Autorius: Voruta Data: 2015-01-22 , 09:00 Spausdinti

Sausio 16 dieną suėjo dveji metai, kai į Viešpaties namus iškeliavo kunigas Algimantas Keina. Jis amžinam poilsiui atgulė savo gimtojoje žemėje – Naujojo Daugėliškio bažnyčios šventoriuje. Kunigo Algimanto Keinos buvusio žemiško gyvenimo veikla, jo krikščioniško bei tautinio Gėrio sklaida tarsi susijungė su čia dirbusių iškilių Lietuvos kunigų – Jono Burbos ir Julijono Steponavičiaus, sėjusių savo parapijiečių širdyse lietuvybės atgimimo sėklą, dvasia.  Ši parapija davė ir pirmąjį krikščionių misionierių, skelbusį Kristaus mokslą Kinijoje – daug kam bent girdėtą  kunigą   jėzuitą Andrių Rudaminą.

A.a. kunigas Algimantas Keina savo tikėjimo pradmenis gavo augdamas daugiavaikėje religingoje Marcelės ir Vytauto Keinų šeimoje, juos tvirtino matydamas parapijos bažnyčioje tuomet klebonavusio, o vėliau tapusiu iškiliu Vilniaus arkivyskupu – Julijono Steponavičiaus gyvą  sielovadinės veiklos pavyzdį, spinduliuojantį jo tikėjimą  bei patriotizmą. Gal tai ir nulėmė jaunojo Algimanto pasirinkimą būti kunigu. Baigęs 1955 metais Ignalinos vidurinę mokyklą, jis tais pačiais metais įstojo į Kauno kunigų seminariją. Nugalėjęs sovietinių metų daromas kliūtis, kunigystę Algimantas pasiekė 1962 metais. Kunigu jį įšventino vyskupas Petras Maželis. Įšventintas kunigu Algimantas Keina darbavosi Naujosios Vilnios, Reškutėnų, Paringio, Valkininkų, Vilniaus, Kauno, Kavarsko, Uliūnų, Ėriškių parapijose. Ypač šiltai jo kunigavimą prisimena valkininkiečiai. Valkininkų parapijos žmonėms kunigas A. Keina  tarnavo 23 metus. Čia jis ne tik nuoširdžiai bendravo su vietos žmonėmis, gydė jų dvasines žaizdas, bet ir sunkiomis sovietinės okupacijos sąlygomis sugebėjo  suremontuoti bei restauruoti  miestelio parapijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią, rengė vaikus Pirmajai Komunijai, rūpinosi jų katekizacija.

O mes kunigo Algimanto Keinos gražios veiklos žingsnius prisimename, kai jis 6 metus kunigavo Kauno Šv. Kryžiaus (Karmelitų) parapijoje. Prisimename jį kaip aktyvų, visada gražių sumanymų turintį Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos narį, kaip vieną iš vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio vadovų, Lietuvos dvasinio atgimimo  puoselėtoją. Kunigą Algimantą labai gerbė ir mylėjo mokyklinis jaunimas. Jį buvo išsirinkusi savo dvasios vadu iškilios mokytojos Angelės Šiaurienės įkurta Respublikos moksleivių Kudirkaičių organizacija. Man būnant Kauno savivaldybės tarybos Švietimo komiteto nariu ir Pilietybės komisijos pirmininku drauge rūpinomės tautinės savimonės atgimimu, dr. Vinco Kudirkos dvasios gyvumu, kad mokiniai jaustų savo tautinę savigarbą, pareigą, kad  geriau domėtųsi Lietuvos istorijos puslapiais, savo šaknimis, savo dvasinės ir materialinės kultūros lobiais, savo namų aplinka, mūsų tautos  herojiškomis kovomis dėl laisvės. Rūpinomės, kad Lietuvos himnas mokyklose būtų giedamas ne tik lūpomis, bet svarbiausiai – širdimi. Lankėme kartu miesto mokyklas, rengėme jose    dvasinio patriotinio ugdymo atviras pamokas.

Aukojant kunigui A. Keinai šv. Mišias Karmelitų bažnyčioje, sekmadieniais visada sugužėdavo daug jaunimo. Sekmadieninėse Mišiose aktyviai  dalyvaudavo Kudirkaičių organizacijos vadovė Angelė Šiaurienė, Kudirkaičių organizacijos mokinių pulkas.  Kudirkaičiai dalyvaudavo ir Švč. Sakramento adoracijose, religinėse procesijose. Kunigas Algimantas Keina  būdavo kviečiamas dalyvauti  Kudirkaičių įvairiuose renginiuose, vasaros stovyklose, kaip šios organizacijos dvasios vadas, palaimindavo naujai įstojusių į Kudirkaičių organizaciją narių  priesaiką.

Kauniečiai prisimena ir kunigo A. Keinos aukotas šv. Mišias Kauno Senosiose kapinėse Vėlinių išvakarėse – Visų Šventųjų vakarą prie paminklo „Žuvome dėl Tėvynės“, tą nuostabų  dvasinio suartėjimo vakarą, gyvai prisimenant mirusius savo artimuosius, žuvusius dėl Lietuvos gyvybės išsaugojimo. Deja, dabar šios tradicijos  lyg nebeliko…    Stengiasi ją tęsti savo iniciatyva Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyrius, bet trūksta svarbiausio akcento – šv. Mišių.

Kunigas A. Keina, kaip ir a.a. monsinjoras Alfonsas Svarinskas, buvo tikras Bažnyčios karys, didelis Lietuvos patriotas, savo gyvenimo veikla  paliudijęs bekompromisinį  tikėjimą ir savo Tėvynės meilę, skaudžiai pergyvenęs dėl egzistuojančios neteisybės, prisitaikėliškumo bei melo apraiškų. Jis, kaip ir monsinjoras A. Svarinskas,  rūpinosi Lietuvos gyvybingumo išsaugojimu, Kristaus tikėjimo sklaida. Nepaisydamas sovietinės valdžios draudimų, drąsiai katekizavo vaikus, dalyvavo  „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ rengimo darbe, Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto veikloje, kūrė bažnytinio bei visuomeninio gyvenimo, svarbesnių Lietuvos įvykių vaizdo metraščius, vaizde įamžino ir ne vieną moksleivių Kudirkaičių organizacijos renginį. Svarbu, kad ši filmuota dokumentinė medžiaga išliktų.

Nuo 2008 metų,  pablogėjus sveikatai, kunigas Algimantas Keina apsigyveno Vilniuje, lankė ligonius, kiek galėdamas dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje,  talkino Šv. Onos, o vėliau – Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčiose.

Kunigo Algimanto Keinos veiklą  gražiai apibūdino Telšių vyskupas dr. Jonas Boruta: kunigas Algimantas tapo gražiu kunigystės liudytoju, kuris net ir tamsiausių negandų metais drįso atviru žodžiu liudyti tiesą, stiprinti tikėjimą ir viltį tūkstančiams nuo okupacinės priespaudos kenčiančių tautiečių. Esame dėkingi Dievui, kad šioje žemiškoje kelionėje turėjome laimę sutikti tokį garbingą dvasininką, ištikimai kovojusį už Bažnyčios ir žmonių idealus.

Sausio 18 d. pilnutėlėje žmonių Kauno Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo aukojamos Šv. Mišios  už a. a.  kunigo Algimanto Keinos ir jo mirusių bendraminčių sielas. Šv. Mišias aukojo šios bažnyčios rektorius monsinjoras Adolfas Grušas, VDU lektorius – bažnytinės ir civilinės teisės daktaras kanauninkas Robertas Pukenis ir iš Šlienavos parapijos atvykęs buvęs artimas kunigo Algimanto bičiulis kanauninkas Vytautas Vaičiūnas. Altorių puošė Lietuvos Respublikos bei Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus vėliavos. Baigiantis Mišioms, dar kartą pagerbdami  didelį Lietuvos patriotą  kunigą Algimantą Keiną,  sugiedojome Lietuvos himną.

Minėjimo tęsinys vyko bažnyčios menėje parengtoje popietės valandėlėje. Visi susikaupę klausėmės magnetofono juostoje įrašytų labai prasmingų kunigo Algimanto žodžių, reiškiančių didelį susirūpinimą Lietuvos likimu. Savo prisiminimais, daug bendravę su kunigu A. Keina, pasidalijo profesorė Ona Voverienė, LR Seimo narė Vaidevutė Margevičienė, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas Zigmas Tamakauskas, atvykęs iš Vilniaus vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės sąjūdžio pirmininkas Vytautas Uogelė, mokytoja Marija Žilinskienė, Irūna Rimkevičienė, iš Valkininkų atvykusi Srasė Ratkevičienė ir kiti. Savo poezijos eiles, skirtas kunigui Algimantui Keinai, raiškiai paskaitė Birutė Čiočkienė ir Jeronimas Šalčiūnas.

Rengiant šį minėjimą daug triūso įdėjo buvusi aktyvi antisovietinio pogrindžio dalyvė „LKB Kronikos“ platintoja ir tuomet leisto nelegalaus laikraščio „Laimės žiburys“ redaktorė mokytoja Rita Lingvenytė.

Tikime, kad kunigas Algimantas Keina Viešpaties namuose yra greta savo bendražygių – monsinjoro Alfonso Svarinsko, Kastyčio Matulionio, jo mokytojo arkivyskupo Julijono Steponavičiaus  bei kitų pasiaukojamai kovojusių dėl Bažnyčios ir Lietuvos laisvės.

Tegul jiems šviečia amžinoji Šviesa ir niekad jų vardai neišblėsta iš mūsų atminties.

Zigmas Tamakauskas

Kauno savivaldybės Švietimo tarybos narys,

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus

Švietimo komiteto pirmininkas.

In memoriam Lietuva Religija kunigas Algimantas Keina, Pagerbėme kun. Algimanto Keinos atminimą, Zigmas Tamakauskas