Padėkos dr. Dietmarui Albrechtui filmas

Autorius: Data: 2010-01-10, 07:33 Spausdinti

Jau iškilmingoje ordinų įteikimo Vasario 16–osios proga ceremonijoje, į kurią dr. Dietmaro Albrechto – J. E. Prezidento Valdo Adamkaus apdovanoto „Už nuopelnus Lietuvai“ – būrelis gerbėjų buvome kviesti, patyriau, jog šio Lietuvos bičiulio „pėdsakus“ fiksuoja filmuotojų komanda…
Kauniečių ketveriukėje, greta režisieriaus Arvydo Baryso bei jo žmonos Aušros, pasišventėliškai tampančios įgarsinimo aparatūrą, – dar ir mažlietuviškosios darbuotės lauke puikiai žinomi architektai Marija ir dr. Martynas Purvinai, pasirodo, ne tik inicijavę, bet ir fundavę filmą apie ilgametį Ostsee Akademie“ Travemiundėje vadovą, „Academia Baltica“ Liubeke įkūrėją dr. D. Albrechtą. Vis tai nugirstant: filmavimo komanda Liubeke, ji apsilankė Ragnhild ir Dietmaro Albrechtų namuose…, tai vėlgi susiduriant su pačiais Albrechtais, „sekamais“ filmavimo kameros, Thomo Manno festivalio metu Nidoje, išties darėsi smalsu kuo greičiau pamatyti galutinį „kūrybos produktą“.
Tokia proga pasitaikė š. m. spalio 27–ąją, nors tam teko nukakti į Kauną: pačią pirmąją filmo, vokiškojo varianto – „Versunken wie Vineta. Wege zu den Nachbarn an der Ostsee. Ein Portraet“ (maždaug: „Nugrimzdę lyg Vineta. Keliai pas Baltijos jūros kaimynus. Portretas“) premjerą surengė VDU Humanitarinių mokslų fakultetas, organizatorės vaidmenį prisiėmus Vokiečių ir prancūzų filologijos katedros vedėjai prof. dr. Sigitai Barniškienei, aktyviai filmuotojų talkininkei – būtent ji vertė autorinius tekstus į vokiečių kalbą.
Iškart galima pasakyti, jog šių eilučių autorė buvo vienintelė, filmui išsakiusi priekabes, visų kitų jis buvo įvertintas entuziastingai. Gal man kliudė išankstinis filmo būtent apie Dietmarą Albrechtą laukimas? Keliolika pirmųjų minučių mėginau save perorientuoti: ne, čia, pasirodo, kitas filmas…; ir tik galiausiai susivokiau: taip, tikrai apie Albrechtą… O gal pačiu „trigubu“ pavadinimu buvo užprogramuotas keliasluoksnis pasakojimas, jį pradedant nuo seniausių istorinių sąsajų tarp Lietuvos (pagoniškų baltų genčių) ir Vokietijos, prisimenant Gedimino iš Liubeko parsikviestuosius amatininkus, klastingąjį Molotovo–Ribentroppo paktą ir pan., įpinant Ostsee Akademie“ vykdytą švietėjišką misiją bei kilusį finansinių rėmėjų nepasitenkinimą, privertusį trauktis akademijos vadovą dr. Dietmarą Albrechtą, jo įkurtąją „Academia Baltica“, palaipsniui vis dažninant pokalbių su D. Albrechtu kadrus… Kadangi laukiau ne tiek „veikėjo“ (ne, jokios ironijos – pačia geriausia šio žodžio prasme), kiek „visuminio“ portreto, pritrūko man ir asmeninių potėpių – štai kadruose šalia garbiojo pašnekovo nekart matoma ir jo „antroji pusė“, regis, nėkart neįvardinta (atsiprašau, jei man koją pakišo nepakankamas vokiečių kalbos išmanymas), o iš pasąmonės krebždenosi: kas, jei ne ponia Ragnhild jau tris dešimtmečius, ir Fortūnai šypsantis, ir jai nusigręžiant, yra toji tyliai, niekam tarsi nematomai palaikanti, paremianti, paguodžianti…
Vis dėlto „sirgdama“ už šį filmą, visai nudžiugau, jog mano skepsis buvo balsas tyruose: visiems – pradedant studentais, baigiant fakulteto prodekane doc. dr. Rūta Eidukevičiene – labai patiko tas gan platus istorinis (ir šiandieninis kontekstinis) įvadas… Renginio organizatorė prof. dr. S. Barniškienė savo įspūdžius „Mažosios Lietuvos“ internetinės svetainės skaitytojams apibendrino taip: „Filmas vykęs, įdomus, informatyvus. Jame įamžintas dr. Dietmaras Albrechtas, dėl to jis turės išliekamąją kultūrinę reikšmę.“
 
Po filmo režisierius A. Barysas širdingai dėkojo idėjos autoriams bei fundatoriams, filmavimą rėmusiais ne tik finansiniais, bet ir intelektualiniais resursais – Marijai ir dr. Martynui Purvinams. Architektų pora pasidalijo motyvais, paskatinusiais juos šiam filmui aukoti savąsias santaupas.
M. Purvinienė akcentavo: dr. Dietmaras Albrechtas – Lietuvai be galo daug gero padaręs žmogus. Ir jai su vyru tekę nuo 1994–ųjų važiuoti Vokietijon, dalyvauti D. Albrechto vadovaujamų Akademijų seminaruose. Be viso to, anot p. Marijos, nebūtų buvę ir „Mažosios Lietuvos enciklopedijos“. Langą į Prūsiją jai atvėręs būtent dr. Albrechtas. Filmas esąs padėka tiek Lietuvai padėjusiam, ryšius tarp Lietuvos ir Vokietijos stiprinusiam žmogui. Be to, filmo koncepcijoje svarbus istorinis momentas: prieš daugelį šimtmečių vykę ne tik kryžiuočių karai, bet ir mezgęsi prekybos, amatininkystės ryšiai: štai Šv. Gertrūdos bažnyčia Kaune – vokiečių funduota… M. Purvinienė iššifravo ir mįslingąją pavadinimo „Vinetą“: vokiečiams šis kadaise prie Ščecino buvęs ir nugrimzdęs miestas esąs Atlantidos atitikmuo.
Dr. M. Purvinas priminė ir tai, kad tūkstantmetė Lietuvos–Vokietijos santykių istorija nebuvusi vien smagi (galėdamas pasiremti nelinksmu asmeniniu pavyzdžiu: prieš 70 metų jo tėvas, viską palikęs, turėjo bėgti nuo nacių), ir tai, kad šis dramatizmas nėra vienareikšmis: štai Klaipėdos krašte jo sutikta senutė, beje, lietuvių kilmės, baisiausiai piktinosi: „Ką tie lietuviai mums padarė!..“ Ir štai tokiame istoriškai nulemtame nesusišnekėjimo kontekste švystelėjusi žvaigždė – dr. Dietmaras Albrechtas, kuris pasistengė į Ostsee Akademie“ renginius žmones iš Lietuvos pakviesti dar tuomet, kai ryšiai su Vakarais buvę visai menki. Dabar, po dvidešimties aktyvaus bendravimo su Lietuva ir jos atstovais metų dr. Albrechtui traukiantis iš visų darbų, šiuo filmu norėta jam padėkoti.
Dar smagiai pažiūrėjus trumpą ankstesnį A. Baryso filmuką „Mano vasarnamis“ (Thomo Manno paskaitos apie įsikūrimo Nidoje motyvus tekstu perpinti romantiškieji Kuršių nerijos vaizdai), režisierius renginį užbaigė, sudainuodamas liaudies dainą „Čiulba ulba sakalas“…
Puiku, kai čiulbama ulbama kitų darbus šlovinant!

Autorės nuotr.

Nuotraukose:

1. A. Baryso filmo „Mano vasarnamis“ DVD viršelis
2. Dr. D. Albrechtas konferencijos, skirtos J. Bobrowskiui, metu Kaune
3. Prof. dr. S. Barniškienė (dešinėje)
4. Kalba dr. M. Purvinas (iš dešinės – prodekanė doc. dr. R. Eidukevičienė)

Voruta. – 2009, lapkr. 7, nr. 21 (687), p. 2.

Sena Voruta



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra