų valdžios ir vietos kolaborantų vykdytas represijas įvardijo lietuvių tautos genocidu. Nuo jo nukentėjo apie 350 tūkst. šalies gyventojų – labiausiai išsilavinusi, kūrybingiausia, darbščiausia ir patriotiškiausia tautos dalis.

 Pilietinė iniciatyva  ,,Palikti namai…‘‘

Tarptautinė komisija kasmet, nuo 2004 metų  kartu su kitomis institucijomis, inicijuoja Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos minėjimą Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose bei kitose švietimo institucijose. Šiemet  jau  minėjome 76-ąsias pirmųjų trėmimų metines, kai per vieną savaitę iš Lietuvos buvo ištremta apie 17 500 žmonių.

Kūrybinis darbas „Palikti namai“. Kasparas Keniausis, Pasvalio Lėvens pagrindinė mokykla, 7 b. klasė

Šiais metais  Gedulo ir vilties dieną tarptautinės komisijos renginio  organizatoriai pakvietė paminėti dalyvaujant pilietinėje iniciatyvoje  „Palikti namai…“.

Šis pavadinimas kilo skaitant buvusių tremtinių, politinių kalinių atsiminimus, kuriuose aprašomi jausmai apie palikus gimtuosius namus.

Ruošiantis šiems minėjimams buvo siūloma: skaityti, analizuoti buvusių tremtinių atsiminimus ir sukurti namų maketus, kurie primintų XX a. vidurio Lietuvos kaimo, miestelio vaizdus. Todėl prisidėti prie šios datos minėjimo buvo pakviesti dalyvauti istorijos, pilietiškumo pagrindų bei etikos, kalbų, dailės,  technologijų mokytojai ir klasių auklėtojai.

Siekiant išsaugoti šią tragišką istorinę atmintį,  mūsų mokyklos mokiniai, kaip ir kiekvienais metais,  istorijos pamokoje tapo šios akcijos dalyviais.  Kartu  su mokiniais buvo aptartos trėmimų, deportacijų temos, nagrinėjamas žemėlapis „Lietuvos žmonių tremties ir kalinimo vietos“,  renkama kraštotyrinė medžiaga, užrašomi tremtinių ir politinių kalinių prisiminimai, gyventojai kviečiami į mokyklos renginius,  atkreipiamas dėmesys į jausmus, emocijas, kurias patyrė žmonės, prievarta išvežami iš savo gimtųjų namų. Ieškoma atsakymų, kodėl žmogui labai svarbu neprarasti tikėjimo Dievu, turėti  savo namus, ką reiškia žmogui netekti savo namų, prarasti savo Tėvynę, netekti laisvės.

Antanas Šleivys prisimena tragiškus tremties įvykius

Mokiniai, susipažinę su šios temos  istorine medžiaga bei tremtinių  papasakotais prisiminimais apie Sibiro kančias ir išgyvenimus, ėmėsi kūrybinių darbų.   Pilietinės iniciatyvos simbolius „Palikti namai“ maketus  mokiniai  kūrė iš popieriaus,  medžio, molio. Stogus dengė šiaudais, meldais, čerpėmis, beržo tošimi. Namų  maketų  langus  išpuošė  baltomis langinėmis.

Pristatydami savo kūrybinius darbus, mokinai pateikė savo  senelių, kaimynų pasakojimus – išgyvenimus apie paliktus namus. Šiuose pasakojimuose atsispindėjo  enkavedistų žiaurumas. Jie paslapčia beldėsi  į  „pasmerktųjų“ duris, skubino, naršė po namus, įžeidinėjo.  Jautėsi ką tik iškeptos ant ajerų,  gal dar nespėtos paragauti ruginės duonelės skonis, pražydusių alyvų, bijūnų kvapas,  kabantys šventųjų paveikslai  ant sienos, graudūs armonikos akordai,  nežinomybėn tolstančios mylimiausios tėviškės vietos;  nežmoniškos   sąlygos  gyvuliniuose vagonuose,  badas, šaltis ir kančios Sibiro ledynuose; išsaugota pagarba  tikėjimui, lietuvybei  bei viltis sugrįžti į laisvą Lietuvą, kurią kiekvienas  iš jų  matė savo akyse, sapnuose bei  jautė savo širdyje. Mokinių dalyvavimas šioje akcijoje suteikė galimybes teoriškai ir praktiškai įvertinti tragišką mūsų tautos laikotarpį bei  atskleisti svarbiausias žmogaus vertybes ir jų  branginimą bei saugojimą amžių amžiais.

 

Pasvalio Politinių kalinių ir tremtinių vėliava renginio metu. Vėliavnešys Feliksas Danušaitis

Meldėsi už Lietuvos laisvę

Birželio 14 d.  Pasvalio katalikės moterys bei  Gyvojo Rožinio maldininkai  kartu su Pasvalio Šv. Jono parapijos maldininkais  bei miesto bendruomene  meldėsi  už Lietuvos Laisvę, Lietuvos bei Pasvalio politinius kalinius ir tremtinius.   Šv. Mišias aukojo Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Albertas Kasperavičius. Šv. Mišių metu giedojo Pasvalio Politinių kalinių ir tremtinių choras  (vadovė Gintarė Bagdonavičiūtė).

Gedulo ir Vilties dienos minėjimas  prie paminklo Politiniams kaliniams ir tremtiniams atminti

Pasibaigus Šv. Mišioms visi vyko į  kapines  prisiminti pirmųjų masinių trėmimų dienos. Renginį  vedė  Pasvalio Kultūros   centro renginių organizatorius Sigitas Paliulis. Renginio vedėjas  pasakojimais ir eilėraščių posmais priminė renginio dalyviams šios datos tragiškus istorinius faktus. Patriotines dainas apie Lietuvą, Tremtinio dalią, Tėvynės  meilę ir ilgesį atliko Pasvalio  Politinių kalinių ir tremtinių choras.

Renginio metu kalbėjo  Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas   bei tremtinys Antanas Šleivys.  Prie paminklo Politiniams kaliniams ir tremtiniams, bei prie geležinkelio stoties  ant bėgių buvo padėtos  rožių, pinavijų, lauko gėlių puokštės,  perrištos trispalve juostele ir uždegtos atminimo žvakutės.

Atminties gėlės ir žvakutės

Po minėjimo kapinėse, jaukiame  tremtinės   Laimutės Zigmuntienės  Šeimos muziejuje motinų maldos grupelė  susirinko  pasimelsti už savo vaikus.  Pasimeldus buvo skaitomas  Šventasis  raštas,  giedamos giesmės, vyko diskusija apie savus ir mūsų  Lietuvos sopulius ir džiaugsmus.

Tremtis ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra