Pagėgių krašto garbės pilietė tapo Eva Jankutė

Autorius: Data: 2013-02-20, 15:38 Spausdinti

Pagėgių krašto garbės pilietė tapo Eva Jankutė

Giedrė SKIPITIENĖ, Bitėnai, Pagėgių sav.

Jau keleri metai, kaip Pagėgių savivaldybėje Lietuvos nepriklausomybės dienos minėjimas Vasario 16-ąją pažymimas prasmingu renginiu. Tą dieną vyksta koncertas, kurio metu savo talentą demonstruoja moksleiviai, Pagėgių Kultūros centro suaugusiųjų meno kolektyvai. Vasario 16-ąją pagerbiami šalies ir savivaldybės gyventojai savo darbais nusipelnę Pagėgių kraštui.

Iš pradžių ši nominacija buvo pavadinta „Metų žmogaus titulu“. Nuo 2010 metų įteikiamos Pagėgių krašto Garbės piliečio regalijos. Pirmasis Pagėgių krašto Garbės piliečio vardas suteiktas filosofijos ir humanitarinių mokslų daktarui, Vydūno draugijos pirmininkui, docentui Vaclovui Bagdonavičiui, 2011 metų Garbės piliečio vardą pelnė profesorius habilituotas daktaras Vytautas Juodkazis. 2012 metų Pagėgių krašto garbės piliečio vardas suteiktas Evai Mildai Jankus-Gerola.

2013 metais Pagėgių Kultūros centro salėje sveikindamas gausiai susirinkusius savivaldybės gyventojus su Vasario 16-ąją meras Virginijus Komskis sakė: „Ši diena simbolizuojanti valstybingumą ir vienybę susideda iš didžiųjų vertybių: laisvės, nepriklausomybės, pilietiškumo, gimtosios kalbos, kultūros ir tradicijų. Tegul šios vertybės nebūna parduodamos, bet perduodamos iš kartos į kartą. Tesuteikia tvirtybės brangi istorinė praeitis, telydi mūsų darbus pagarba žmogui ir Tėvynei“.

Aušrininko Martyno Jankaus vaikaitė – kultūros mecenatė

Spaustuvininko, aušrininko, varpininko, Tilžės akto signataro, Valstybės Tarybos nario, Mažosios Lietuvos patriarchu vadinto bitėniškio Martyno Jankaus vaikaitė Eva Jankus-Geroka yra seniai nusipelniusi pagėgiškių pagarbos. Ji yra sakiusi. „Aš per amžius būsiu Eva Jankutė“, tuo lyg patvirtindama savo priklausomybę Lietuvai.

Gimusi Bitėnuose, senelio Martyno Jankaus sodyboje, ankstyvąją vaikystę ir mokyklines vasaras, kiek jų turėta Lietuvoje, Eva leisdavo pas senelius Bitėnuose. Po antrojo pasaulinio karo šeima atsidūrė Vokietijoje, čia baigė gimnaziją. Po to jauna mergina skynėsi kelią savarankiškai. Atvykusi į Čikagą naktimis dirbo, o dienomis studijavo koledže. Baigusi mokslus dirbo medike. Dvidešimt metų (1958–1978) gyveno Italijoje. 1978 metais E. Jankutė grįžo į Ameriką, apsigyveno Niujorke. Nuo tada Eva aktyviai įsijungė į lietuvybę puoselėjančių organizacijų veiklą. Ji tapo Rezistencinio Mažosios Lietuvos sąjūdžio, turėjusio savo atstovų VLIK’e, vicepirmininke, organizavo įvairias lietuvybę puoselėjančias akcijas, rėmė lietuviškus leidinius. 2005 metais Rezistencinis Mažosios Lietuvos sąjūdis savo veiklą nutraukė, o įgaliojimus perdavė Lietuvoje veikiančiai Mažosios Lietuvos reikalų tarybai. Eva Jankutė yra šios organizacijos garbės narė. Dalyvavo Mažosios Lietuvos fondo veikloje, buvo jo valdybos narė ir aktyvi mecenatė.

Dar gyvendama Niujorke ji prisidėjo prie paminklo, 1923 metų Klaipėdos sukilimui atminti, statymo Šilutėje. Eva Jankutė dalyvavo lietuvių išeivių įsteigto „Kultūros židinio“ veikloje. Čia organizuotų renginių metu susipažino su tapytoju, prieškaryje vadintu Lietuvos marinistu, Česlovu Janušu, įsigijo keletą jo paveikslų, kuriuos 2007 metais padovanojo Lietuvos Dailės muziejaus Prano Domšaičio galerijai Klaipėdoje. Ši dovana ypatingai vertinga, nes Č. Janušo paveikslų Lietuvoje yra vos keli.

Grįžusi į Lietuvą E. Jankutė pargabeno didelę dalį išsaugoto šeimos archyvo. Dokumentus, nuotraukas ji perdavė Klaipėdos universiteto bibliotekos archyvui. Šių dokumentų pagrindu rengiama išsami monografija apie Martyną Jankų. Martyno Jankaus muziejui Bitėnuose padovanojo vyriausios Martyno Jankaus dukros Elzės, po karo gyvenusios Toronte, tautinius drabužius, vertingų nuotraukų, dokumentų.

Lietuvoje Eva Jankutė tapo Mažosios Lietuvos enciklopedijos visų keturių tomų garbė mecenate, Lietuvos nacionalinio istorijos laikraščio „Voruta“ rėmėja. Bitėnų kapinėse, kuriose palaidoti jos artimieji, pastatė paminklus, taip pat ir savo seneliui Mažosios Lietuvos patriarchui Martynui Jankui. Skaudančia širdimi ji aplankė suniokotas ir sunykusias Bitėnų-Šilėnų kapines, kurios yra Martyno Jankaus brolio ir jo šeimos, artimųjų iš mamos pusės bei daugybės pažinotų ir nežinomų bitėniškių amžinojo poilsio vieta. Tad Eva nutarė sutvarkyti šias kapines. Savo lėšomis ji finansavo tvoros, vartų, paminklo „Prūsų Lietuvos ainiams atminti“ pastatymą. 2006 metais E. Jankutė į steigė Martyno Jankaus vardo kultūros paveldo saugojimo premiją. Visai neseniai, tvarkydama šeimos dokumentus, ji atkreipė dėmesį į vieną vokiečių kalba surašytą raštą. Jame buvo nurodytas Klaipėdoje gyvenančio Martyno Jankaus adresas. Padedama Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narių Eva išsiaiškino, kad namas nurodytu adresu tebestovi. Iki šiol sklandė nuomonė, kad namas Klaipėdoje, kuriame M. Jankaus šeima įsikūrė po Bitėnų spaustuvės bankroto 1909 metais, buvo sugriautas karo metu. Taigi, Evos Jankutės dėka atvertas dar vienas istorijos puslapis. Greitai namą Šaulių gatvėje papuoš memorialinė lenta. Nusprendus Klaipėdoje statyti paminklą Viliui Storostui-Vydūnui Eva labai džiaugėsi ir tapo pirmąja paminklo statymo mecenate.

2011 metais liepos 6-ąją Evos Jankutės nuopelnai Lietuvai valstybės prezidentės Dalios Grybauskaitės buvo įvertinti apdovanojant ją Ordino už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžiumi.

Pagerbti kuklūs savivaldybės gyventojai

2013 metų Vasario 16-osios proga priėmusi Pagėgių krašto Garbės piliečio regalijas ir pasirašiusi Garbės piliečių knygoje, šventės dalyviams E. Jankutė sakė: „Dėkoju visiems už šį apdovanojimą. Visi mano darbai ir veikla nebuvo skirti apdovanojimui gauti. Šilėnų kapinių sutvarkymas buvo mano sąžinės reikalas, nes ten amžino poilsio atgulė mano giminaičiai. Už suteiktą garbę ir šį gražų apdovanojimą norėčiau padėkoti Pagėgių savivaldybės merui bei visiems prie to prisidėjusiems.“

Iškilmingai buvo pranešta, kad Garbės pilietis tais metais privalo uždegti Joninių laužą ant Rambyno kalno. Evai Jankutei ši pareiga maloni – ji pratęs savo senelio Rambyno kalno švenčių gaivintojo ir puoselėtojo, tradiciją.

Vasario 16-osios proga Pagėgiuose „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ buvo pagerbti dar trys savivaldybės gyventojai. Pirmoji paminėta Ona Blankienė, kuri dėl ligos negalėjo dalyvauti šventėje, bet jos padėkos kalbą salėje susirinkę žmonės pamatė kino ekrane.

Ona Blankienė organizavo, aktyvino Vilkyškių evangelikų liuteronų bažnyčios tvarkymo darbus, dažnai, susidūrusi su aplinkinių abejingumu, dirbo viena, kol sandėliu paversta šventovė vėl tapo bažnyčia. Ji užmezgė santykius su krašto išeiviais gyvenančiais Vokietijoje, Šereiklaukio dvaro savininkų palikuonimis, yra viena iš Šereiklaukio bendruomenės subūrimo iniciatorių, viena iš Šereiklaukio kaimo muziejaus įkūrėjų. Daug prisidėjo prie senųjų krašto kapinių tvarkymo, krašto istorijos saugojimo ir puoselėjimo. Tardama padėkos žodį O. Blankienė savo darbų nesureikšmino, sakė laukianti dienos, kai pakils iš ligos patalo ir galės tęsti pradėtus darbus. „Visa tai ką mes darome, yra daroma Lietuvai, mūsų vaikams ir anūkams“ – šypsojosi ji ekrane.

Antrasis apdovanojimo „Už nuopelnus Pagėgių kraštui“ nominantas – Augustas Dravininkas. 2002 metais jis pelnė geriausio Klaipėdos krašte privačiai dirbančio veterinaro vardą. Yra ilgametis Rukų evangelikų liuteronų parapijos pirmininkas. Visą gyvenimą A. Dravininkas triūsė Šilgaliuose, neieškojo geresnių kraštų, naudos, nesiveržė į karjeros aukštumas, netroško garbės.

Trečioji nominacija už nuopelnus Pagėgių kraštui atiteko Neįgaliųjų draugijos Pagėgių skyriaus pirmininkei Loretai Stašinskienei. Šios moters energija, ryžtas, altruizmas daro stebuklus. Nuo 2000 metų vadovauja draugijai, kurioje apie 400 narių. Jai pavyko sukurti platų socialinių paslaugų tinklą, organizavo renginius, ekskursijas, sporto varžybas, sudarė galimybes ir skatino burtis meniniams kolektyvams.

Šventinį minėjimo renginį vainikavo Lietuvos liaudies kultūros centro muzikinė paroda „Lietuvių tautinis kostiumas“.

Eugenijaus Skipičio nuotr.

Nuotraukose:

1. 2012 metų Pagėgių krašto garbės piliečio vardas suteiktas Evai Mildai Jankus-Gerola

2. Su garbingu apdovanojimu Pagėgių krašto garbės pilietę sveikino Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė Silva Pocytė

3. Kūrybingų metų linkėjo M. Jankaus muziejaus direktorė Liuda Burzdžiuvienė

4. E. Janutę apdovanojimo proga sveikino Pagėgių krašto visuomeninės organizacijos „Sandūra“ pirmininkas Viktoras Milašauskas ir Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė

4. Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis su apdovanotaisiais

5. Iškilmių proga koncertavo Pagėgių kultūros centro meno kolektyvai

6. E. M. Jankutė-Gerola (viduryje)

7. Kalba E. M. Jankutė-Gerola

8. Viduryje: V. Komskis ir E. M. Jankutė-Gerola

Voruta. – 2013, kov. 2, nr. 5 (769), p. 2.

Mažoji Lietuva , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra